- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- II-1374-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01628-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- J. I.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. I., jos atstovui advokato padėjėjui K. K.,
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotoms atstovėms L. M. ir T. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo K. K., skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmas žemės naudojimo priežiūros skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, 2024 m. balandžio 10 d., 9.30 val. atliko neplaninį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), žemės naudojimo patikrinimą ir 2024 m. balandžio 10 d. parengė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) I. Ž. naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. pietinėje dalyje metaline tinklo tvora aptverta valstybinės žemės dalis, užimamas plotas 173 kv. m., šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje metaline tinklo tvora ir vielos tinklo tvora ant pamato aptverta valstybinės žemės dalis, užimamas plotas apie 465 kv. m. Aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip ribojama teisė naudotis valstybine žeme. Tuo J. I. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7, 11 punktus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo J. I. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdami su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta J. I. ir jos atstovas advokato padėjėjas K. K. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo ir priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos J. I. ir jos atstovo advokato padėjėjo K. K. pateikto skundo matyti, kad pagrindiniai argumentai ginčijant nutarimą yra susiję su 2024 m. balandžio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aktas), kuriuo remiantis Institucija priėmė nutarimą. Pagrindinis su tuo susijęs skundo argumentas yra tai, jog akte pateikti duomenys yra netikslūs, klaidingi, neatitinka faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios yra fiksuotos kituose rašytiniuose dokumentuose, o remiantis klaidingu aktu Institucija priėmė nutarimą, kuriuo J. I. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Akte aprašytame pažeidime 3 p. nustatytas klaidingas pažeidimo padarymo laikas – 2024 m. balandžio 10 d.
Antroji skundo motyvų grupė yra akte ir nutarime minimi teisės aktų pažeidimai už, kuriuos J. I. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn: 1) TPSŽNP įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punktas; 2) Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas; 3) Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 11 punktas.
TPSŽNP įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte nėra nustatyta kokių nors teisių ar pareigų Pareiškėjai, šis punktas nustato Inspekcijos teises vykdyti patikrinimus, todėl yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta nutarimo dalis, nes pareiškėja niekada netrukdė Inspekcijos darbuotojams vykdyti funkcijas.
Skunde grindžiama, kad nutarime nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą. J. I. nuosavybės teise valdomame ir naudojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė ir nevykdo jokios ūkinės ar kitos veiklos, pavyzdžiui, neleistinos aplinką teršiančios gamybos, statybos ar kokių nors kitų neteisėtų veiksmų, ūkinės ar kitos veiklos, kuri kaip nors pažeistų gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises ir įstatymu saugomus interesus. Nei akte, nei privalomajame nurodyme, nei nutarime nėra nustatyta ar aprašyta kokia nors ūkinė, statybinė ar kita veikla, kurią pareiškėja menamai vykdo savo žemės sklype ir kuri pažeistų kokius nors gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ar gyventojų teises ar interesus.
Pareiškėja yra kaltinama tuo, kad ji pastatė tvoros statinį ir/ar įrengimą valstybiniame nesuformuotame žemės sklype, kurį kartu su savo žemės sklypu naudoja kaip vientisą masyvą tuo pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Argumentuojama, kad pareiškėja nei pati, nei per kokius nors rangovus valstybinėje žemėje niekada nestatė jokių tvorų ar kokių nors kitokių statinių ar įrenginių (pavaizduotus akto nuotraukose Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos byloje šiaurinėje ir pietinėse dalyse pastatytos tvoros buvo statytos (duomenys neskelbtini) metais (neskaitant automatinių naujų vartų, matomų nuotraukoje Nr. 6). Nutarime pareiškėja yra kaltinama Žemės įstatymo (21 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 11 punkto) nuostatų pažeidimu žinant, kad pats Žemės įstatymas Nr. I-446 buvo priimtas tik (duomenys neskelbtini) d., o įsigaliojo tik (duomenys neskelbtini) d., o priėmus minėtą Žemės įstatymą, tokios 21 straipsnio redakcijos, kurios pažeidimais yra kaltinama J. I., apskritai, net nebuvo. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininke pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį tapo tik (duomenys neskelbtini) metais. Nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą bei kiemo įrengimus, tame tarpe ir į minėtą (duomenys neskelbtini) metais pastatytą tvorą, pareiškėja įgijo (duomenys neskelbtini) metais pagal (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teises pagal įstatymo liudijimą iš tėvo A. M., kuris galimai (duomenys neskelbtini) metais pagal tuometinius teises aktus ir statė minėtą tvorą ant pamato, pavaizduoto 5 ir 6 nuotraukose.
Tai, jog pažeidimas padarytas 2024 m. balandžio 10 d., akivaizdžiai prieštarauja, minėtiems duomenims iš VĮ Registrų centras, jog tvora, varteliai, vartai buvo pastatyti dar (duomenys neskelbtini) laikotarpiu tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) žemės sklypas net nebuvo suformuotas.
(duomenys neskelbtini) metais trečiųjų asmenų šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalyje statyta tvora turi vartus ir vartelius, kurie nėra užrakinti, nėra jokių kliūčių ten patekti į valstybinę žemę tiesiai nuo (duomenys neskelbtini) g. Kaip matyti nuotraukose ir viešai prieinamuose žemėlapiuose nuo (duomenys neskelbtini) g. žiedo yra laisvas privažiavimas valstybine žeme prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų, ir ten nėra jokių tvorų. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) sklypo pietinėje ir šiaurės rytinėje dalyje maždaug prieš penkiasdešimt metų įrengtas sieto ir metalinių strypų darinys, su kuriuo pareiškėja neturi nieko bendro, dalinai tarnauja kaip atitvaras dėl saugumo reikalavimų, dalinai liko kaip daugiabučių namų statybvietės palikimas.
Atsiliepimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodyta, kad patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, pietinėje dalyje metaline tinklo tvora aptverta valstybinės žemės dalis, užimamas plotas apie 173 kv. m, šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje metaline tinklo tvora ir vielos tinklo tvora ant pamato aptverta valstybinės žemės dalis, užimamas plotas apie 465 kv. m., Nustatytų faktinių aplinkybių schema, iš kurios akivaizdu, jog 173,39 kv. m ir apie 465,44 kv. m valstybinės žemės plotai yra aptverti tvora, į šiuos valstybinės žemės plotus nebegali patekti kiti asmenys bei aptvertais valstybinės žemės plotais gali išimtinai naudotis tik Žemės sklypo savininkė, patvirtina, jog 2024 m. balandžio 10 d. atlikto Žemės sklypo žemės naudojimo neplaninio patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja Skunde nurodo, kad Žemės sklype ar šalia šio Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu, kuomet dar nebuvo suformuotas žemės sklypas, buvo pastatyta tvora. Kas tvorą pastatė, pareiškėja nežino. Tvora jau buvo pastatyta iki žemės sklypo ribų nustatymo bei nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo. Inspekcijos vertinimu, ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjai J. I. įsigyjant Žemės sklypą, tvora galimai jau buvo pastatyta, nereiškia, kad pareiškėja šią neteisėtai užimtą valstybinės žemės sklypo dalį turi teisę naudoti.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta J. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad ten ankščiau gyveno tėvai, proseneliai ir ten buvo jų žemė ir jie ten viską statė, ji nieko nestatė. Visiems duodavo 20 arų prie nuosavų namų, o jiems nedavė ir pasakė išpirkti ir jie išpirko žemės gabalą 14,35 arus. Tvorų niekada nestatė, kaip viskas buvo taip ir stovi iki šiol. Žemės sklype gyvena visą gyvenimą (duomenys neskelbtini) metus. Neatsimena, kas statė tvorą, gal tėvo senelis statė, nesidomėjo. Sklypo teritorija aptverta viena tvora. Iki patikrinimo nežinojo, kokios yra jos sklypo ribos. Kai gyveno vyras jis kažką nagrinėjo, bet ji nesidomėjo. Gali būti, jog tos teritorijos yra valstybinė žemė. Nesutinka dėl tvoros statymo. 2021 m. vyras užsakė kadastrinius sklypo matavimus, kad galėtų įsitikinti, kur yra jų žemė. Ji yra savininkė, nes mirus tėvui ji paveldėjo. 2021 m. užsakius kadastrinius sklypo matavimus, matininkas davė jai susipažinti, pasirašė ir užregistravo. Šiai dienai ji supranta, jog jos sklypo teritorija yra 14,35 aro ir sklypo ribos yra aiškios. 2021 m. užsakius kadastrinius sklypo matavimus matininkas pažymėjo sklypo ribas riboženkliais. Neatsimena, nežiūrėjo ar šiuo metu riboženkliai yra vietoje, gal ir yra. Nežinojo, jog ten valstybinė žemė, niekas niekada nesakė ir nerodė. Jie tvorą į kitą vietą kelia, viskas bus taip kaip jiems nurodė iki balandžio mėnesio. Pjovė žolę valstybinėje žemėje. Tujos, eglės pasodintos valstybinėje žemėje irgi labai seniai, o jas prižiūri jos sūnus. Po atlikto patikrinimo balandžio mėnesi kreipėsi dėl valstybinės žemės išpirkimo, tačiau savivaldybė neleidžia išsipirkti. Keturis kartus kreipėsi į savivaldybę. Neleido išsipirkti, nes kažkada ten eis kelias, bus statomas vamzdynas. Moka žemės mokestį už 14,35 arų, kiek ateina paskaičiuota, tiek ir moka. Valstybinėje žemėje nelaiko jokių daiktų, nevykdo žemės ūkio darbų. Nuotraukoje Nr. 5 yra varteliai pro juos galima patekti į tą žemę, jie laisvai atidaryti. Nuotraukoje Nr. 3 yra atitvaras metalinis, jei jo nebūtų žmonės naktį galėtų nukristi. Niekam nesudarė kliūčių naudotis valstybine žeme. Nuotraukoje Nr. 3 gulinčios padangos, brezentas nepriklauso jiems, ateina žmonės ir šiukšlina, jiems nusibodo rinkti. Žolę pjauna kiemo vidinėje dalyje, už tvoros žolės nepjauna. Nuotraukoje Nr. 1 eglutes prižiūri, tvarka turi būti visur.
Liudytoja Z. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji J. I. pusseserė. Žino tą patį ką ir J. I. Ten gyveno jų senelis ir kiek prisimena ten visada buvo tvora. Nors ten buvo valstybinė žemė, ji nežinojo, bet J. I. visada tvarkingai viską darė, jokios žalos nedarė valstybinei žemei. Nuo jaunystės atsimena, jog ten visada buvo tvora. J. I. ir jos šeimos nariai rūpinasi teritorija, bet ten nieko niekada nesodino, ten tvarkingai lysvės pasodintos, bet dabar kiek pamatė toje žemėje kur priklauso. Jokių pastatų ir statinių nėra. Nežino kas sodino tujas šiaurinėje pusėje. Išeina, jog tujos už tvoros, o kas sodino nežino. 5 metų laikotarpyje toje dalyje kur yra varteliai kitų piliečių ji nematė. Kai darė viaduką statybininkai vaikščiojo turėjo galimybę ateiti pro vartelius, jeigu jiems reikėjo, nežino ką jie ten galėjo daryti. Bendras vaizdas – stovi namas ir aptverta tvora. Valstybinėje žemėje paskutinius 5-10 metų J. I. nelaiko daiktų, nieko nesodina, ten yra tuščia tik gražiai sutvarkyta žolė.
Liudytojas V. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra J. I. sūnus. Kiek save atsimena tiek tvoros stovi, dar kai buvo vaikais landžiojo per jas. Žemę norėjo išsipirkti tuos gabaliukus, bet neleido. Kadangi neleidžia išsipirkti valstybinės žemės nusprendė pagal savo sklypo ribas pastatyti tvorą. Valstybinėje žemėje nieko nedarė, tačiau šienavo, nes nepavyks pašienauti tik pas save. Būdavo šienaudavo net už tvoros, kad būtų aplink gražu. Visi daržo, sodo darbai vyksta tik jų sklype. Jų žemės riba eina per kelią, kuriuo naudojasi daugiabučio namo gyventojai, stato automobilius, bet jie nepriekaištavo. Minėjo savivaldybės atstovui, jog pastatys per kelią tvorą, jam atsakė, jog tai jų teisė. Iškvietė matininką, jog įsitikinti kur jų sklypo riba, vienas ribotuvas nuo senų laikų stovi pažymėtas kur jų žemė ir dabar pažymėjo ribotuvais, ten kur jų nebuvo. Jis dalyvavo kai inspekcija atliko patikrinimą, patikrinimas buvo atliekamas dėl skundo. Buvo skundas, jog ant jų žemės stato automobilius ir negali atidarytų durelių, kur stovi tvora ir auga tujos. Bet automobilius stato ant jų žemės sklypo nuotraukoje Nr. 1 matosi. Jie nieko nesakė, jog jų žemėje stato automobilius, o ant jų parašė skundą. Bandė keturis kartus kreiptis dėl valstybinės žemės išpirkimo. Pirmą kartą mama kreipėsi dėl valstybinės žemės išpirkimo nežino prieš kiek metų, o paskutinį kartą, prieš porą mėnesių. Šiais metais kreipėsi du kartus dėl valstybinės žemės išpirkimo. Iki 2024 m. kreipėsi dėl valstybinės žemės išpirkimo, bet nežino kada. Buvo žinoma, jog tvora ir jų sklypas nėra bendras. Norėjo privatizuoti tiek kiek galima, jeigu būtų galima privatizuoti iki tvoros privatizuotų iki tvoros, pirmas toks buvo prašymas, po to buvo prašymas jau mažiau kiek galima, kiek įmanoma. Jis gyvena toje teritorijoje. Būdavo, jog tvarkant kelią, buvo užėję darbininkai, vaikai bėgiodavo, buvo užėję kamuolių paimti, nebuvo kliūčių patekti į teritoriją. Varteliai visada būna atrakinti. Viską internete galima laisvai sužinoti kur yra valstybinė žemė, o kur ne valstybinė žemė. Statys pilnai naują tvorą, kol kas bus dvi tvoros viduje, o po to žiūrės.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė T. B. teismo posėdžio metu atsakydama į teismo posėdžio metu užduotus klausimus nurodė, kad nutarime yra padaryta techninio pobūdžio klaida teisingas unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė L. M. teismo posėdžio metu atsakydama į teismo posėdžio metu užduotus klausimus nurodė, kad nutarime nurodoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto normos pažeisti negalima, tai yra perteklinė nurodyta informacija. Teisingai yra nurodoma viskas kas yra iki tos normos, ši norma yra kaip papildomas argumentas, tai pažymėjo ir atsiliepime. Pažeisti asmuo gali tik Žemės įstatymo 21 straipsnio normas, kurios nurodomos nutarime. Bet Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto paminėjimas nedaro nutarimo neteisėto.
IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nutarimu J. I. nubausta už administracinį nusižengimą numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirtas įspėjimas už tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos žemės naudojimo priežiūros skyriaus specialistams, 2024 m. balandžio 10 d., 9.30 val. atlikus neplaninį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų – pietinėje dalyje metaline tinklo tvora aptverta valstybinės žemės dalis, užimamas plotas 173 kv. m., šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje metaline tinklo tvora ir vielos tinklo tvora ant pamato aptverta valstybinės žemės dalis, užimamas plotas apie 465 kv. m. Aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip ribojama teisė naudotis valstybine žeme. Institucija nurodė, kad J. I. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7, 11 punktus bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.
Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kylą už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. To paties straipsnio 11 punktas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo pažeisti Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje esantys 7 ir 11 punktai. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 21 straipsnis dalių neturi ir turi tik atitinkamus punktus. Šis neatitikimas laikytinas techninio pobūdžio klaida, kuri yra taisytina. Šis trūkumas nesutrukdė pareiškėjos teisės į gynybą.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte reglamentuota, kad Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai. Ši blanketinė norma skundžiamame nutarime J. I. inkriminuota nepagrįstai ir įtakos nusižengimo kvalifikavimui neturi. J. I. nutarime pareikštame kaltinime nurodomas minėtas straipsnis numato valstybinės priežiūros pareigūnų patikrinimų metu turimas funkcijų apimtis. Minėtos normos reguliavimas nesukelia teisių ir pareigų žemės savininkui bei nesudaro savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog nutarime nurodyta šio įstatymo nuostata yra perteklinė. Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimas yra perteklinis ir J. I. inkriminuotas nepagrįstai. Taip pat taisytinas nutarime klaidingas nurodytas unikalus žemės sklypo numeris ((duomenys neskelbtini)), pažymint, jog teisingas unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21- 489/2021, 2AT-75-495/2022). Atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos J. I. ir jos atstovo advokato padėjėjo K. K. pateikto skundo matyti, kad pagrindiniai argumentai ginčijant Institucijos nutarimą yra susiję su 2024 m. balandžio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumu, taip pat nesutinkama su nutarime nurodytų Žemės įstatymo teisės aktų reikalavimų pažeidimais.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos teismą dėl privalomojo nurodymo ir patikrinimo akto panaikinimo, tačiau kaip minima skunde, byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Regionų apygardos teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti skundą dalyje dėl akto apskundimo, motyvuodamas tuo, kad 2024 m. balandžio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu pareiškėjai nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, aktas yra tik vada 2024 m. balandžio 12 d. privalomajam nurodymui pašalinti žemės naudojimo pažeidimus. Skundžiamas aktas nėra galutinis sprendimas, juo pateikta tik rekomendacija Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai priimti privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, o pagal suformuluotą prašymą – panaikinti privalomąjį nurodymą, teismas priėmė nagrinėti. Todėl teismas papildomai nepasisako apie akto teisėtumą ar pagrįstumą, o išimtinai skundą nagrinėja Institucijos priimto nutarimo ribose.
Skundžiamame nutarime nurodyto pažeidimo esmė yra susijusi su žemės sklypo naudojimu nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų – metaline tinklo tvora ir vielos tinklo tvora ant pamato aptvertos valstybinės žemės dalys naudojamas kaip vientisas masyvas su privačiu namų valdos žemės sklypu.
Skunde teigiama, kad nutarime nėra aprašyta jokia ūkinė veikla, kurią pareiškėjai vykdant būtų pažeidžiami gretimų žemės sklypų savininkų interesai, todėl nepagrįstai yra nurodoma, jog J. I. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teismas sutinka su šiuo skundo argumentu.
Nutarime J. I. inkriminuota, kad aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu, tačiau nėra konkretizuota, kaip ta valstybinės žemės ploto dalis yra naudojama. Naudojimo faktas negali būti pagrįstas prielaida. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ir teismui užduodant klausimus, pareiškėja užsiminė, kad kartais jos sūnus šienaudamas jos nuosavą sklypą, nupjauna žolę ir valstybinės žemės dalyje. Valstybinėje žemėje pasodintus augalus (eglės, tujos) ji prižiūri, bet kas juos pasodino, nežino. Taigi aplinkybės, dėl galimo valstybinės žemės naudojimo, atliekant ūkinę veiklą žemės sklype (duomenys neskelbtini), analizuotos tik bylą nagrinėjant teisme. Nutarime šios reikšmingos aplinkybės, dėl žemės sklype vykdomos ūkinės veiklos, nebuvo nurodytos, nebuvo fiksuojama ir tiriama, kokia ūkine veikla užsiima J. I., kaip tokia veikla yra pažeidžiami gretimų žemės sklypų savininkų interesai, nors tai reglamentuojantis Žemės įstatymo numatyto reguliavimo pažeidimas buvo inkriminuotas. Šios aplinkybės negali būti preziumuojamos, negali būti laikomos savaime suprantamomis ir negali būti įrodinėjamos remiantis tik pačios pareiškėjos paaiškinimais.
Teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, kad šiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), gyveno jos tėvai ir seneliai ir jie viską statė. Ji jokių veiksmų neatliko, nieko nestatė. Kartu su skundu pateiktoje (duomenys neskelbtini) m. „Namų valdos techninės apskaitos byloje“ prie įvairių statinių skilties nurodoma tvora viso 146,60 m ir 20 m., o kitame (duomenys neskelbtini) dokumente užfiksuoti vartai (metaliniai), varteliai, tvora (retas met tinklas) (b. l. 23-24). Iš byloje esančio VšĮ „Registrų centras“ matyti, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininke pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį tapo (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45, kita pusė). Nuosavybes teisę į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, kiemo aikštelę, tvorą, šulinį, lauko tualetą pareiškėja įgijo (duomenys neskelbtini) d. pagal paveldėjimo teises pagal įstatymo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nutarime nurodomos ir specialistų fiksuotos tvoros galėjo būti statytos dar iki J. I. tampant sklypo (duomenys neskelbtini) savininke. Šie pareiškėjos teiginiai bei skundo argumentai, kad tvoros ji kaip sklypo savininkė nestatė, byloje yra nepaneigti. Institucija nepateikė duomenų, kad pareiškėjos iniciatyva su jos žinia valstybinėje žemėje buvo statomos nutarime nurodytos tvoros. Pažymėtina, kad nutarime nėra nurodyta, kaip ir kokiais veiksmais J. I. pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 punkte numatytą pareigą statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Minėtame straipsnio punkte numatytas reguliavimo pažeidimas galimas tik aktyviais veiksmais – atliekant statinių statymą. Šie pareiškėjos veiksmai negali būti preziumuojami arba numanomi ir turi būti tiksliai nustatyti bei paremti konkrečiais įrodymais.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Šiuo atveju protokolas nebuvo surašytas, tačiau kaltinimas yra suformuluotas nutarime. Nutarimas, kai protokolas nesurašomas turi būti surašytas taip, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš protokolo ir ar nutarimo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole ir/ ar nutarime suformuluotą kaltinimą, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą (šiuo atveju nutarimą) ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018). Teismas negali pats ištaisyti skundžiamame nutarime esančių nurodytų trūkumų, papildyti pareikštą kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, nes tai pažeistų J. I. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Pažymėtina, kad dėl analogiško pobūdžio trūkumų apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs ir anksčiau (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-957/2024).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Šiuo atveju nustatant, kad valstybinės žemės sklypas yra naudojamas, jis prižiūrimas ir ar tai daro pareiškėja, kuriai pareikštas kaltinimas dėl savavališko žemės užėmimo ir naudojimo, galima tik atlikus papildomą tyrimą, t. y. patikrinus vietoje, apklausus papildomus liudytojus (gretimų pastatų savininkus ir pan.), tikrinant viešai prieinamą informaciją (internetines palydovines nuotraukas, teritorijos nuotraukas skirtingais laikotarpiais) ir atliekant kitus veiksmus, numatytus ANK 595 straipsnyje. Darytina išvada, kad turi būti atliktas papildomas, didelės apimties tyrimas.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra labai svarbus nusižengimo padarymo laikas. ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. AT-31-976/2023), nes „žemės naudojimas“ žymi tam tikrą „būseną“, t. y. – tęsiasi tol, kol veiksmus (neveikimą) nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys. Dėl šių aplinkybių esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos veikos (neveikimo) laikotarpio nustatymas. Trunkamojo nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė ANK numatytą administracinės teisė pažeidimą, todėl nutarime turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodytas ir aprašytas nusižengimo padarymo laikas, kas šiuo atveju nėra padaryta. Trunkamojo pobūdžio pažeidimų pradžios laiko gali būti ir neįmanoma nustatyti, tačiau tai turi būti nurodoma nutarime. Trunkamojo pobūdžio pažeidimo pabaigos laikas yra jo nustatymo diena – šiuo atveju, kai buvo atliktas patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime Institucija nurodo momentus, kai žemės sklypo savininkei galėjo paaiškėti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų. Nurodomos dvi datos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 17 d. parengtas Žemės sklypo planas, 2016 m. gegužės 24 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Atsiliepime grindžiama, kad šie dokumentai patvirtina, jog pareiškėjai J. I. žemės sklypo ribos tapo žinomos, su jomis pareiškėja susipažino ir sutiko pasirašydama. Institucija disponuodama tokio pobūdžio informacija, jos nepanaudojo analizuojamoje situacijoje – inkriminuojamo nusižengimo, savavališko valstybinės žemės naudojimo, laikotarpiui nustatyti.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nėra nustatyta J. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau matyti, kad patikrinimo aktas surašytas ir pažeidimas nustatytas 2024 balandžio 10 d., kai J. I. buvo (duomenys neskelbtini) m., o tai, pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra J. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ši aplinkybė Institucijos nebuvo įvertinta.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimas, kai protokolas nesurašomas, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Dėl to Institucijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, naikinamas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Skundu prašoma priteisti advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas J. I. interesus atstovavusio advokato padėjėjo K. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų kvitas, patvirtinantis, jog pareiškėja patyrė 500 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti (b. l. 87).
ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas dėl atsakomybėn traukiamo asmens. Jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis. Jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą.
Vertinant BPK 105 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, matyti, kad baudžiamojo proceso kodeksas nenumato tokios situacijos, kai skundžiant institucijos nutarimą, byla grąžinama institucijai. BPK numato atvejus, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kalto asmens, arba to asmens, kuris nepagrįstai inicijavo procesą, o remiantis naujausia konstitucine jurisprudencija bei teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti atlyginamos asmeniui ir tais atvejais, kai teismas nusprendžia nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą nesant pažeidimo (nusižengimo) įvykio ar sudėties, ar juo labiau sprendimas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo skundą nebuvo priimtas, o šia nutartimi byla grąžinta Institucijai atlikti tyrimą, neįpareigojant jos priimti konkretų – palankų ar nepalankų pareiškėjui sprendimą, todėl procesas dar nėra pasibaigęs ir galutinis sprendimas dėl ginčo klausimo nėra priimtas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-957/2024).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos J. I. atstovo advokato padėjėjo K. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Netenkinti pareiškėjos J. I. atstovo advokato padėjėjo K. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.