- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-27
- Bylos Nr.
- AS-143-700-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Aukščiausiojo
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) 2009 m. rugsėjo 28 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas kasacinio skundo priėmimo klausimą, nepažeidė Europos Sąjungos teisės, o nustačius Europos Sąjungos teisės pažeidimą: 1) įpareigoti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą iš naujo peržiūrėti 2009 m. rugpjūčio 14 d. gauto jo kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo priėmimo klausimą, kasacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti vadovaujantis Europos Sąjungos teise; 2) priteisti jam 20 000 Lt neturtinės ir 5 084 Lt turtinės žalos atlyginimą, reikalautą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-962-141/2008.
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi jo kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendė vadovaudamasi išimtinai vidaus teisės aktu, todėl prašo ištirti, ar sprendžiant šį klausimą nebuvo pažeista Europos Sąjungos teisė. Teigė, kad negali įgyvendinti paciento teisių dėl šalies institucijų kaltės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 2, 4 p.).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi byloje Nr. 3P-1053/2009, kuria atsisakyta priimti jo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Taigi nepaisant to, kad analizuojamas skundas yra nukreiptas prieš Lietuvos valstybę, tačiau tiek jame nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, tiek pareikštas reikalavimas įpareigoti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą yra vienareikšmiškai susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kaip kasacinės instancijos teismo įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti vykdoma teisingumo funkcija. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų) (ABTĮ 16 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad bylos, kuriose keliami klausimai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių veiksmų ir sprendimų teisėtumo, nepriskirtos administraciniams teismams. Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalį, kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Todėl pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti ir žalą. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo ieškinys dėl 20 000 Lt neturtinės ir 5 084 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taigi antrasis skundo reikalavimas yra susijęs ne su, pareiškėjo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neteisėtais veiksmais jam padaryta žala, o kilęs iš privatinių teisinių santykių, ir dėl šio ginčo yra įsiteisėjęs bendrosios kompetencijos teismo sprendimas. Todėl ir kitą skundo dalį atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2, 4 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jeigu aukščiausiasis nacionalinis teismas pažeidžia Europos Sąjungos teisę, asmuo gali iškelti bylą prieš savo valstybę žemiausiame administraciniame teisme, net tuo atveju, jeigu Lietuvos teisė to nenumato. Pabrėžia, kad skundo pagrindas yra ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Nereikalauja, kad būtų panaikinta paminėta šio teismo nutartis. Reikalavimą priteisti žalą grindžia galimai pažeista Europos Sąjungos teise. Nustačius Europos Sąjungos teisės pažeidimą, prašo priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš esmės siekia, kad administraciniame teisme būtų ištirta ir įvertinta bendrosios kompetencijos teismo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – procesinė veikla (b. l. 1 – 3).
ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
Be to, nenustatyta Europos Sąjungos teisės pagrindų, kuriais remiantis šiuo atveju būtų galima vertinti bendrosios kompetencijos teismo procesinius veiksmus. Tokio pagrindo buvimo nepatvirtina ir pareiškėjo pateikiami bendro pobūdžio argumentai.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ir pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktus, pritaikė netinkamas procesinės teisės normas, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsniu, tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.