Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-1696-330/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
e2-1696-330/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01158-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Teisės departamentas“
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1696-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01158-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4169-603/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisės departamentas“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Teisės departamentas“, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nevykdo mokestinių prievolių socialinio draudimo biudžetui, yra skolinga 1095,89 Eur.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad atsakovė biudžetui yra skolinga 986,64 Eur.

3. Atsakovė UAB ,,Teisės departamentas“ atsiliepimu prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Nurodė, kad nėra grėsmės, jog įsiskolinimas ieškovui ir trečiajam asmeniui galėtų likti nepadengtas. Laikotarpiu nuo 2015 m. atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis niekada neatitiko ĮBĮ įtvirtintos įmonės nemokumo sąvokos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė atsakovei UAB „Teisės departamentas“ iškelti bankroto bylą.

5. Teismas nurodė, kad tarp pareiškėjo, trečiojo asmens ir atsakovės ginčo dėl įsiskolinimų ir jų dydžio nėra.

6. Teismas nurodė, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi reali turto vertė ir pradelstos skolos, t. y. tos įmonės skolos, kurių mokėjimo terminai suėję. Pažymėjo, kad pagal pateiktus finansinius duomenis atsakovė 2017 m. nepatyrė jokių nuostolių.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovei realizavus savo turimus kreditorinius reikalavimus (susigrąžinus debitorines skolas), jos pajamos smarkiai padidės. Atsakovės turtas kelis kartus viršija pradelstus įsipareigojimus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovui ir trečiajam asmeniui sudaro iš esmės nežymią dalį, lyginant su atsakovei priklausančio turto verte. Kaip nurodė atsakovė, vykdydamas išieškojimą iš atsakovės antstolis galbūt atliko ne visus veiksmus, siekiant informuoti atsakovę apie vykdomąją bylą bei siunčiant atsakovei raginimus.

8. Teismas nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis neatitinka nemokumo būklės, ji turi turto, į kurio dalį gali būti nukreiptas išieškojimas, kiti kreditoriai nesiekia bankroto bylos iškėlimo, įmonė pagal galimybes vykdo įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai yra mažesni už jos turimo turto vertę, padarė išvadą, jog laikini įmonės sunkumai nėra pastovaus pobūdžio ir gali būti pašalinti imantis kitų priemonių, nei bankroto bylos iškėlimas.

I. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „Teisės departamentas“ bankroto bylos iškėlimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas priėmė nutartį, išsamiai neištyręs faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, rėmėsi formaliais atsakovės UAB „Teisės departamentas“ argumentais, neatitinkančiais jos realių galimybių atsiskaityti su kreditoriumi.

9.2. Aplinkybės, kad nustatyti privalomieji mokesčiai nėra mokami, atsakovė nepaneigė. Atsakovė įstatymų nustatytų mokesčių socialinio draudimo fondo biudžetui nemoka nuo 2015 m. gegužės mėn. Atsakovė mokesčių nemoka ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui. Įmonėje jau daugiau nei dveji metai nėra apdraustųjų asmenų, paskutinis darbuotojas – direktorius S. T. buvo atleistas 2016 m. gegužės 2 d.

9.3. Atsakovė nesistengia įrodyti, kad įmonė yra veikianti, aktyvi rinkos dalyvė, kad vadovas siekė atkurti įmonės mokumą.

9.4. Teismas, atsisakydamas atsakovei kelti bankroto bylą, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, pavyzdžiui, netyrė ir netikrino atsakovės balansuose įrašyto turto ir jo vertės realumo.

9.5. Atsakovė teismui pateikė įmonės balansus už 2015, 2016 ir 2017 metus, kurie nėra patvirtinti bei pateikti Juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registrui atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti tik už 2014 metus, o nuo 2014 metų tokie dokumentai registrui nebuvo teikiami. Analizuojant atsakovės 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, matyti, kad įmonės turto vertė sudarė 56 588,00 Lt (16 389,02 Eur), o įmonės įsipareigojimai tada jau siekė 30 504,00 Lt (8 834,57 Eur), o tai atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas įmonės nemokumo sąlygas.

9.6. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai ir juose fiksuoti duomenys prieštarauja vieni kitiems, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovės veikla 2016-2017 metais buvo nuostolinga, dėl to, tikėtina, jog ji buvo sustabdyta. Duomenys, patvirtinantys bendrovės veiklos atnaujinimą ar galimumą ją atnaujinti ateityje, nepateikti. Pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 metus matyti, kad įmonė pajamų negauna.

9.7. Vertinant viso atsakovės turto masę, į ją neturi būti įtraukiama atsakovės balanse nurodyta turimų atsargų vertė (10 100,00 Eur), kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai disponuoja tokios vertės atsargomis.

9.8. Teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktą debitorių sąrašą, netyrė realios galimybės susigrąžinti debitorinius reikalavimus. Atsakovė, kuriai šioje byloje tenka pareiga įrodyti savo mokumą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali galimybė jos nurodytas gautinas iš debitorių sumas realiai išsiieškoti ir susigrąžinti.

Atsiliepimas

9.9. Atsakovės pateiktas debitorių sąrašas neišsamus ir klaidinantis, jame yra nurodomi debitorių vardų ir pavardžių tik inicialai bei skolos susidarymo laikotarpiai. Nepateikiama jokia informacija, ar skolos iš tikrųjų egzistuoja, kokia galimybė jas susigrąžinti. Nėra pateikta įrodymų, jog buvo imtasi veiksmų, susijusių su skolų realiu atgavimu. Iš atsakovės 2017 metų balanse nurodytos viso turto vertės galbūt reikėtų atimti debitorinių skolų sumą.

9.10. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė turi turto. Atsakovės pateikti tarpiniai finansinės atskaitomybės dokumentai yra neišsamūs ir nepagrįsti. Įmonė neįrodė, kad realiai disponuoja turtu. Tai, kad įmonė neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, patvirtina išrašai iš viešųjų registrų.

9.11. Laikinais įmonės finansiniais sunkumais galėtų būti pripažinti sunkumai, kurie tęsiasi kelis mėnesius, bet ne kelis metus. Jau daugiau nei du metus iš atsakovės nebuvo gauta jokių lėšų, todėl jos finansiniai sunkumai negali būti vadinami laikinais.

9.12. Nesutiktina su teismo padarytomis išvadomis, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, galbūt atiko ne visus veiksmus, siekdamas informuoti atsakovę apie išieškojimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonei bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas taip pat nėra pagrindo.

11. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

12. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018). Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

13. Atsakovė į bylą pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus: 2015 m. gruodžio 31 d. balansą ir 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą; 2016 m. gruodžio 31 d. balansą ir 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2017 m. gruodžio 31 d. balansą bei 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Atsakovė taipogi teikė kreditorių ir debitorių sąrašus, tačiau jie yra nepilni, neišsamūs ir neinformatyvūs. Atsakovės teikti kreditorių bei debitorių sąrašai visiškai neatitinka ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų tokių dokumentų turiniui, todėl jie neteikia galimybės padaryti atitinkamas išvadas sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Byloje nėra ir jokios informacijos apie atsakovės galimybių patenkinti debitorinius reikalavimus skolininkams realumą.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, sprendė, kad atsakovė disponuoja 10 125,00 Eur vertės turtu, o jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 4 091,00 Eur sumą, t. y. atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl bendrovė esanti moki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

15. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino įmonės mokumą. Teismas nesiaiškino, ar atsakovės pateikti balansų (kurie pasirašyti tik įmonės vadovo ir nebuvo teikti Juridinių asmenų registrui) duomenys atspindi tikrąją įmonės finansinę padėtį, ar jame yra nurodyta realaus turto tikroji vertė, kokio objektyvaus dydžio yra pradelsti įsipareigojimai. Vien tik pirmosios instancijos teismo fiksuotos aplinkybės apie įrašus atsakovės balansuose nepatvirtina realiai įmonės turimo turto likvidumo ir jo vertės, neatspindi atsakovės galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nepatvirtina galimybių išieškoti skolas iš debitorių perspektyvumo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės skola VSDF biudžetui ir VMI visiškai nedengiama (nemažinama).

16. Pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovės finansinės padėties galimą pagerėjimą taip pat neparemta objektyvaus turinio duomenimis. Apeliacinio teismo vertinimu, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei susigrąžinus debitorinius įsiskolinimus, jos finansinė būklė žymiai pagerės, nėra pagrindo sutikti, nes, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama ir vertinama tikimybė debitorinius įsiskolinimus realiai patenkinti (išsiieškoti). Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog šiuo metu UAB „Teisės departamentas“ nevykdo realios veiklos, jog įmonėje nėra darbuotojų. Pastebėtina, jog atsakovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui trunka kelerius metus. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės įgalina pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių jos mokumą, nors tokių duomenų pateikimo ir mokumo būklės įrodinėjimo pareiga tenka pačiai atsakovei.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius, jog įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji galėtų būti pripažinta nemokia net ir pradelstiems įsipareigojimams neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-798/2018). Tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, sudarančią savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pagal byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvados, kad atsakovė ĮBĮ nuostatų prasme yra moki įmonė (CPK 185 straipsnis). Šioje nutartyje pateiktų motyvų pagrindu apskųsta teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos UAB „Teisės departamentas“ iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, pažymint, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti mokumo būklę ir realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kas gali būti patvirtinta pateikus teismui objektyvaus turinio duomenis, pašalinančius ieškinyje iškeltas abejonės dėl įmonės mokumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisės departamentas“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Gintaras Pečiulis