- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- I2-1183-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03393-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriui
- Trečiasis asmuo
- I. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo I. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. Š. (A. Š.) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus (toliau ir – Skyrius) 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 22-38/88 (toliau ir – Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Skyrius priėmė Sprendimą, jog jis turėtų grąžinti vaikų išmoką, kurią išleido vaikams. Sprendimą priėmusiai išmokų kontrolės poskyrio vyriausiajai specialistei pareiškėjas pateikė visus dokumentus ir kvitus, kad išsiaiškintų situaciją, tačiau nesulaukė jokio atsakymo ar paaiškinimo. Specialistė skubotai ir neatsakingai priėmė Sprendimą, vadovaudamasi melagingais trečiojo suinteresuoto asmens parodymais.
3. Pareiškėjo teigimu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjo ir I. B. santuokos nutraukimo. Teismas 2022 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą, kuriame buvo įrodyta, kad pareiškėjas panaudojo pinigus vaikų labui, buvo pristatyti visi įrodantys dokumentai, kad pinigai buvo išleisti vaikų norams ir poreikiams, buvo išklausyta ir vaikų nuomonė, jie patvirtino, kad gavo valstybės priskirtus vaiko pinigus, kurie buvo pervedami į pareiškėjo banko sąskaitą. Teismas pareiškėjui nenurodė gautas išmokas pervesti į trečiojo suinteresuoto asmens sąskaitą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo bandė neteisėtai pasipelnyti vaiko pinigais nuo 2021 m. liepos 7 d., tačiau vaikai teisme nurodė, jog tą laikotarpį gyveno su pareiškėju ir jo tėvais, o ne su I. B.. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė į socialinių išmokų skyrių nuo 2021 m. gruodžio 15 d., kai vaikai ėmė gyventi su ja. Pareiškėjui yra žinoma, jog trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrių, norėdamas suklaidinti valstybę, ir pasipelnyti pakartotinai jau išmokėtais vaikų pinigais, nurodydamas klaidingus faktus.
5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. Skyriui pateikė prašymą gauti išmoką Nr. 42021. Vadovaudamasis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Skyrius 2018 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 40728 pareiškėjui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 11 d. skyrė išmoką vaikui (M. Š. (M. Š.), (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 40726 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 23 d. skyrė išmoką vaikui (D. Š. (D. Š., (duomenys neskelbtini))).
7. Atsakovas nurodė, kad Išmokų vaikams įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija nutraukia išmokų mokėjimą, vaikui (asmeniui), kuriam išmoka paskirta, pakeitus gyvenamąją vietą ir persikėlus gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją). Atsakovo teigimu, iš Skyriui pateikto 2022 m. birželio 25 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimu nutraukė pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoką dėl abiejų šalių kaltės, nustatė jų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina bei priteisė iš pareiškėjo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo faktinio vaikų gyvenimo su vaikų motina, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki vaikų pilnametystės. Taigi, teismas savo sprendime konstatavo, kad vaikai nuo 2021 m. gruodžio 15 d. faktiškai gyvena kartu su motina.
8. Atsakovo teigimu, Skyriaus 2022 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 50055 pareiškėjui nuo 2022 m. birželio 1 d. buvo nutrauktas išmokos vaikui mokėjimas ir Skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 22-38/88 „Dėl išmokos vaikui permokos A. S. nustatymo ir jos grąžinimo“ nustatyta 664,78 Eur dydžio išmokos vaikui permoka už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., nes pareiškėjas per mėnesį nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui – vaikų persikėlimą nuolat gyventi pas kitą iš tėvų. Pareiškėjas, 2018 m. sausio 15 d. teikdamas prašymą gauti išmoką Nr. 42021, prašymo 7 punkte įsipareigojo Skyriui pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą, bei buvo informuotas, kad nuslėpus ar pateikus neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, permokos atveju turės grąžinti Socialinių išmokų skyriui neteisėtai gautą išmokos sumą arba ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi į Skyrių 2022 m. birželio 13 d. su prašymu skirti išmoką už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 15 d. kreipėsi ir vaikų motina, todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. gruodžio 15 d. vaikai faktiškai gyvena su motina, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 21 straipsnio 1 dalies 19 punktu, Nuostatų 27.6 papunkčiu, išmoka vaikui nuo 2021 m. gruodžio 15 d. paskirta ir mokama vaikų motinai. Pažymėtina ir tai, kad pagal tokį Išmokų vaikams įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta būtina jau paskirtų išmokų mokėjimo sąlyga, kad išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (6 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatytas specialus šių išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindas – vaikui (asmeniui), kuriam išmoka paskirta, pakeitus gyvenamąją vietą ir persikėlus gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją) (21 straipsnio 1 dalies 19 punktas), taip siekiama nepažeisti vaiko interesų ir užtikrinti, kad išmoka gautų tas iš tėvų, su kuriuo faktiškai gyvena vaikas.
9. Atsakovas nurodė, kad Skyriaus 2022 m. liepos 19 d. pranešimas Nr. A740-1754/22(3.3.2.26E-SOI) ir skundžiamas Sprendimas pareiškėjui buvo įteikti 2022 m. liepos 19 d. jo prašyme skirti išmoką nurodytu būdų, t. y. el. paštu – (duomenys neskelbtini), todėl sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 19 d., pareiškėjas su skundu kreipėsi praleidęs terminą. Be to, pareiškėjas praleisto termino atnaujinti neprašo, o skundžiamame sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Teismui pateiktas skundas turi būti grąžintas pareiškėjui, kaip pateiktas praleidus sprendimo apskundimo terminą.
Šalies argumentai
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė iš esmės sutinkantis su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija. Papildomai pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog vaikai laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. negyveno su mama I. B., dėl to teismas priėjo išvados, kad tuo laikotarpiu pareiškėjo gautos išmokos vaikams buvo naudojamos nepilnamečių vaikų interesais, tuo klausimu tarp šalių nekilo ginčas. Todėl pagrįstai konstatuotina, kad tiek teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, tiek bylos šalys sutiko su nustatyta faktine aplinkybe, jog abu nepilnamečiai vaikai nuo 2021 m. gruodžio 15 d. faktiškai gyvena kartu su motina, o išmokos vaikams, gautos iki 2021 m. gruodžio 15 d. buvo panaudojamos tinkamai. Be to, nepilnamečių vaikų tėvams priėmus sprendimą nutraukti santuoką bei prasidėjus ištuokos bylai teisme pareiškėjas ne vieną kartą buvo paragintas pateikti naują prašymą dėl vaiko pinigų išmokėjimo betarpiškai patiems vaikams, tuo tikslu nepilnamečiams 2020 m. sausio mėn. buvo atidarytos asmeninės banko sąskaitos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nepasikeitė ir liko su pareiškėju ir / arba pareiškėjui nebuvo žinoma apie šių aplinkybių pasikeitimą, dėl ko pastarajam nekilo prievolės pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas dėl 2022 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus sprendimo „Dėl išmokos vaikui permokos A. Š. nustatymo ir jos grąžinimo“ Nr. 22-38/88, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. Skyriui pateikė prašymą gauti išmoką Nr. 42021, vaikai – M. Š. ir D. Š..
14. Skyrius 2018 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 40728 pareiškėjui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 11 d. skyrė išmoką vaikui (M. Š., (duomenys neskelbtini)), ir 2018 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 40726 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 23 d. skyrė išmoką vaikui (D. Š., (duomenys neskelbtini)).
15. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo (civilinės bylos Nr. e2-1120-984/2022). 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu teismas konstatavo, kad vaikai (M. Š. ir D. Š.) nuo 2021 m. gruodžio 15 d. gyvena su trečiuoju suinteresuotu asmeniu I. B., teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d.
16. Skyriaus 2022 m. birželio 14 d. sprendimais: Nr. 50055 ir Nr. 50056 pareiškėjui nuo 2022 m. birželio 1 d. buvo nutrauktas išmokų mokėjimas.
17. Skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 22-38/88 „Dėl išmokos vaikui permokos A. S. nustatymo ir jos grąžinimo“ nustatyta 664,78 Eur dydžio išmokos vaikui permoka už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., nes pareiškėjas per mėnesį nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui – vaikų persikėlimą nuolat gyventi pas kitą iš tėvų.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus Sprendimu, kreipėsi į teismą prašydamas jį panaikinti.
19. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą skirti išmoką, privalo informuoti išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui.
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 15 d. pateiktame prašyme gauti išmoką Nr. 42021, nurodytos jo pareigos pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokų mokėjimui (pvz.: vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimas).
21. Išmokų vaikams įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos išmokų dydžiui ar mokėjimui, ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Išmokų vaikams įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu vaikui, kuriam išmoka paskirta, pakeitus gyvenamąją vietą ir persikėlus gyventi pas kitą iš tėvų.
22. Byloje nėra ginčo, kad vaikai nuo 2021 m. gruodžio 15 d. gyvena su trečiuoju suinteresuotu asmeniu I. B., tai patvirtino tiek pareiškėjas su atsakovu, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo. Nors pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes dėl išmokų, kurios įvyko nuo 2021 m. liepos 7 d., tačiau šiuo atveju aktualiomis aplinkybės galėtų būti laikomos tokios, kurios įvyko nuo momento, kai pasikeitė vaikų gyvenamojo vieta, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta pareiškėjas turėjo pareigą pranešti savivaldybės administracijai apie tai, kad vaikai (M. Š. ir D. Š.) nuo 2021 m. gruodžio 15 d. gyvena su trečiuoju suinteresuotu asmeniu I. B., tikėtina, kad šios aplinkybės – vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimas pareiškėui buvo žinomas nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo momento. Pareiškėjui nepranešus pirmiau nurodytų aplinkybių, savivaldybės administracija nutraukė išmokų mokėjimą.
23. Skyriaus ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuriame nustatyta, kad jeigu asmenys kreipdamiesi dėl išmokos pateikia neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba per mėnesį nepraneša apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką arba jos dydžiui, ir dėl to permokama išmoka, permokėta suma grąžinama arba išskaičiuojama iš išmokos gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
24. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimą priėmusiai specialistei jis pateikė visus dokumentus ir kvitus, kad išsiaiškintų situaciją, tačiau nesulaukė jokio atsakymo ar paaiškinimo, specialistė skubotai ir neatsakingai priėmė Sprendimą, vadovaudamasi melagingais trečiojo suinteresuoto asmens parodymais.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas kvestionuoja Skyriaus veiksmus, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis per mėnesį nepranešė Skyriui aplinkybių, turinčių reikšmės teisei į išmoką, t. y. apie tai, kad vaikai nuo 2021 m. gruodžio 15 d. gyvena su I. B.. Kiti pareiškėjo argumentai susiję išmokų panaudojimu teisiškai nėra reikšmingi, kadangi skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindas – pareiškėjo įstatyme nustatytų pareigų nesilaikymas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Skyrius turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą priimti tokio pobūdžio Sprendimą.
26. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. liepos 19 d., todėl sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. birželio 19 d., pareiškėjas su skundu kreipėsi praleidęs terminą, tačiau su tokia atsakovo išvadą nesutiktina.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
28. Taigi, Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. liepos 19 d. jo prašyme skirti išmoką nurodytu būdų, t. y. el. paštu – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kreipėsi į teismą su pirminiu skundu 2022 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nepraleidęs vieno mėnesio skundo padavimo termino. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl termino praleidimo atmetami kaip nepagrįsti.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, byloje nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys bei įrodymai ar netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. iš pareiškėjo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
31. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) savo praktikoje, sistemiškai vertindamas ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatas ir atsižvelgdamas į protingumo principą, sprendimą, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laiko teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, kai išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos jo teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1223/2012, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-822/2017).
32. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014 ir kt.).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į administracinę bylą buvo įtrauktas, kadangi pareiškėjo pateiktame skunde teigiama, kad, priimant skundžiamą sprendimą, buvo vadovautasi melagingais trečiojo suinteresuoto asmens parodymais, be to, vaikų motina I. B. taip pat kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių prašydama skirti išmoką vaikui nuo 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. patenkinus pareiškėjo reikštus reikalavimus susidarytų situacija galinti turėti įtakos I. B. teisėms (pvz.: teisei į išmoką). Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovo poziciją, kurio naudai ir buvo priimtas sprendimas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkintas I. B. interesas byloje ir ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
34. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. B. su atsiliepimu pateikė advokato J. K. 2022-10-26 sąskaitą (400 Eur) už teisines paslaugas Nr. 221026-01, iš kurios matyti, kad ji I. B. išrašyta už dokumentų analizę, konsultacijas ir atsiliepimo į skundą paruošimą bei pateikimą.
37. Pažymėtina, kad iš pateiktos 2022-10-26 Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 221026-01 negalima nustatyti, už kokioje byloje suteiktas teisines paslaugas ji buvo išrašyta, t. y. byloje pateikti dokumentai nepagrindžia, kad pirmiau nurodyta sąskaita išrašyta už veiksmus būtent šioje byloje. Be to, byloje nėra įrodymų apie 2022-10-26 Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 221026-01 apmokėjimą. Todėl I. B. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens I. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.