- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-19
- Bylos Nr.
- TS-141-737/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15806-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- I. S.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 15 d. nutarimo Nr.91-166 (toliau ir - Nutarimas) taikyti nuteistajam I. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka I. S., gim. 1962-11-27, nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, 2022 m. kovo 1 d. I. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteitas 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmė subendrinus su 2021 m birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, paskirtas laisvės atėmimas – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2021 m. gegužės 17 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 14 d.
Be nurodytų teistumų, praeityje I. S. teistas dar 4 kartus.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą Nr. 91-166 taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dengia žalą, dalyvauja įstaigos organizuojamuose užsiėmimuose, lankosi pas psichologus, skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Romutė Švaikauskaitė skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už padarytas kelias tyčines nusikalstamas veikas. Jis nuteistas už smurtines veikas, ankstesnės bausmės ir probacijos priemonės nebuvo efektyvios. Praeityje jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, pažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, papildomus įpareigojimus, kas, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir jis deda per mažai pastangų, kad šią riziką sumažinti. I. S. nustatytas ne vienas nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys, t.y.: lėšų valdymo sunkumai, problemiški santykiai su partnere, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, nepagrįstai geras savęs vertinimas, impulsyvus elgesys ir pan. Prokurorės nuomone, teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Minimali I. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bausmės atlikimo metu nėra pakankama, kad galima būtų daryti išvadą, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
Nuteistasis I. S. teismui pateikė atsiliepimą į skundą (pavadinimu prašymas), kuriuo prašo prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Komisijos nutarimą. Atsiliepime paaiškina, kad dėl O. R. sužalojimo nėra kaltas. Smurto O. R. atžvilgiu nevartojo. Su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto, susiklostę konfliktiški santykiai, todėl jų paaiškinimai proceso metu nebuvo objektyvūs. Pati O. R. yra prastos psichinės ir fizinės sveikatos, jau nuo seniau elgėsi neadekvačiai. 2021 m. birželio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus darbuotojai nustatė, kad ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodo, kad būtent O. R., jo uošvienė, pas juos į namus atvyko gyventi, o šiuo metu ji yra ligoninėje, dėl onkologinio susirgimo, todėl išėjus į laisvę kartu gyventi nereikės. Nurodo, kad dar prieš teismą lankė alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, juos tęsė pataisos namuose. Taip pat lankė kursus dėl smurto vartojimo. Baigęs kursus, padarė išvadą, kad alkoholis sukėlė jo gyvenime daug problemų. Atsiliepime nuteistasis nurodo, kad alkoholį paskatino vartoti 2014 metais patirta trauma, po kurios tapo nedarbingas; išprotėjusi uošvienė bei transporto priemonės susprogdinimas. Šiuo metu 15 mėnesių nevartoja alkoholio. Paaiškina, kad buvimas pataisos įstaigoje kenkia nuteistojo sveikatai, nes nebuvo įvykdytos planuotos operacijos, taip pat dėl bausmės yra apsunkintas neįgalumo pratęsimo procesas.
Nuteistojo sutuoktinė S. S. pateikė teismui prašymą paleisti I. S. iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad jam pretenzijų neturi, namuose situacija pasikeitusi, nes jos mama, O. R. guli slaugos namuose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Teismas, įvertinęs nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nuteistojo I. S. asmens byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo I. S. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko, nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (Komisijos posėdžio dienai, tai yra 2022 m. liepos 14 d., neatliktos bausmės dalis – 1 m. 4 mėn.), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. teismui, išanalizavus visą bylos medžiagą, turi susiformuoti pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama susipažinus su informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, visi trys nusikaltimai yra smurtiniai. Praeityje I. S. yra teistas dar keturis kartus ir visus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų smurtinių veikų padarymą. Taigi, švelnesnės bausmės ir probacijos priemonės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Pagal „OASys“ metodiką I. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir stebima, jog rizika išliko nepakitusi, lyginant su ankstesniais vertinimais, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Statiniai (nekintantys) veiksniai yra kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/ lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai, I. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai yra: lėšų valdymo sunkumai, problemiški santykiai su partnere; būdinga veika, skatinanti nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; būdingas pernelyg geras savęs vertinimas; negebėjimas atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, yra nedėmesingas, neatidus kitiems; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka; motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį stoka . Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek I. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi sunkumų asmeninių ryšių srityje, kurie gali ne tik apsunkinti asmens integraciją visuomenėje, tačiau ir didinti jo riziką nusikalsti. Po bausmės atlikimo nuteistasis planuoja grįžti gyventi kartu su nuo jo smurtinių nusikalstamų veikų nukentėjusiais asmenimis: žmona ir uošviene. Nors nuteistasis ir jo sutuoktinė teigia, kad viena iš nukentėjusiųjų – O. R. šiuo metu gyvena slaugos namuose, tačiau akivaizdu, kad kita nukentėjusioji – S. S. taip pat gyvena nurodytame bute, į kurį planuoja grįžti nuteistasis. Teismas vertina tą aplinkybę, kad nukentėjusioji, S. S. pretenzijų sutuoktiniui neturi ir pageidauja, kad jis kuo greičiau būtų paleistas, ir ši aplinkybė įrodo artimų socialinių ryšių tarp sutuoktinių buvimą, tačiau nepaisant to, nešalina nustatyto kriminogeninio faktoriaus, didinančio nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti, ypač galimo alkoholio vartojimo fone.
Nuteistasis neįgalus, kaip nurodo negali dirbti (nustatytas 55 procentų darbingumo lygis), o socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdas skatino jį daryti nusikalstamas veikas. Nuteistajam nesaikingai vartojant alkoholį gali išryškėti pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika. I. S. veikas, už kurias atlieka bausmę, padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Laisvės atėmimo vietoje nuteistasis 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 2022 m. gegužės 30 d. laikotarpiu lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus. 2022 m. birželio 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje (asmens byla 2 tomas II dalis b.l.21-28) nurodyta, kad nuteistasis stengėsi sumažinti alkoholio vartojimo įpročius, tačiau alkoholio vartojimo tikimybė, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas.
Nors bausmės atlikimo metu I. S. kreipėsi į įstaigos psichologus konsultacijoms, tokiu būdu parodydamas savo motyvaciją keisti elgesį, tačiau vis dar stebimas perdėtas savęs vertinimas, negebėjimas įžvelgti neigiamų būdo savybių, savikritikos nebuvimas, kaltinimas nukentėjusiųjų dėl esamos situacijos. Išvadoje nurodoma, kad I. S. turi kategorišką nuomonę, sunkiai priima kitų asmenų požiūrį, nelinkęs ieškoti kompromiso. Kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos, nes alkoholio poveikyje, jie gali padidinti nusikalstamo elgesio riziką.
Išvadoje teigiama, kad ateityje nuteistąjį pakartotinai nusikalsti gali paskatinti ir nuostatos. Nuteistajam nekartą buvo taikytos švelnesnės bausmės už nusikalstamas veikas, tačiau jis negebėjo keisti savo elgesio ir laikytis įstatymų ir moralės normų visuomenėje. Nuteistasis priežiūrą vertina tik kaip baudžiamąjį procesą, be jokios naudos sau. Jis nemato prasmės varžyti savo elgesio dėl naudos kitiems. 2022 m. vasario 7 d atlikto socialinio tyrimo metu fiksuota nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalsti elgesio rizika. Teigiamas pokytis fiksuotas nebuvo. 2022 m. birželio 9 d. nors fiksuota vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau identifikuoti tam tikri teigiami pokyčiai.
Nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo pataisos įstaigos renginiuose, anoniminių alkoholikų susirinkimuose, konsultacijose dėl mąstymo ir elgesio, bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą (2022 m. kovo 29 d.) skatintas už gerą elgesį, kas teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio modelis, lėšų tvarkymas, piktnaudžiavimo alkoholiu, smurtinį elgesį, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai, kurie vis dar reikalauja nuteistojo tikslinių veiksmų bei jam rekomenduotų priemonių vykdymo.
Teismui vertinant sistemiškai nuteistojo iniciatyvas, susijusias su kryptingu dalyvavimu siekiant spręsti savo problemas, keičiant mąstymą, taip pat anksčiau išvardintas nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, vis dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatsižvelgė ir tinkamai nevertino to, jog nuteistajam, kuriam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dar išskiriamas reikšmingas dinaminių balų skaičius, kurie yra kintantys ir nuteistasis nepriekaištingu elgesiu dar gali mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo I. S. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, įtvirtinant teigiamus jo elgesio modelius, kad išėjęs į laisvę jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir savo gyvenimo tikslų siektų vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis.
Nors tiek Komisijos nutarime akcentuojama, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dengia žalą, dalyvauja įstaigos užsiėmimuose, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog I. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Nuteistojo I. S. atsiliepime nurodytos aplinkybės, susijusios su veikų, už kurių padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertinimu, šioje proceso stadijoje negali būti vertinamos, nes dėl jų jau pasisakyta priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog nuteistajam šiuo metu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismo vertinimu, šiuo metu I. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, todėl prokurorės skundas tenkintinas ir 2022 m. liepos 15 d. Komisijos nutarimas Nr. 91-166 pakeistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. liepos 15 d. priimtą nutarimą Nr.91-166 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam I. S., gim. (duomenys neskelbtini), netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.