Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, administracinėn atsakomybėn traukiamam I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Trakų raj.sav., adresas procesiniams dokumentams – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. 2016 m. vasario 16 d. apie 03.30 val., Gedimino pr. – Gynėjų g., g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW 525 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Šiais savo veiksmais I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, 2016 m. vasario 16 d. apie 03.30 val., Gedimino pr. – Gynėjų g., g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW 525 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ..

nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 223 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. M. teismo posėdyje kaltę dėl protokole nurodytų pažeidimų pripažino iš dalies, t.y. pripažino kaltinimą, kad važiavo automobilyje su stiklais, neatitinkančias techninių reikalavimų ir saugumo, tačiau nesutiko su kaltinimu, jog neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę, kadangi jis turi vairuotojo pažymėjimą. Paaiškino, jog automobilį BMW 525 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2016 m. sausio 11 d., automobilis buvo praėjęs tech.apžiūrą, techninius reikalavimus atitiko, ir tik išvakarėse iš draugo jis sužinojo, kad tamsintu stiklus draudžiama važiuoti. Jis susitarė su meistru, kad sutvarkys jo automobilio stiklą, važiavo Goštauto gatve, ir suskambus telefonui sustojo netoli sankryžos su Gedimino gatve pakalbėti telefonu. Jam bekalbant telefonu, privažiavo policijos ekipažas ir priėjęs pareigūnas pasiteiravo ar jis vairavo automobilį, pareikalavo dokumentų. Jis jam pateikė savo turimą vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2005 metais Ukrainoje, bei kitus dokumentus. Po ko pareigūnas nuėjo į savo automobilį ir paėmę prietaisą matuoti automobilio stiklų šviesos pralaidumą, jį pamatavo. Nustatė, kad stiklai neatitinka saugos reikalavimų, nes prietaisas rodė 27 procentus pralaidumą, o turėjo būti 70 procentų. Nors jis pasakė, kad gali nuplėšti tą plėvelę, pareigūnas pasakė, kad surašys ATP protokolą, nes jis neturi teisės vairuoti, nes teisės turi būti lietuviškos. Jis teiravosi pareigūnų kokį įstatymą pažeidė, pareigūnai jam nurodė ATPK straipsnį, kuriame nurodyta, kad draudžiamas vairavimas bei vairuotojo pažymėjimo, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis tampa pažeidėju, nes nėra Lietuvos Respublikos pilietis, bei turi savo šalyje – Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Taip pat nurodė, kad Lietuvoje gyvena apie dvejus metus, dirba savi individualioje įmonėje nuo 2012 metų. Dažniausiais būna Lietuvoje, bet kiekvieną mėnesį važiuoja į užsienį. Laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje jam išduotas 2014 m. balandžio 14 d. leidimas galioja iki 2016 m. balandžio 15 d. Jei leidimas gyventi Lietuvoje bus pratęstas, gyvens Lietuvoje, o jei ne grįš į Ukrainą. Jis nežinojo apie įstatymo reikalavimą, kad asmuo gyvenantis Lietuvoje daugiau nei pusę metų ir vairuojantis transporto priemonę, turi gauti Lietuvoje galiojantį pažymėjimą, pareigūnai apie tokį įstatymą taip pat neminėjo. Kadangi Ukraina pernai metais pasirašė su Europos Sąjunga sutartį dėl asocijuotos narystės, manė, kad jų šalies išduoti dokumentai galioja ir Lietuvoje. Papildomai nurodė, kad šiuo metu jo automobilio priekinis stiklas baltas, skaidrus, tik šoninis stiklas liko juodas. Gailisi dėl padarytų pažeidimų, bei nurodė, kad jei Migracijos skyrius pratęs leidimą gyventi Lietuvoje, būtinai išsilaikys vairavimo egzaminus, gaus LR vairuotojo pažymėjimą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą 128 straipsnio 1 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas I. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su pažeidimu nesutinka (b.l. 1), teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežinojo, kad jo ukrainietiškos teisės negalioja, dėl padarytų pažeidimų gailisi. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo VIII-2043 ((toliau- Įstatymas), pažeidimo padarymo metu galiojusi aktuali redakcija nuo 2015-07-02) 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 82 dalyje nurodyta, kad vairuotojas tai yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje reglamentuota, jog vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Bylos duomenys patvirtina, kad I. M. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje ir gyvena Lietuvoje, nuo 2014-04-14 turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Pagal minėtų Taisyklių 2 punkto 4 papunktį, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Kadangi I. M. nuo 2014-04-14 yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja remiantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punktu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

Taip pat I. M. pripažino, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, nes vairavo transporto priemonę, neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemonę su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis nei leistina. I. M. kaltę ir pažeidimų padarymą įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio T. U. tarnybinis pranešimas (b.l. 4), asmens duomenys (b.l. 7), VĮ Registrų centro pažyma (b.l. 10), transporto priemonės- pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 12), vairuotojo pažymėjimo AIA Nr. 402102, išduoto 2005-08-18 Ukrainoje kopijos (b.l. 14,15) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. M. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje bei 128 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta ir jam skirtinos nuobaudos.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį - asmuo vairavo automobilį neturėdamas Lietuvos Respublikos galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t.y. teisės vairuoti transporto priemones bei VRM išduoto leidimo vairuoti transporto priemonę tamsintais langais, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 28 metų amžiaus, nuo 2014-04-14 pastoviai gyvenančiam Lietuvoje (b.l.7), į tai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 3), duomenų apie teistumą nepateikta. I. M. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, I. M. skirtinos minimalios baudos, numatytos ATPK 123 straipsnio 1 dalies bei 128 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 29, 30, 31, 32, 128, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

J. M., (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

J. M., (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 128 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą- 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.