Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimo V. A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. A. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas ūkininku, 2010 m. lapkričio 26 d. leido dirbti M. M. ūkio darbininku, apie asmens įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais V. A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius (toliau – ir apeliantas) prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 31). Apeliantas teigia, kad skirta administracinė nuobauda – 300 litų bauda – neatitinka numatytos sankcijoje ir yra neadekvati padarytam pažeidimui. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30, 30¹ straipsnio nuostatas, netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, dėl ko pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus tapo neįmanoma, bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl nuobaudų sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Ginčo dėl šio pažeidimo nagrinėjamoje byloje nėra, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni.

Teisėjų kolegija nurodo, kad neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to dažnai teismo skiriamu įspėjimu ar simboline pinigine bauda už vieną dirbantį asmenį ne tik nepasiekiamas pirmiau minėtas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Teisėjų kolegija nustatė, jog pažeidėjui pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo paskirta švelnesnė nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 300 litų. Administracinės nuobaudos švelninimas siejamas su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. A. R. švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, ATPK 30¹ straipsnio taikymą pagrindė iš esmės tuo, jog pažeidėjas pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimas buvo daromas trumpą laiką (darbo sutartis sudaryta 2010 m. lapkričio 24 d., M. M. leista dirbti nuo 2010 m. lapkričio 25 d., o patikrinimas atliktas 2010 m. lapkričio 26 d.), jokių pažeidimų dėl kitų ūkyje dirbančių asmenų daugiau nenustatyta, V. A. R. nėra baustas administracine tvarka, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, jog V. A. R. turėjo daugiau darbuotojų, su kuriais darbo sutartys buvo sudarytos ir apie tokių asmenų įdarbinimą pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. A. R. gerai išmanė įdarbinimo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir negalėjo ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padaryti dėl neatsargumo. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto argumento, jog lengvinančia aplinkybe taip pat turėtų būti laikoma tai, jog pažeidimas padarytas dėl nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui, teisėjų kolegija nurodo, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatytas pažeidimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, iš kurių viena – kai darbas dirbamas nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė negali būti laikoma administracinė atsakomybę lengvinančia. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribos pakankami plačios – numatyta, kad pažeidėjui turi būti skiriama bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, todėl ATPK 30¹ straipsnio taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skyrė V. A. R. baudą, kuri yra dešimt kartų mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda (3 000 Lt) ir beveik dvidešimt du kartus mažesnė nei sankcijos vidurkis (6 500 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai nurodyta aplinkybė, jog ūkis sunkiai verčiasi, nesudaro pagrindo taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirti tokią mažą baudą, kadangi, vertinant pažeidimo pobūdį, pažymėtina, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir pažeidėjui paskyrė per švelnią administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir ištaisyti teisės taikymo klaidos šioje byloje, todėl skundžiamas teismo nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.