- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 1-10-633/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- N. A., A. A., S. A., G. A., I. M.
- Kaltinamasis
- E. J., E. S., D. D.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., nukentėjusioms N. A., A. A. (ir civilinė ieškovė), S. A. (ir civilinė ieškovė), G. A. ir I. M., gynėjui advokatui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
E. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1975-10-22 Kalvarijos sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti 5 išlaikytinius nepilnamečius vaikus, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
E. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1977-07-15 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti 1 išlaikytinį nepilnametį vaiką, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
D. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1955-02-15 Marijampolės sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, išlaikytinių neturinti, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Kaltinamoji E. J. 2011-05-31 apie 20.00 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 6 Vilkaviškio r. sav. Karklinių km, – viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, - tyčia sudavė rankos delnu per veidą N. A., taip pat tyčia sudavė ranka į galvą ir spyrė koja į šlaunį S. A. bei tempdama už marškinėlių ją pargriovė ant žemės ir suplėšė marškinėlius, tuo sukėlė fizinį skausmą N. A. ir S. A., tyčia sužalojo 50 litų vertės S. A. turtą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais kaltinamoji E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
II. Kaltinamoji E. S. 2011-05-31 apie 20.00 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 6 Vilkaviškio r. sav. Karklinių km, - viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, - tyčia spyrė koja į šoną bei tempdama už marškinėlių pargriovė ant žemės A. A., suplėšė šios marškinėlius ir liemenėlę, taip pat tyčia sudavė alkūne į krūtinės-peties sritį S. A. bei to paties namo laiptinėje tyčia spyrė koja į I. M. buto Nr. 3 duris, tuo sukėlė fizinį skausmą A. A. ir S. A., tyčia sužalojo 50 litų vertės A. A. turtą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
III. Kaltinamoji D. D. 2011-05-31 apie 20.00 val. daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 6 Vilkaviškio r. sav. Karklinių km laiptinėje, - viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, - tyčia sudavė rankos delnu per veidą G. A., tuo sukeldama jai fizinį skausmą, taip pat sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamoji E. J. teisiamajame posėdyje kalta pagal jai pareikštąjį byloje kaltinimą prisipažino dalinai, paaiškino, jog prieš įvykį ji kartu su vyru ir kaltinamosiomis E. S. bei D. D. atvyko prie daugiabučio Karklinių km, - parvežė D. D. namo. Lauke prie daugiabučio matė visas tris nukentėjusias seseris (duomenys nekelbtini), taip pat buvo ir liudytojomis apklaustos merginos (duomenys neskelbtini). Ji su E. S. išlipo paskutinės, ji priėjusi prie N. A. liepė jai nesiuntinėti jos dukrai SMS žinučių į mobilų telefoną ir negąsdinti, - tokią žinutę jai buvo rodžiusi dukra. Jos abi susiginčijo, iškeikė viena kitą, tada ji supykusi sudavė rankos delnu antausį N. A., tuomet prie jos prišoko pastarosios seserys, nustūmė ją tolyn, reaguodama į tai ji ėmė mosikuoti rankomis ir spardytis kojomis, vieną spyrį pataikė S. A., taip pat įsikibusi į šios merginos marškinėlius pati krisdama ją tempė ir šie plyšo. Atsistojusi matė, kad E. S. tuo laiku ginčijosi su N. A., smurto tarp jų nemačiusi. Įvykio pabaigoje visos, tame tarpe ir ji, suėjo į daugiabučio laiptinę, čia toliau tęsėsi ginčai, triukšmas ir keiksmažodžiai, ji pati nemačiusi, kad D. D. čia būtų sudavusi per veidą G. A.. Iki įvykio nukentėjusiųjų nepažinojusi, jokių konfliktų nebuvę, sutinkanti atlyginti S. A. už sugadintą drabužį, neturtinės žalos atlyginti nesutinkanti nė kiek.
2. Kaltinamoji E. S. kalta pagal jai pareikštąjį byloje kaltinimą prisipažino dalinai, paaiškino, kad prieš įvykį su drauge E. J. ir jos vyru parvežė į namus savo mamą D. D., pati buvo išgėrusi alkoholio. E. J. priėjus prie lauke buvusios N. A., tarp jų įsiplieskė ginčas, matė, kad jos stumdėsi, tačiau smūgių teigia nemačiusi, taip pat nemačiusi ir paskesnio konflikto tarp E. J. ir S. A.. Kai E. J. ir N. A. pabandė išskirti A. A., ji, E. S., šiai liepė nesikišti, jos abi susiginčijo, keikėsi, tačiau neigia, kad jai įspyrusi. Pripažįstanti, kad buvo rankomis įsikibusi į A. A. marškinėlius, praradusi pusiausvyrą krito, pargriovė paskui save ir nukentėjusią bei suplyšo šios marškinėliai. Ji neigianti, kad lauke vartojo smurtą (sudavė smūgį alkūne) prieš S. A., taip pat tvirtina nespyrusi laiptinėje į I. M. buto duris, nors laiptinėje ir buvo. Ji taip pat patvirtinanti, jog konfliktui persikėlus į laiptinę, čia buvo išėję viena prie kitos ir jos mama D. D. bei kaimynė G. A., tačiau teigia nemačiusi, kad jos būtų smurtavę viena prieš kitą. Iki įvykio su nukentėjusiomis susipykusi nebuvo.
3. Kaltinamoji D. D. kalta pagal byloje jai pareikštąjį kaltinimą neprisipažino, pareikšdama, kad smurto prieš G. A. šio įvykio metu nevartojusi, per veidą jai nesudavusi. Toliau kaltinamoji paaiškino, kad parvažiavus į daugiabučio, kuriame ir pati gyvena, kiemą, ji pirmiausiai nuėjo į savąjį butą, iš paskos atėjo (duomenys neskelbtini), šio žmona ir jos dukra E. S. užtruko. Užeidama į laiptinę, lauke matė visas tris seseris (duomenys neskelbtini), taip pat liudytoją (duomenys nesklebtini), kitų nepastebėjo. Dirstelėjusi per langą pamatė, kad jos dukra E. S. parklupo ant žemės, o S. A. spaudė ją prie žemės, kad nesikeltų. Jai per langą ėmus šaukti, dukrą paleido, tvirtina mačiusi, kad A. A. įspyrusi E. S.. Kai ji buvo beišeinanti laukan, laiptinėje sutiko ateinančias (duomenys nekslebtini), buvo ir E. S. su E. J., išėjo kaimynė G. A., būriavosi daugiausiai prie I. M. buto durų, čia konfliktas ir užsibaigęs, liudytojų merginų laiptinėje nemačiusi. Iki įvykio su nukentėjusiomis susipykę nebuvo.
4. Nukentėjusioji N. A. paaiškino, jog prieš įvykį daugiabučio namo, kuriame ir pati gyvena, kieme buvo kartu su seserimi Agne bei liudytoja (duomenys neskelbtini), tuo metu į kiemą atėjo ir (duomenys neskelbtini). Atvažiavus kaltinamųjų automobiliui, kieme pasiliko E. J. ir E. S.. Prie jos priėjusi E. J. priekaištavo dėl tariamai siųstų žinučių jos dukrai, nors tokių ji ir nebuvo siuntusi, jai atskirtus, E. J. pasiūlė jai į veidą, atsakiusi „pabandyk“, tuomet E. J. jai sudavė rankos delnu per veidą, ji smurtu neatsakė. Tačiau prie jų žengė greta buvusi sesuo Agnė bei ši laiptinės išėjusi kita sesuo Sandra, ji matė, kad pastaroji susiginčijo su (duomenys neskelbtini), keikė viena kitą, E. J. sudavė Sandrai ranka per veidą bei įspyrė kažkur į koją, daugiau smurto tarp šių asmenų nemačiusi. Tačiau ji matė, kad kaltinamoji E. S. buvo sugriebusi už marškinėlių kitą seserį Agnę, įspyrė jai į šoną, tempė ją, virsdama pati pargriovė kartu ir ją ant žemės, tuo metu nuo tempimo suplyšo Agnės marškinėliai ir liemenėlė. Paskesnio E. S. konflikto su seserimi Sandra teigia pati nemačiusi, tačiau po įvykio matė suplėšytus Sandros marškinėlius ir ši teigė, jog juos suplėšė E. J.. Pasibaigus konfliktams lauke, namo laiptinėje buvo visos trys kaltinamosios, jos trise seserys, jų mama G. A.. Ji matė ir girdėjo kaip išėjusi D. D. susiginčijo su jos mama G. A. ir sudavė šiai antausį, tuomet jos mama atsakė tuo pačiu, galop jos visos trys ir mama suėjo į I. M. butą ir užsidarė. Tuomet pati girdėjo, jog buvo smūgių į šio burto duris iš laiptinės pusės, kas tai padarė, ji negalėjusi matyti, nes buvusi viduje. Iki įvykio su kaltinamosiomis susipykę nebuvo.
5. Nukentėjusioji A. A. paaiškino, kad ji buvusi namų kieme kartu su seserimi Neringa ir liudytoja (duomenys neskelbtini), kai atvažiavo kaltinamųjų automobilis, E. J. ir E. S. liko lauke. E. J. priėjo prie Neringos, jos susiginčijo dėl neva sesers siųstų SMS kaltinamosios dukrai, E. J. sudavė ant žolės sėdėjusiai Neringai rankos delnu per veidą, ši atgal smurtu neatsakė. Kai ji liepė E. J. liautis, įsiterpė E. S. ir paliepė jai pačiai nesikišti, į tą laiką į lauką išėjo ir sesuo Sandra. Ji susiginčijo su E. S., pastaroji spyrė jai į šoną, sugriebė už marškinėlių, pati virsdama ir tempdama pargriovė paskui save ir ją. Ji bandė ištrūkti, be to, į ją įsikibo ir ėmė tempti atgal E. J., kai E. S. toliau nepaleido, plyšo jos marškinėliai ir liemenėlė. Ji taip pat mačiusi, kad kaltinamoji E. J. ginčijosi su jos seserimi Sandra, sudavė šiai ranka į veidą, įspyrė į koją, griebė už drabužių. Pasibaigus įvykiui, ji matė, kad buvo suplėšyti ir Sandros marškinėliai. Jai pirmiau nueinant į laiptinę, ji dar matė, kad ją bandė vytis E. S., sesuo Sandra šią sulaikė, tuomet E. S. sudavusi Sandrai alkūne. Be to, jau laiptinėje ji pati matė ir girdėjo, kaip išėjusi jos mama G. A. neleido D. D. įeiti į I. M. butą, kur jos seserys suėjo, dėl to D. D. sudavė jos mamai, G. A., antausį. Kai pavyko užsidaryti duris, iš laiptinės pusės kažkuri moterų į jas spyrė, ji negalėjo matyti kas tai padarė.
6. Nukentėjusioji S. A. paaiškino, jog įvykio pradžioje buvo kambaryje kai per langą pažiūrėjusi mama pasakė, jog muša seserį Neringą, dėl ko jos abi išėjo laukan. Čia rado kaltinamąsias E. J. ir E. S., seseris Neringą ir Agnę, kaip pat liudytojas (duomenys neskelbtini), kuri priėjo šiek tiek vėliau, jau prasidėjus incidentui. Jai išeinant matė besiginčijusias E. S. ir seserį Agnę, smurto dar nebuvo. Kai tik ji priėjo arčiau, E. J. klausdama ko dar ir ji išėjusi netikėtai sudavė jai ranka į galvą, panašiai smilkinio srityje, nei įspyrė į kojos šlaunį. Ji smurtu E. J. neatsakė, šią nustūmusi į šalį, žengė ginti seserį Agnę nuo kaltinamosios E. S., - matė, kad pastaroji sugriebusi seserį už drabužių tąso, pargriovė paskui save ant žemės, prieš tai dar įspyrė, kai tąsė už drabužių, šie suplyšo. Ji prišokusi bandė atitraukti seserį Agnę į šoną, tačiau ją pačią už marškinėlių sugriebė E. J., tempė atgal ir jos marškinėliai suplyšo. Kai atsikėlusi sesuo Agnė su vaiku pasileido į laiptinę, E. S. ją vijosi, ji, Sandra, sugriebė ją už rankos, tačiau kaltinamoji E. S. sukdamasi atgalia alkūne sudavė jai į krūtinės-peties sritį, daugiau smurto jai nekliuvo. Kaip incidento pradžioje buvo užpulta sesuo Neringa pati teigia nemačiusi. Į laiptinę ji užėjo paskutinė, čia buvo ir jos mama bei kaimynė (duomenys neskelbtini), visos pykosi, tačiau kad kaimynė suduotų jos mamai pati nematė. Kai ji po to užėjo į I. M. butą ir uždarė duris, iš laiptinės pusės kaltinamoji E. S. keikdamasi reikalavimo įsileisti, joms nesutikus, iškarto pasigirdo spyriai į duris, mananti, jog spyrė būtent įsileisti reikalavusi E. S..
7. Nukentėjusioji G. A. paaiškino, kad incidento pradžioje ji dėl kilusio lauke triukšmo kartu su dukra Sandra išėjo pasižiūrėti į kiemą, čia E. S. ginčijosi su jos kitomis dukromis, ji paliepė liautis ir grįžo atgal. Kas toliau vyko pati nemačiusi. Jos dukroms ir kaltinamosios suėjus į laiptinę, iš savojo buto išėjo ir ji, buvo atėjusi ir kaimynė D. D., visos ginčijosi dėl įvykusio incidento. Ji pati laiptinėje susiginčijo su D. D., iškoliojo viena kitą, supykusi D. D. sudavė jau antausį, ji atgal. Toliau ji su dukromis suėjo į I. M. butą, užsidarė duris. Iš laiptinės pusės buvo smūgiai į duris. Dukra Agnė iškvietė policiją, ji taip pat matė suplėšytus Sandros ir Agnės marškinėlius.
8. Nukentėjusioji I. M. paaiškino, jog būdama savo bute, išgirdo, kad laiptinėje kilęs triukšmas, netrukus į jos butą užėjo kaimynė (duomenys neskelbtini), jos dukros Agnė, Neringa ir Sandra, matė liudytoją (duomenys neskelbtini). Ji pati matė, kad buvo suplėšyti marškinėliai pas Sandrą ir Neringą. Kai ji užsidarė buto laukujes duris, iš laiptinės buvo smūgis į šias duris.
9. Teisiamajame posėdyje įstatymo nustatytu pagrindu ir tvarka ištirtuose ikiteisminiame tyrime atliktų apklausos ir akistatos protokoluose liudytoja I. Č. paaiškinusi, kad betarpiškai prieš įvykį buvo prie daugiabučio, kuriame ir pati gyvena, su Agne ir N. A.. Kai kieme sustojo kaltinamųjų automobilis, E. S. ir nepažįstama jai moteris liko lauke, nepažįstamoji priėjo prie Neringos ir paklausė, ar ši nori į veidą, nukentėjusiajai atsakius pabandyk, nepažįstamoji sudavė rankos delnu N. A. per veidą. Tada kilo konfliktas, į kurį įsitraukė visos A. bei E. S. Pastaroji susiginčijusi su A. A., spyrė šiai į dešinį šoną, stumdėsi, matė, kad griūdama E. S. paskui save parsigriovė ir A. A.. Sandra bandė atitraukti seserį, tačiau šią sugriebė už drabužių ir tempė atgal nepažįstamoji moteris, kuri pradėjo visą konfliktą, be to, ši moteris paskiau įspyrė Sandrai. Pasibaigus incidentui lauke, nukentėjusios, o paskui ir abi kaltinamosios suėjo į laiptinę, ji ten taip pat matė išėjusias (duomenys neskelbtini), konflikto tęsinio pati nestebėjo. Suvesta į akistatą su kaltinamąja E. J., liudytoja ją atpažinusi kaip konfliktą pradėjusią ir smurtavusią prieš Neringą ir S. A. moterį (b. l. 92-93, 94, 1 tome).
10. Liudytoja D. L. paaiškino, jog kai ji pati užėjo į daugiabučio kiemą, konfliktas jau buvo prasidėjęs, - kaltinamosios E. J. ir E. S. jau ginčijosi, koliojosi su seserimis (duomenys neskelbtini). Ji pati matė, kad E. S. spyrė A. A. kažkur į šoną, ši parkrito, kai pakilo E. S. sugriebė už marškinėlių, pargriovė ant žemės ir suplėšė marškinėlius, po šito kitos seserys jas išskyrė. Agnei su vaiku einant link laiptinės, E. S. ją vijosi. Ji taip pat patvirtinanti, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tik tiesą, todėl kaltinamoji E. J. tikrai spyrė S. A.. Kai nukentėjusios ir kaltinamosios užėjo į laiptinę, ten išėjo ir (duomenys neskelbtini), tačiau galimo konflikto tarp šių moterų teigia nemačiusi, tačiau buvęs labai didelis triukšmas. Ji pati matė, kad tuomet, kai nukentėjusios suėjo į I. M. butą ir užsidarė duris, kaltinamoji E. S. spyrė koja į šias buto duris.
11. Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad būdama lauke savo gretimai su daugiabučiu esančioje sodyboje, išgirdo ten pliaukštelėjimą ir prasidėjo triukšmas. Ji priėjo prie savo kiemo vartų pasižiūrėti kas vyksta. Daugiabučio kieme matė abi kaltinamąsias, nukentėjusias, buvo išėjusi ir jų motina, taip pat ten buvo ir abi liudytojos merginos. Ji pati matė, kad E. S. koja spyrė A. A. kažkur į pilvą ir ši parkrito, kai atsistojo E. S. griebė jai už marškinėlių, tąsė, matė, kad marškinėliai plyšo. Ji po to dar girdėjusi triukšmą ir daugiabučio laiptinėje.
12. Liudytojas J. J. paaiškino, jog prieš įvykį jis parvežė į namus D. D., kartu atvažiavo ir jo žmona bei dukra E. S.. Pamena, kad lauke prie daugiabučio matė Agnę ir N. A., kitų žmonių nepamena. (duomenys neskelbtini) ir jam užėjus į vidų, jo žmona ir E. S. atsiliko. Išgirdęs lauke triukšmą, pasižiūrėjo per virtuvės langą, matė, kad E. S. ginčijasi su N. A., smurto dar nebuvo, tačiau kiek vėliau Neringa bandė suduoti (duomenys nseklbtini), todėl jo pakviesta (duomenys neskelbtini) per langą liepė visoms liautis. Po to jis dar matęs, kad E. S. bandžiusi įspirti S. A., ar pataikiusi, teigia nepastebėjęs, daugiau smurto nematęs. Kai jis pats išėjo laukan, moterys suėjo į laiptinę, E. S. smarkiai šlubavo.
13. 2011-08-30 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykis įvykęs Vilkaviškio r. sav. Karklinių km gyvenvietėje prie dviejų aukštų daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėto Nr. 6. Nuo gatvės pusės iki pastato yra apie 10 m. pločio vejos juosta, iš kiemo pusės į namą veda viena laiptinė, jos durys atsidaro į lauko pusę. Laiptinės pirmame aukšte kairėje pusėje yra G. A. butas, palipus viena laiptų aikštele į viršų, toje pačioje kairėje pusėje yra I. M. butas, pakilus į antrąjį aukštą, dešinėje yra D. D. butas (b. l. 28-31, 1 tome).
14. 2011-10-06 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 850/11(09) nustatyta, jog dėl jai suduotų smūgių S. A. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 48, 1 tome).
15. 2011-10-06 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 847/11(09) nustatyta, kad dėl jai suduoto smūgio per veidą G. A. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 57, 1 tome).
16. 2011-10-06 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 849/11(09) nustatyta, jog dėl jai suduoto smūgio (spyrio) į šoną A. A. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 78, 1 tome).
17. 2011-10-06 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 848/11(09) nustatyta, kad dėl jai suduoto smūgio į veidą N. A. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 90, 1 tome).
18. Patikros alkotesteriu testu Nr. 0739 2011-05-31 d., 22.22 val. kaltinamajai E. S. nustatytas 1,57 prom. girtumas (b. l. 109, 1 tome).
19. 2011-06-23 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 493/11(09) ir 2012-04-11 papildoma išvada Nr. pG 26/12(09) nustatyta, jog kaltinamajai E. S. klinikiniais duomenimis konstatuotas dešinio kelio sąnario raiščių patempimas, kuris galėjo būti padarytas 2011-05-31, jai esant bet kokioje padėtyje, vienu trauminiu poveikiu, šį sužalojimą E. S. galėjo pasidaryti tiek pati krisdama bei kontaktuodama su kietų bukų savybių daiktais, spirdama koja į kito žmogaus kūną ar medines duris, tiek jis galėjo jai būti padarytas suduodant kietu buku daiktu į dešinio kelio sritį, būdingų kovai ir savigynai sužalojimų nekonstatuojama, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 149, 194-195, 1 tome).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Nors kaltinamosios E. J. ir E. S. teisme neigė dalį jiems byloje inkriminuoto nusikalstamo smurto prieš nukentėjusias, o kaltinamoji D. D. kaltę neigė visiškai, tačiau pastarąja dalimi kaltinamųjų parodymų teismas netiki, kadangi šia apimtimi jie visiškai yra paneigti kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamosios D. D. visišką, o kaltinamųjų E. S. ir E. J., - dalies, kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės.
Nukentėjusiųjų N. A., A. A., S. A., G. A. ir I. M. parodymai apie nusikaltimo įvykį ir eigą buvo pakankamai išsamūs, iš esmės vienodi ir nuoseklūs, - teisiamajame posėdyje nustatyti kai kurie neatitikimai tarp šių asmenų parodymų, užrašytų ikiteisminio tyrimo pareigūno, ir duotų prisiekus teisiamajame posėdyje, teismo vertinami neesminiais ir atsiradusiais dėl klaidų, padarytų fiksuojant šių asmenų parodymus ikiteisminiame tyrime, būtent taip juos paaiškino nukentėjusios, ir toks aiškinimas nėra byloje nuneigtas kokiais tai kitais duomenimis, be to, dėl teisme padarytų patikslinimų parodymuose kaltinimų apimtys kaltinamosioms siaurėja, o ne atvirkščiai. Nukentėjusiųjų parodymai teisme buvo visiškai įtikinami ir logiški savo turiniu, jais netikėti šioje situacijoje teismas neturi pagrindo, kadangi jie visiškai patvirtina vieni kitus tarpusavyje bei yra pilnai patvirtinti ir kt. reikšmingais bylos duomenimis, - įvykio vietos apžiūros rezultatais, teismo medicinos specialisto išvadomis, pašaliniais įvykiui buvusių tiesioginių jo liudytojų I. Č., D. L. ir J. Ž. parodymais. Reikšminga pažymėti ir tai, jog tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusios teismui patvirtino, jog iki įvykio susipykusios nebuvo, o kaltinamoji E. J. nukentėjusioms netgi nebuvo pažįstama, kaip ir jos šiai kaltinamajai, todėl teismas sprendžia, jog byloje nėra faktinio pagrindo nukentėjusiųjų parodymus vertinti nepatikimais ar tuo labiau atmesti kaip neteisingus.
Tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų I. Č., D. L. ir J. Ž. parodymai apie nusikaltimo įvykį ir jo eigą taip pat buvo pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, prieštaravimų, kokių tai esminių neatitikimų vienų kitiems nėra, - didžiąja dalimi liudytojos matė skirtingas įvykio atkarpas, šių asmenų paaiškinimai apie jų tvirtinimu matytas ir girdėtas nagrinėjamo nusikaltimo įvykio aplinkybes yra tiek pat įtikinami ir logiški savo turiniu kaip ir nukentėjusiųjų, - pastaruosius tvirtina kaip teisingus, jais netikėti šioje situacijoje teismas irgi neturi pagrindo. Byloje liudiję I. Č., D. L. ir J. Ž. su paties įvykio kilimu bei jame tiesiogiai dalyvavusiomis kaltinamosiomis ir nukentėjusiomis niekaip reikšmingai nėra susiję, minimi liudytojai neturi jokio, net ir procesinio, suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jų byloje pateikti duomenys teismo vertinami kaip objektyvaus pobūdžio informacija, nepalyginamai patikimesnė už tiesiogiai ir labiausiai bylos baigtimi suinteresuotų kaltinamųjų pareiškimus.
Vertindamas byloje liudijusio kaltinamosios E. J. sutuoktinio J. J. parodymus, teismas sprendžia, jog jie kaltinimų nė vienai iš kaltinamųjų nepaneigia, o jo pareiškimas, jog po incidento lauke kaltinamoji E. S. smarkiai šlubavo todėl neva negalėjusi laiptinėje spirti į nukentėjusios I. M. buto duris, yra paremtas vien jo subjektyviu vertinimu, bei paneigtas tiesioginės spyrio liudytojos D. L. parodymais. Ši dalis liudytojo J. J. parodymų vertinama neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių ir atmetama.
Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintą ir atmestą kaltinamųjų parodymų dalį, bei kritiškai įvertintą dalį ir liudytojo J. J. parodymų, teismo pripažįstami kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamosios iš asmeninių paskatų, - dėl E. J. pradėto, sukelto staigaus ginčo dėl tariamų grasinančių SMS žinučių jos dukrai, viešoje vietoje, staigiu ir netikėtu smurtu užpuolė nukentėjusią N. A., paskiau ir ją užtarusias A. A., S. A. bei laiptinėje ir jų motiną G. A., pavartodamos kiekviena atskirai skyriumi inkriminuotus smurto veiksmus, sukėlė šioms 4 nukentėjusioms neabejotiną fizinį skausmą, kaltinamosios E. J. ir E. S. sužalojo atitinkamai S. A. ir A. A. turtą - suplėšė jų drabužius, jos tuo taip pat realiai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Iš kaltinimo E. S. teismas pašalina antrojo smūgio sudavimą S. A. bei tikslina paliekamo vieno smūgio aplinkybes, t.y. kad jis buvo suduotas rankos alkūne, ir ne į galvą, o į krūtinę prie peties ir kaklo, kaip teisme patikslino pati ši nukentėjusioji, teismo konstatuojama, jog teisme nepasitvirtino, jog kaltinamosios E. S. nukentėjusiai S. A. buvo suduota ne vienas, bet du smūgiai, be to, nepasitvirtinusiu teismo vertinamas ir kaltinamosioms E. J. ir E. S. buvęs inkriminuotas kaip nusikalstamas smurto veiksmas, - nukentėjusių stumdymas. Taigi, ši dalis nepasitvirtinusių teisme aplinkybių iš kaltinimų pašalinta.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusias smurtu užpuolė būtent kaltinamosios. Antra, kaltinamosios taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusioms smūgius atitinkamai rankomis ir kojomis, tempė už drabužių ir juos suplėšė, E. S., - dar ir vandališkai spyrė į nukentėjusios I. M. buto laukujes duris) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų tyčia ir nebuvo aiškiai apibrėžta. Trečia, smūgių sudavimas rankomis, spiriant avalyne apauta koja (E. J. ir E. S.) atitinkamai į galvą, krūtinę, per veidą, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas šiuo mušimu, taip pat drabužių suplėšymas (E. J. ir E. S.) ir durų spardymas (E. S.) aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti vertinama įžūliu ir vandališku elgesiu kiekvienos iš nukentėjusiųjų atžvilgiu. Ketvirta, kaltinamosios įžūliai ir vandališkai elgėsi pašalinių asmenų akivaizdoje, viešame, atvirame daugiabučio gyvenamo namo kieme, o pabaigoje ir šio namo laiptinėje, tankiai apgyvendintoje vietovėje (gyvenvietėje), atsižvelgiant į vasaros ir paros laiką, čia bet kuriuo metu dar galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių žmonių (namo gyventojų, juos lankančių asmenų, atsitiktinių praeivių ir pan.), kuriems tokie kaltinamųjų veiksmai neabejotinai būtų sukėlę išgąstį, neigiamus emocinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamosios nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir paniekinimą ne tik nukentėjusiųjų asmenims, bet ir nusikaltimo vietoje bei arti jos buvusiems asmenims, taip pat pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamosioms paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje, - pirma, nors kaltinamosios E. J. ir E. S. smurtavo kiekviena prieš dvi nukentėjusias, tačiau tokių smurto veiksmų skaičiaus būta beveik minimalaus, - po vieną ar du vieno asmens atžvilgiu, antra, nukentėjusių patirtas smurtas nebuvo intensyvus, nekėlė pavojaus gyvybei, nebuvo naudojami kokie tai įrankiai ar pan. priemonės, kūno sužalojimų nepadarė, sveikatos nesutrikdė, jais sukeltas fizinis skausmas turėjo būti trumpalaikis. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikų kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmių rūšies ir dydžių parinkimo (individualizavimo) požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamųjų veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamosios nusikalstamai veikė ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų, - pradėjusi konfliktą kaltinamoji E. J. aiškiai atskleidė teismo aukščiau jau minėtą asmeninio pobūdžio motyvą atkeršyti, nubausti nukentėjusią N. A., o prieš likusias nukentėjusias smurtauta buvo vėlgi dėl asmeninių motyvų, - dėl to, kad šios užstojo pastarąją nukentėjusiąją ir pasipriešino pirmiausiai kaltinamajai E. J., o po to ir jos pusėn konflikte stojusiai E. S., bei pabaigoje ir D. D..
Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, kurias visų trijų vertina teigiamai : nė viena iš kaltinamųjų anksčiau nebuvo teista, kiekviena nusikalto pirmąjį kartą, jos neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų, gyvenamosios vietos savivaldos institucijų visos charakterizuojamos iš esmės teigiamai, E. J. ir E. S. augina vaikus, visos kaltinamosios pragyvena iš asmeninių ūkių ir socialinės paramos.
Kaltinamųjų nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Atsižvelgdamas į visumą aptartų bausmių rūšį ir dydį įtakojančių bylos faktinių aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia savo dydžiu artimų minimaliam baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose bausmių paskyrimą. Atsižvelgiant į nusikalstamo veikimo iniciatyvą ir naudoto smurto, vandališkų veiksmų apimtis, kaltinamosioms E. J. ir E. S. paskirtina kiek didesnė (griežtesnė) bausmė nei kaltinamajai D. D. (vienintelis smurto veiksmas prieš vieną asmenį, nekėlęs ir nesukėlęs pavojaus nei gyvybei, nei sveikatai).
Teismas sprendžia šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir visoms kaltinamosioms skirtinos su laisvės atėmimu joms nesusijusios bausmės, - vieši darbai. Bausmių dydžiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje byloje nustatytas ir aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją nustatytini taip : kaltinamajai D. D., - 2 mėn. po 20 val. viešų darbų, o kaltinamosioms E. J. ir E. S., - 3 mėn. po 20 val. viešų darbų
Tokios bausmės, teismo vertinimu, visiškai atitiks jų paskirtį, tikslus ir teisingumo principą.
Kaltinamosioms skirti švelnesnes bausmes, nei tiesiogiai numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Kaltinamosioms baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinio pagrindo.
Visoms trims kaltinamosios ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jos panaikintinos ir vykdytinos skiriamos bausmės.
Daiktinių įrodymų, valstybei atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
Byloje nukentėjusios S. A. ir A. A. yra pareiškę civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų advokatui už šių ieškinių surašymą priteisimo. Patikslinę teisiamajame posėdyje, civilinės ieškovės prašo teismą : a) S. A., - priteisti jai solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir E. S. 50 Lt turtinės žalos už suplėšytus drabužius, 1500 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt proceso išlaidų (apmokėta už advokato pagalbą surašant ieškinį), b) A. A., - priteisti jai solidariai iš kaltinamųjų E. S. ir D. D. 50 Lt turtinės žalos už suplėšytus drabužius, 1500 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt proceso išlaidų (apmokėta advokatui už pagalbą surašant ieškinį). Pirmiausiai teismas sprendžia, jog už kiekvienai ieškovei padarytą turtinę žalą (drabužių suplėšymą) turi atsakyti tik ta iš kaltinamųjų, kuri šią žalą tiesiogiai padarė, t.y. S. A., - E. J., A. A., - E. S.. Kaltinamoji E. J. šią ieškinio dalį teisme visiškai pripažino, kadangi šis pripažinimas atitinka kt. bylos duomenis, jis priimtinas ir žalos atlyginiams priteistinas (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 2 d.). Kaltinamoji E. S. su reikalavimu atlyginti aptariamą žalą A. A. nesutiko, tačiau nukentėjusios marškinėlių ir liemenėlės suplėšymo faktas ir aplinkybė, kad šiuos drabužius suplėšė būtent E. S., byloje yra visiškai įrodytas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, žalos dydis nurodytas pakankamai protingas, atitinkantis kainas rinkoje, todėl šis A. A. reikalavimas patenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d. d.), tik žalos atlyginimas, kaip jau spręsta aukščiau, priteistinas iš vienos E. S. (antruoju atsakovu ieškinyje įvardinta kaltinamoji D. D. bylos duomenimis prieš ieškovę jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, todėl ir žalos padaryti negalėjo bei neturi pareigos už tokią atsakyti). Abiejų ieškinius pareiškusių nukentėjusių turėtas išlaidas ieškiniams parengti patvirtina jų pateikti pinigų mokėjimo advokatui kvitai (b. l. 139, 143, 2 tome). Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenimis pakankamai sunkią abiejų kaltinamųjų (E. S., o ypač E. J.) asmeninę ir turtinę padėtį (darbo ir pajamų neturi, augina vaikus), o taip pat surašytų procesinių dokumentų nesudėtingumą ir protingas faktines laiko sąnaudas jiems parengti, sprendžia reikalavimus dėl šių išlaidų atlyginimo tenkinti dalinai (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.) ir priteisti po 200 Lt dalį tokių išlaidų atlyginimo, - S. A., – solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir E. S., A. A., – iš kaltinamosios E. S.. Dėl neturtinės žalos. Abi nukentėjusios reikalauja priteisti joms kompensacijas už patirtą dėl nusikaltimo stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitų asmenų akivaizdoje patirtą pažeminimą bei sukeltą smurtu fizinį skausmą. Teismas sprendžia, jog bylos duomenys pakankamai patvirtina, jog abi šios nukentėjusios tokio pobūdžio neturtine vertinamos žalos nusikaltimo metu tikrai patyrė, todėl turi reikalavimo teisę į prieš jas smurtavusias kaltinamąsias dėl tokios atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 ir 2 d. d.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog ir pačių žalos patyrusių nukentėjusiųjų elgesys nebuvo visiškai tinkamas šioje situacijoje tam, kad išvengti tokios žalos (už tai joms paskirtos administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 174 str.), ieškinius pareiškusių nukentėjusių elgesys kilusį konfliktą iš esmės ne sprendė, bet dar labiau paaštrino ir tam tikra apimtimi taip pat nulėmė aptariamos žalos atsiradimą bei tokia dalimi mažina žalą padariusių kaltinamųjų kaltės laipsnį, vadinasi ir atlygintinos žalos dydį pinigine išraiška, todėl reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas. Poreikį mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį suponuoja ir sudėtinga už ją turinčių atsakyti kaltinamųjų turtinė padėtis (pasisakyta aukščiau). Teismas sprendžia, jog šios bylos situacijoje bus sąžininga, protinga ir teisinga neturtinės žalos atlyginimo abiems nukentėjusioms priteisti po 500 Lt, atitinkamai S. A. – iš kaltinamųjų E. J. ir E. S. solidariai, A. A., - iš vienos kaltinamosios E. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
E. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti ją 3 (trims) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Kardomąją priemonę, - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
E. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti ją 3 (trims) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlyginti dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Kardomąją priemonę, - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
D. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti ją 2 (dviem) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Kardomąją priemonę, - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
S. A. civilinį ieškinį patenkinti dalinai. Priteisti jai, S. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), : a) penkiasdešimt litų (50 Lt) turtinės žalos atlyginimo iš E. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), b) penkis šimtus litų (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš E. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini0, ir E. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), c) du šimtus litų (200 Lt) proceso išlaidų atlyginimo solidariai iš E. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini0.
A. A. civilinį ieškinį patenkinti dalinai. Priteisti jai, A. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtin), iš E. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), : a) penkiasdešimt litų (50 Lt) turtinės žalos atlyginimo, b) penkis šimtus litų (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, bei c) du šimtus litų (200 Lt) proceso išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų – nuo jo nuorašo įteikimo joms kiekvienai, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.