- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-812-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- I. T., A. T.
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-30643-809/2014 pagal ieškovės D. Š. ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovams I. T. ir A. T., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „MB valda“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove dėl jai dalinės nuosavybės teise priklausančios 1/91 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, priteisiant iš atsakovo 25195,40 Lt ieškovės naudai. Ieškovė nurodė, jog 2008-05-20 ji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš S. V. įgijo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/91 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šio turto pardavimo kaina 320000 Lt. 2013-06-21 – 2013-06-28 įvykusiose varžytynėse Nr. 10969 antstolis V. M. pardavė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą pirkėjui UAB „MB valda“ už 300000 Lt sumą. 2013-11-08 atsakovas kreipėsi į ieškovę, reikalaudamas iki 2013-11-22 termino atlaisvinti butą. 2014-02-20 ieškovė pateikė pretenziją, jog minėto turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu nuosavybės teise įgytas tik butas. Kadangi buto eksploatavimui reikalingas ginčo sklypas, atsakovui pasiūlyta sudaryti ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovės naudai sumokant 25195,40 Lt kainą (LR CK 1.137 str. 2 d., 3 d., 4.2 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai I. T. ir A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jį atmesti, kaip negrįstą. Nurodė, jog įstatyminės nuostatos neįtvirtina atsakovams pareigos pirkti ginčo sklypą. Butą, su kuriuo siejamas ginčo sklypas, įsigijo iš trečiojo asmens, kuris nėra ir nebuvo ginčo sklypo savininkas. Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nustato atsakovų pirmumo teisę, bet ne pareigą pirkti ginčo sklypą. Ginčo sklypas nepriklausė pardavėjui nuosavybės teise. Atsakovai neturi pareigos sudaryti ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovės reikalaujama suma – 25195,40 Lt buvo nurodyta 2008-05-20 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria ieškovė įsigijo butą ir ginčo sklypą, tačiau atsakovai nebuvo sutarties šalimi, niekaip nedalyvavo, nustatant tokią ginčo sklypo vertę, todėl ši suma niekaip negali įpareigoti atsakovų. Ieškovė neįsigijo ginčo sklypo atskirai, o kartu su butu, todėl negalima teigti, kad ginčo sklypo vertė be buto faktiškai buvo būtent tokia, kokia nurodyta sutartyje. Ginčo sklypas yra dalis žemės sklypo, užstatyto daugiabučiu gyvenamuoju namu, t.y. juo negalima naudotis kitaip, kaip tik eksploatuojant butą. Nėra nustatytos sklypo naudojimosi taisyklės ir sklypo savininkams nėra priskirta konkreti sklypo dalis, o jie yra bendrasavininkai, todėl jokios pridėtinės vertės ginčo sklypo turėjimas nuosavybės teise atsakovams nesuteiktų, priešingai – suponuotų papildomas išlaidas (žemės mokestis), ir dėl šios priežasties mano, jog ginčo sklypas neturi jokios realios vertės. Atsakovai nurodė, jog draudžiama juos versti įsigyti sklypą už jiems nepriimtiną ir realios turto vertės neatitinkančią kainą (LR CK 6.156 str.).
Trečiasis asmuo UAB „MB valda“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „MB valda“ nuo 2013-07-05 turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo tapo teisėtu buto savininku, UAB „MB valda“ nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2013-07-15. Ieškovė UAB „MB valda“ priklausančiame bute neteisėtai gyveno ir juo naudojosi iki iškeldinimo, t. y. iki 2014-02-27. UAB „MB valda“ pareiškė ieškinį ieškovei dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo. UAB „MB valda“ į ieškovės pretenziją nurodė, jog sutinka sudaryti dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sumokant 1 Lt kainą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „MB valda“ nuosavybės teise nepriklauso, kadangi 2014-05-29 UAB „MB valda“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su I. T. ir A. T.. Ieškovei ir UAB „MB valda“ nesusitarus dėl dalies žemės sklypo kainos ir ieškovui perleidus nuosavybės teisę į butą, derybos dėl žemės sklypo pardavimo nutrūko. Ieškovė ir UAB „MB valda“ nesusitarė dėl žemės sklypo dalies kainos, UAB „MB valda“ taip pat neatliko jokių veiksmų, leidžiančių manyti, kad šalys susitarė ar sudarė žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodė, jog UAB „MB valda“ butą įsigijo viešųjų varžytynių pagrindu, antstoliui vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovės hipoteka įkeisto turto. Ieškovė hipoteka įkeitė tik butą, o ginčo sklypo dalis nebuvo įkeista. Išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo įvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, užtikrindama tinkamą prievolių už trečiąjį asmenį įvykdymą, įkeitė tik butą, tačiau neįkeitė ginčo žemės sklypo, todėl UAB „MB valda“ iš varžytynių įsigijo tik išvaržomą nekilnojamąjį turtą – butą, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pati sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius santykius. Ieškovė parduoti jai priklausančią žemės sklypo dalį už mažesnę kainą nesutiko. Teismas negali įpareigoti atsakovus sudaryti nekilnojamojo turto sandorį su ieškove, kadangi toks įpareigojimas nekyla atsakovams nei sutartiniu, nei įstatyminiu pagrindu. Taigi šalys galimybę sudaryti ginčo sandorį gali tik tarpusavyje suderinę sąlygas ir nustatę protingą ginčo žemės sklypo kainą (LR CK 6.156 str., 6.394 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6.396 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydama įpareigoti advokatę R. J. atsiimti ieškinį dėl žemės sklypo išpirkimo sutarties sudarymo ir pateikti ieškinį dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo pagal VGTPT sprendimą. Ieškovė norėjo paduoti ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė R. J. teismui pateikė ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė apeliantei D. Š. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apeliacinio skundo pagrindas, t.y. kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Apeliacinis skundas turi būti argumentuotas. Teismas pažymėjo, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė D. Š. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą, tačiau apeliantė turi konkrečiai ir aiškiai išdėstyti savo prašymą, t.y. prašyti panaikinti visą minėtą teismo sprendimą (ar jo dalį). Teismas negali tapti apeliantės advokatu ir už ją suformuluoti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliantė, pati to nesugebėdama padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens. Apeliantei neturint pakankamai lėšų pasisamdyti kvalifikuotą teisinę pagalbą, pirmosios instancijos teismas išaiškino teisę kreiptis dėl nemokamos advokato teisinės pagalbos teikimo į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, esančią Odminių g. 3, Vilniuje. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai buvo skirta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 % buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl pareiškėja galėtų kreiptis dėl nemokamos advokato teisinės pagalbos dėl apeliacinio skundo surašymo (LR CPK 306 str.).
2015 m. vasario 3 d. teisme gautas ieškovės D. Š. atskirasis skundas, kuriame ieškovė D. Š. nurodė, jog norėjo paduoti ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė R. J. teismui pateikė ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantė visiškai nepripažįsta ieškinio, nes jo nėra pasirašiusi ir prašo ieškinį grąžinti jį padavusiam asmeniui advokatei R. J..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė:
Nustatyti apeliantei (ieškovei) D. Š. terminą per 10 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti;
2) Išaiškinti, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, atskirasis skundas (ar apeliacinis skundas) bus laikomas nepaduotas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, jog apeliantė padavė atskirąjį skundą, tačiau šiuo atveju atskirąjį skundą ji gali pateikti tik tuomet, jeigu ji nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. jeigu ji mano, jog jos rašytame apeliaciniame skunde nėra jokių trūkumų. Tokiu atveju apeliantė turi motyvuotai, konkrečiai ir aiškiai išdėstyti savo prašymą atskirajame skunde, t.y. prašyti panaikinti 2015 m. sausio 12 d. teismo nutartį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės D. Š. ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovams I. T. ir A. T., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „MB valda“, jau yra teisme išnagrinėtas iš esmės ir priimtas teismo sprendimas, todėl teismas negali laikyti, jog ieškinys nebuvo paduotas ir grąžinti jį ieškovei ar jos atstovei R. J. (LR CPK 306 str.). Teismas pakartotinai paaiškino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 str. numato, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta:
1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;
3) ginčijama suma – kai ginčas turtinis;
4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pakeitimo būtinybę, - kai prašoma priimti naujus įrodymus;
5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) ir kt. Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teismas pažymėjo, kad, jeigu D. Š. nesutinka su teismo 2014-12-10 sprendimu, tai ji turi konkrečiai ir aiškiai išdėstyti savo prašymą, t.y. prašyti panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimą (ar jo dalį). Teismas negali tapti apeliantės (ieškovės) advokatu ir už ją suformuluoti atskirojo/apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliantė, pati to nesugebėdama padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos Aukščiausio Teismo 1999-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999). Apeliantei (ieškovei) neturint pakankamai lėšų pasisamdyti kvalifikuotą teisinę pagalbą, teismas išaiškino jos teisę kreiptis dėl nemokamos advokato teisinės pagalbos teikimo į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, esančią Odminių g. 3, Vilniuje. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai buvo skirta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 % buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl pareiškėja galėtų kreiptis dėl nemokamos advokato teisinės pagalbos dėl apeliacinio skundo surašymo. Apeliantė taip pat galėtų kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl galimybės, esant konfliktinei situacijai, pakeisti advokatę R. J. į kitą advokatą, teikiantį valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą.
Teismas išaiškino, kad, nepašalinus trūkumų, atskirasis skundas (ar apeliacinis skundas) bus laikomas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str. 3 d., 306 str.).
Ieškovė D. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties, nurodydama, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi ir 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu. Advokatė R. J. nebendrauja su ieškove, su pateikto ieškinio turiniu ieškovė susipažino tik teisme. Ieškovė nežinojo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra kiti savininkai I. T. ir A. T.. Ieškovė nurodė, kad neturi teisės daugiau gauti nemokamos teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Civilinio proceso kodeksas numato dispozityvumo principą, kuris numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, dalyvaujantis byloje asmuo turi naudotis, laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. CPK 306 straipsnyje nustatyti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui. Ši norma taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.). Jeigu apeliantas netinkamai įgyvendina apeliacijos teisę, teismas turi nustatyti terminą apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumams pašalinti (jeigu trūkumai gali būti pašalinti), o jų nepašalinus, apeliacinį (atskirąjį) skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė D. Š. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 113-115) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi (b.l. 135) nustatė apeliantei D. Š. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
2015 m. vasario 3 d. gautas ieškovės D. Š. atskirasis skundas (b.l. 158).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi buvo nustatytas apeliantei (ieškovei) D. Š. terminas per 10 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, išaiškinant, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, atskirasis skundas (ar apeliacinis skundas) bus laikomas nepaduotas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog apeliacinio (atskirojo) skundo turinys turi atitikti LR CPK 306 str. Apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir 2015 m. sausio 12 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė šiuo atveju atskirąjį skundą gali pateikti tik tuomet, jeigu ji nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas 10 dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, jeigu mano, kad pateiktame atskirajame skunde nėra pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų. Šiuo atveju apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir 2015 m. sausio 12 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumą ir operatyvumą, apeliacinės instancijos teismas nustato apeliantei naują terminą apeliacinio (ar atskirojo) skundo trūkumams, nurodytiems pirmosios instancijos teismo 2015-02-10 nutartyje, šalinti. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi apeliacijos objektui (LR CPK 2 str., 6 str., 8 str., 115 str., 306 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti ieškovei D. Š. terminą iki 2015 m. liepos 31 d. (įskaitytinai) apeliacinio (ar atskirojo skundo) trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartyje, ištaisyti ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą apeliacinį (ar atskirąjį) skundą.