- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- e1-3243-725/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00020-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Dorelaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2016 m. gruodžio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi suderinta Norvegijos Karalystės Larvik tingrett pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 232 §, žr. 231 § paskirta 3 metų ir 9 mėnesių kalėjimo bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta galutinė 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. 2019 m. rugpjūčio 12 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens (toliau – JAR) kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), buhalterinę apskaitą, t. y., neišsaugojo Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, o būtent:
Kauno, Vilniaus miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, bei pagal 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (su vėlesniais pakeitimais) 12 straipsnio 2 dalį „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė:
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;
- 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ nuostatas;
2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084:
- 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;
3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka“ nuostatas;
2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ 10 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad tokie buhalterinės apskaitos dokumentai kaip pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros, buhalterinės apskaitos registrai, kasos dokumentai ir kt. yra saugomi 10 metų, nes neišsaugojo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. visų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų.
Dėl nustatytų pažeidimų visai negalima nustatyti laikotarpio nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, jis yra šios įmonės vadovas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki šiol. Šiuo metu įmonė jokios veiklos nevykdo, veiklą vykdė iki 2021 metų balandžio, tiksliai neprisimena, realiai dirbo apie 6 mėn. Įmonės pagrindinė veikla buvo logistikos paslaugos - krovinių gabenimas vakarų Europoje. Įmonėje dirbo vienas. Įmonė registruota nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) mieste, šių patalpų jau nebenuomoja. 2020 metais norėjo pamėginti vystyti savo verslą, ieškojo pirkti jau įsteigtą įmonę. Internete rado skelbimą apie parduodamas įmones. Nurodytu telefonu paskambino ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Įmonės pardavėjas buvo kažkokios įmonės - tarpininko atstovas. Jis neprisimena asmens su kuriuo bendravo dėl įmonės pardavimo. Sandoris buvo forminamas notaro biure (duomenys neskelbtini) mieste, senamiestyje, negali nurodyti koks notaras įformino sandorį. Notaro biure buvo įmonės akcininkai - vyras ir žmona ir tarpininkas. Už įmonės akcijas sumokėjo apie 1500 Eur grynais pinigais tą dieną notaro biure. Akcininkų nei vardų nei pavardžių neprisimena. Buvę savininkai jam perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą, įmonės steigimo dokumentus. Prisijungimų prie įmonės banko sąskaitų jam neperdavė, jis atidarė naujas banko sąskaitas. Jis pats pateikė duomenis VĮ „Registrų centrui“ (duomenys neskelbtini), pats save paskyrė įmonės vadovu. Įgijus įmonę buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas iki 30 000 Eur. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė G. G.. Sutartis dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo buvo pasirašyta elektroninio pašto pagalba. Sutarties neturi. Už paslaugas jis mokėdavo nevienodai - priklausomai nuo darbo apimties, jis gaudavo sąskaitą elektroniniu paštu, gavęs iš karto apmokėdavo pavedimu per banką. Šiuo metu paslaugų sutartis yra nutraukta, nes įmonė veiklos nevykdo. G. G. pirminius apskaitos dokumentus pateikdavo kiekvieną mėnesį už praeitą mėnesį, o ji, įtraukusi juos į apskaitos registrus jam juos grąžindavo ir savo kontoroje nesaugojo. Banko išrašus G. G. pateikdavo elektroniniu formatu elektroninio pašto pagalba, ji neturėjo prieigos prie įmonės banko sąskaitų. Sąskaitas faktūras, sutartis, kitus dokumentus ruošdavo jis pats. Įmonė turėjo sąskaitas „Citadele“ ir „Swedbank“ bankuose. Pagrindinis bankas buvo „Citadele“. Jis gavo prisijungimus prie krovinių platformos „(duomenys neskelbtini)“. Čia jis gaudavo krovinius, kuriuos vėliau gabendavo jo pasamdytos įmonės. Darbas vyko internetu, elektroninio pašto pagalba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo kontoros neturėjo, veiklą vykdė interneto pagalba jo gyvenamoje vietoje. Nupirkęs krovinį jis, užsidėjęs nedidelį pelną, ieškodavo kas jį nugabentų reikiamu adresu. Iš krovinio savininko gaudavo užsakymo dokumentą. Radęs vežėją, jam pateikdavo užsakymo dokumentą. Sutartys nebūdavo pasirašomos. Pagrindinis dokumentas, patvirtinantis užsakymo įvykdymą, buvo CMR. Apmokėjimą gaudavo per 30 dienų nuo CMR kopijos užsakovui pateikimo, o pats sumokėdavo vežėjui dar vėliau. Apmokėjimai vyko tik banko pavedimais. Jis savo įmonės apyvartos negali nurodyti, nes nežino. Jo įmonės pagrindinių užsakovų ir vežėjų negali nurodyti, nes neprisimena, dažniausiai būdavo užsieniečiai, vežėjai - rumunai, užsakovai - vokiečiai, olandai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma, tokios neprisimena, nežino kas buvo šios įmonės vadovai ar vadybininkai, nieko apie šią įmonę negali papasakoti. R. B. pažįsta, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Asmens A. A. nepažįsta, nei vardas nei pavardė jam negirdėti. Jis savo veiklos laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų negali pateikti, nes neturi. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai pradžioje buvo saugomi jo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jis šią gyvenamąją vietą nuomojosi. Visus popierinius dokumentus jis visada skanuodavau ir įsikeldavo į savo nešiojamąjį kompiuterį. Susirašinėjimas, dokumentų gavimas ir teikimas kontrahentams vyko elektroninio pašto pagalba, tikslaus elektroninio pašto paskyros pavadinimo jis šiuo metu neprisimena, negali nurodyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų negali pateikti, nes neturi, jų neišsaugojo - išsikrausčius iš nuomojamo buto adresu (duomenys neskelbtini), pirminius apskaitos dokumentus buvo susidėjęs savo automobilyje, vėliau juos perveždavo įvairiais adresais, kur teko gyventi, o kur jie šiuo metu yra nežino, jis jų nesistengė išsaugoti, nors žinojo, kad kaip įmonės vadovas jis turi juos turėti ir, esant reikalui, pateikti pvz. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Jis manė, kad tinka ir skanuoti, suskaitmeninti dokumentai, kurie buvo laikomi jo kompiuteryje. Jam būnant Kipre buvo pavogtas jo kompiuteris, kuriame buvo saugomi elektroniniai įmonės veiklos dokumentai. Kompiuterį iš jo pavogė 2022 metų vasarą, jis į policiją nesikreipė, negali pateikti jokių vagystės įrodymų. Buhalterei dokumentus siųsdavo elektroniniu paštu, jis pats gaudavo visus dokumentus elektroniniu paštu, tačiau, pavogus kompiuterį, iš pašto jokių dokumentų neatstatinėjo, negali nurodyti kodėl. Jis Bendrovės elektroninio pašto paskyros nebandė atkurti - neprisimena nei adreso nei prisijungimo slaptažodžių. CMR originalų jis neturi, jų nesaugojo, negali pateikti. Jis iš viso jokių popierinių dokumentų neturėjo, dėl to jokių 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 1 d. laikotarpio dokumentų negali pateikti. Pilnai prisipažįsta, kad dėl jo kaltės buvo neišsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl to labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be pačio kaltinamojo A. A. visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Liudytoja B. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Jos vadovaujama įmonė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Nuo 2012 m. ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Minėtos įmonės direktorė buvo T. L.. Įmonė teikė transporto paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė iki 2020 m. liepos 31 d. nes sutartis dėl paslaugų teikimo buvo nutraukta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. L. pardavė įmonės akcijas (100 proc.) A. A., todėl nutraukė sutartį (sutarties dėl paslaugų nutraukimo neturi). Kuomet tvarkė apskaitą, visi dokumentai buvo laikomi jos įmonės patalpose - (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugpjūčio 21 d. T. L. atvažiavo į jų ofisą bei pasiėmė visą įmonės apskaitą. Buvo paruoštas dokumentų ir kt. turto priėmimo - perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji perdavė T. L.. Parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė iki 2020 m. liepos 31 d., o 2020 m. rugpjūčio mėn. visi dokumentai buvo atiduoti direktorei T. L.. Po to daugiau nei su T. L. nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų neturėjo.
Liudytoja T. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir akcininke buvo nuo 2012 iki 2020 metų. Įmonės veikla buvo krovinių pervežimas. Pati ieškojo klientų Cargo.lt puslapyje, daugiausiai krovinių būdavo gabenami į Rusiją ir į Baltarusiją. Prasidėjus pandemijai, įmonės veikla tapo nuostolinga, nors jau ir iki pandemijos prasidėjo sunkumai, sumažėjo krovinių, mokėjo už visas paslaugas, už stovėjimą, už Cargo.lt puslapio naudojimą ir neliko jokio pelno. Nusprendus parduoti akcijas, pradėjo klausinėti pažįstamų, stebėjo skelbimus internete, kas ieško pirkti akcijas. Tada įmonės buhalterė B. G., kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasakė, kad yra asmuo advokatas, kuris turi klientą ir kuris sutvarkys visą šitą sandorį ir ji sutiko. Iki sandorio tiesiogiai nekontaktavo nei su pirkėju, nei su jo advokatu. Bendravo tik su B. G.. Atvykus į notarų biurą, buvo pirkėjas A. A., jo advokatas T., pavardės neatsimena, ir jos buvęs vairuotojas J. S.. Tada pirmą kartą ir pamatė pirkėją A. A. ir jo advokatą. Pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jai grynais buvo sumokėta 400 eurų. Iš karto perdavė įmonės antspaudą bei visą dėžę dokumentų su perdavimo aktu: buvo ir buhalterinės apskaitos dokumentai, reisų dokumentai, tabeliai, bankų išrašai, komandiruočių lapai, atlyginimų dokumentai, daugiau neatsimena. Prisijungimų prie įmonės banko sąskaitos neatidavė, nes savo asmeninei sąskaitai ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo su tuo pačiu generatoriumi. Nuvykus tą pačią dieną į AB „Swedbank“ padalinį paprašė, kad sąskaitos būtų uždarytos, jos asmeninė buvo uždaryta, o įmonės uždaryti negalėjo, nes nebeturėjo antspaudo. Prisijungimų prie bankų pirkėjui neatidavė. Sandorio sudarymo metu pirkėjas A. A. pasakė, kad toliau įmonės veikla bus krovinių pervežimas. Jis neprašė perduoti jokios klientų bazės, nesidomėjo niekuo kas susiję su įmone. Kiek žino, jis turėjo sunkvežimius, tai jam buvo neaktualu, nes ji veiklą vykdė su mikroautobusais. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturėjo. Įmonės el. ryšio priemonės buvo jos asmeninis telefonas ir elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo metu notarų biure paklausė, kaip bus su šiais kontaktais, A. A. pasakė, kad jam nereikia jų ir jis sukurs savo. Į buvusį įmonės paštą, kurio prisijungimus turi dar ir dabar, dar iki šiol gaunami pranešimai apie skolas, skolų išieškojimą, grasinimai teismais.
Liudytoja G. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma, jos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai įmonei iki 2023 m. sausio 1 d. teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Sutartis dėl paslaugų teikimo buvo pasirašyta 2017 m. liepos 25 d. Šią sutartį pasirašė ji, kaip įmonės vadovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. B.. Kokiu būdu šis klientas buvo rastas, ji neprisimena. Ji buvo šios įmonės įgaliotas atstovas teikti ataskaitas. Pagal sutartį pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, kurie būdavo registruojami apskaitos registruose, pagal tai teikiamos ataskaitos VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), VĮ „Registrų centras“. Pradžioje įmonės veiklos apimtis nebuvo didelė, įmonės veikla yra transportas, ekspedijavimas, krovinių pervežimas. Vėliau buvo įdiegta serverinė programa ir pirminius dokumentus įmonė į registrus suvesdavo pati, o ji teikdavo ataskaitas. Šioje įmonėje vadovai keitėsi kelis kartus, 2020 metais vadovu dirbo R. B.. 2020 metais įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini). Pirminius apskaitos dokumentus į programą jau suvesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja apskaitininkė M. D. ir pirminiai dokumentai nebuvo teikiami. Įmonės apyvarta buvo apie 2,7 mln., įmonė dirbo pelningai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei nerašydavo jokių dokumentų, t. y., neruošdavo PVM sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų, sutarčių, šiuos dokumentus rašydavo patys įmonės darbuotojai. Prieigos prie įmonės banko sąskaitos ji neturėjo, tik paruošdavo darbo užmokesčio failą, kitus banko pavedimus įmonė atlikdavo pati, banko išrašus įmonė jai leisdavo parsisiųsti prijungus ją prie banko sąskaitos, savarankiškai prie banko sąskaitų ji negalėjo jungtis. Kadangi ji įmonės apskaitą tvarkė savo įmonės kontoroje, tai nieko negali pasakyti apie įmonės tiekėjus, klientus, kokiu būdu ir kur buvo pasirašomos sutartys ar išrašomi dokumentai, taip pat apie vykdytų sandorių aplinkybes nieko negali pasakyti, nes nežino. Ji įmonės veikloje nedalyvavo tik pagal pateiktus duomenis ruošė įstatymų reikalaujamas ataskaitas ir jas teikė įvairioms institucijoms - VMI, VSDFV, VĮ „Registrų centras“. Kiek dabar prisimena, tai 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto turėjo - nekilnojamojo turto, transporto priemonių - automobilių vežti mažus krovinius. Vilkikų įmonė neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ekspedijavimo paslaugas - transporto biržoje ieškodavo krovinių (klientų), o tada ieškodavo tiekėjų (krovinių vežėjų). Įmonės veikla buvo vykdoma užsienyje, Lietuvoje pervežimo paslaugų teikė labai mažai (gal 1 proc. nuo visos veiklos apimties). Ji negali pasakyti ar buvo atvejų, kai įmonė pirko transportavimo paslaugas, tačiau jų niekam nepardavė, nes įmonės apyvarta buvo didelė, pardavimai ir pirkimai į programą suvedami atskirai, nėra reikalo ir galimybės tikrinti ieškant nesutapimų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma, kadangi šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentų prašė VMI dėl atliekamo patikrinimo, vėliau šių dokumentų ir duomenų prašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie šią įmonę nieko negali pasakyti, nes ją žino tik iš dokumentų. Žino, kad už šios įmonės paslaugas buvo atsiskaitoma iš karto po paslaugų gavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojami gryni pinigai gana dažnai, buvo atsiskaitoma su tiekėjais, grynus pinigus tiekėjams mokėdavo atskaitingi asmenys iš savo asmeninių lėšų, o vėliau, gavus atsiskaitymus iš pirkėjų, jiems banko pavedimu skolos būdavo grąžinamos. Šios ūkinės operacijos yra užfiksuotos atskaitingų asmenų ataskaitose. Dažniausiai tokias operacijos vykdydavo direktorius R. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma, šios bendrovės apskaitą ji tvarkė nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2021 m. lapkričio 30 d. Šios įmonės veikla buvo ekspedijavimas, logistika, apyvarta lyginant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nedidelė, šios įmonės buvo tik veiklos pradžia, dirbo du darbuotojai. Sutartį dėl paslaugų teikimo pasirašė direktorius A. A. jų įmonės kontoroje. Ši įmonė ilgalaikio turto neturėjo, neturėjo savo kontoros ar vilkikų. Kur buvo šios įmonės kontora negali pasakyti, nes nežino. Pirminius dokumentus jai teikdavo susegtus segtuve įmonės vadovas A. A.. Dokumentus gaudavo tik popierinius, elektroniniu paštu dokumentų ir duomenų negaudavo. Jai teko bendrauti tik su A. A.. Jų teikiamų paslaugų pobūdis buvo analogiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“ - ji teikdavo reikiamas ataskaitas VMI, VSDFV, VĮ „Registrų centras“ pagal jai pateiktus pirminius dokumentus, prieigos prie įmonės banko sąskaitų neturėjo, pavedimų neatlikdavo, PVM sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų, sutarčių neruošdavo, šiuos dokumentus įmonė rašė pati, jai pateikdavo suvedimui į registrus. Įmonėje buvo vykdomi atsiskaitymai grynais pinigais per atskaitingą asmenį A. A., kokia apimtimi, neprisimena. Ji nedalyvaudavo įmonei pasirašant sutartis ar bendraujant su klientais, nieko tuo klausimu negali pasakyti. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) negali pasakyti, nes neprisimena. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta, nes įmonė dokumentus teikė netvarkingai, ne laiku, taip pat buvo problemų su atsiskaitymu už jų paslaugas, be to paskutinius mėnesius įmonė pradėjo iš viso nebeteikti pirminių dokumentų, o ataskaitas vis tiek reikėdavo formuoti ir teikti, dėl to nusprendė nutraukti sutartį, pranešė vadovui. Pats A. A. dingo - su juo daugiau bendrauti neteko, jis liko skolingas už suteiktas paslaugas už tris mėnesius.
2023 m. vasario 23 d. G. G. pateikė duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo ir neturi, negali jų pateikti, sutartis su minėta įmone dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo nutraukta.
Specialisto išvada Nr. IBPS-V-1583734-23 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos. Specialistas išvadoje nurodė, kad pagal Sodros ataskaitos „Duomenys apie juridinio asmens draudžiamuosius asmenis“ duomenis, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu dirbo du darbuotojai: 1) A. A., kuris dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. sausio 12 d.; 2) A. R., kuris dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. (pareigos ataskaitoje nenurodytos).
A. A. 2023 m. kovo 21 d. spec. liudytojo apklausos protokole paliudijo, kad „įmonės pagrindinė veikla buvo logistikos paslaugos - krovinių gabenimas vakarų Europoje. <...> Aš gavau prisijungimus prie krovinių platformos „(duomenys neskelbtini)“. Čia aš gaudavau krovinius, kuriuos vėliau gabendavo mano pasamdytos įmonės. Darbas vyko internetu, elektroninio pašto pagalba. Nupirkęs krovinį aš, užsidėjęs nedidelį pelną, ieškodavau kas jį nugabentų reikiamu adresu. Iš krovinio savininko gaudavau užsakymo dokumentą. radęs vežėją, jam pateikdavau užsakymo dokumentą. Sutartys nebūdavo pasirašomos. Pagrindinis dokumentas, patvirtinantis užsakymo įvykdymą, buvo CMR. Apmokėjimą gaudavau per 30 dienų nuo CMR kopijos užsakovui pateikimo, o pats sumokėdavau vežėjui dar vėliau. Apmokėjimai vyko tik banko pavedimais.“
Viešoje erdvėje pateikta informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ už periodiškai mokamą atlygį suteikia naudotojui teisę naudotis naudotojo platforma (licencija). Licencijos apimtis priklauso nuo individualių susitarimų. „(duomenys neskelbtini)“ savo nuožiūra gali suteikti naudotojui prieigą prie šios naudotojo platformos (toliau – (duomenys neskelbtini)) per įdiegiamą programinę įrangą, naudotojo vardo ir slaptažodžio kombinaciją arba per žiniatinklio prisijungimo ar naudotojo turimos techninės įrangos ir programinės įrangos aplinkos sąsają.“ Tyrimo metu išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu pervedė „(duomenys neskelbtini)“ 279,70 Eur.
I.SAF gaunamų sąskaitų faktūrų registre ir i.SAF išrašomų sąskaitų faktūrų registre registruota bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai ir pardavimai, taip pat įmonės pateiktoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašyta pardavimo pajamų 59 952 Eur, pirkėjai atliko mokėjimus į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, tačiau tyrimo metu negalima nustatyti kokią veiklą vykdė bendrovė, t. y. tyrimo metu negalima nustatyti kokias paslaugas ar prekes pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokias paslaugas ar prekes pardavė, nes nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai. Taip pat negalima nustatyti ar lėšų gavimo į banko sąskaitą ūkinės operacijos yra susijusios su bendrovės veikla ir ar visos ūkinės operacijos užregistruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ i.SAF registruose nurodytus pirkėjų ir pardavėjų pavadinimus ir viešoje erdvėje apie juos nurodytus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla galėjo būti susijusi su krovinių pervežimu.
Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių; Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d., Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies ir Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, 10.15 papunkčio nuostatų, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių prekių ar paslaugų įsigijimus ir pardavimus.
Tyrimui taip pat nėra pateikta buhalterinių sąskaitų registrų, kuriuose būtų apskaityti prekių ar paslaugų įsigijimai ir pardavimai bei atsiskaitymai pagal kiekvieną dokumentą kaip numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 16 straipsnio 3 dalyje.
Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių; Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d., Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies ir Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, 10.15 papunkčio nuostatų, neišsaugojo buhalterinės apskaitos registrų, dėl to negalima nustatyti ar visos ūkinės operacijos (pirkimai, pardavimai ir atsiskaitymas) įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Tyrimo metu nustatyta, kad:
-i.SAF gaunamų sąskaitų faktūrų registre pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruoti tik 2020 m. spalio mėn.;
-i.SAF gaunamų sąskaitų faktūrų registre iš viso 2020 m. spalio mėn. i.SAF registruota pirkimų už 97 344,40 Eur plius 20 407,66 Eur PVM, iš kurių už 80 865 Eur plius 16 981,65 Eur PVM pirkimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)", t. y. didžiausia dalis pirkimų 2020 m. spalio mėn. sudaro pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;
-i.SAF gaunamų sąskaitų faktūrų registre tiriamuoju laikotarpiu registruota viso pirkimų už 132 086,60 Eur, iš jų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 48 656,39 Eur be PVM ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 80 865 Eur be PVM, kas artima pelno nuostolių ataskaitoje nurodytiems duomenims. Tuo tarpu Pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimo pajamų nurodyta tik 59 952 Eur, i.SAF pardavimo pajamų registruota tik už 55 354,20 Eur be PVM;
-laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atlikta mokėjimų už 20 950,73 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu mokėjimų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų nenustatyta.
Apibendrinant šiuos duomenis, matyti, kad i.SAF gaunamų sąskaitų faktūrų registre registruoti pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 129 521,39 Eur (48 656,39 Eur + 80 865 Eur), o i.SAF išrašomų sąskaitų faktūrų registre registruoti pardavimai sudaro 55 354,20 Eur. I.SAF gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenys rodo, kad dalis i.SAF registruotų pirkimų nepanaudoti apmokestinamiesiems pardavimams. Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, todėl negalima palyginti ir patikrinti i.SAF gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų registruose registruotų duomenų.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai neišsaugoti: buhalterinės apskaitos dokumentai, tame tarpe ir dokumentai patvirtinantys prekių ar paslaugų įsigijimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaityti prekių ar paslaugų įsigijimai ir atsiskaitymai už jas, pardavimo pajamų apskaitos registras bei pardavimo PVM sąskaitos faktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 19 str. 1 ir 2 d., Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d., Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies ir Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, 10.15 papunkčio nuostatų, dėl to negalima nustatyti kokias paslaugas ar prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kam buvo parduota ir kaip vyko atsiskaitymas.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai neišsaugoti: buhalterinės apskaitos dokumentai, tame tarpe ir dokumentai patvirtinantys prekių ar paslaugų įsigijimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaityti prekių ar paslaugų įsigijimai ir atsiskaitymai už jas, pardavimo pajamų apskaitos registras bei pardavimo PVM sąskaitos faktūros.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus (banko sąskaitos išrašą), ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją ir duomenų bazėse esančius duomenis (i.SAF, i.VAZ, VĮ Registrų centras) be buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų negalima įvertinti, patikrinti ir palyginti su VĮ „Registrų centras“ pateiktoje finansinės atskaitomybėje įrašytais ir VMI registruose deklaruotais duomenimis, dėl to negalima nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įgaliotoms institucijoms teiktose registruose ir ataskaitose pateikė teisingus duomenis apie pirkimus, pardavimus, pajamas, pelną, turtą, įsipareigojimus.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, negalima nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tvarkyta laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo kad, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalį, kuri nurodo kad, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis akcininkas A. A. nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki dabar.
2021 m. rugsėjo 30 d. atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas B. G. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos jos įmonė netvarko nuo 2020 m. liepos 31 d., todėl patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra. B. G. pateikė 2012 m. birželio 1 d. sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), nuorašą 2 lapai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 31 d. bandomąjį balansą kopiją, 2 lapus, dokumentų ir kito turto priėmimo - perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2 lapai. 2020 m. sąskaitų aktyvumo ataskaita iš programos „Rivilė“, kopijas 10 lapų.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis aplaidžiai organizavo ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes neišsaugojo laikotarpio nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. visų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, dėl ko laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaltinamasis A. A. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamasis A. A. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda sutiko.
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo A. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant A. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas.
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 223 straipsnio 1 dalyje, numatytą bausmės rūšį – baudą.
Kadangi kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, 2020 m. liepos 31 d. bandomasis balansas, priėmimo - perdavimo aktas, 2020 m. sąskaitų aktyvumo ataskaita, dokumentai saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo Kauno apygardos valdyboje popierinėje byloje, paliktini saugoti popierinėje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti A. A. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties piliečio pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, 2020 m. liepos 31 d. bandomąjį balansą, priėmimo - perdavimo aktą, 2020 m. sąskaitų aktyvumo ataskaitą, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo Kauno apygardos valdyboje popierinėje byloje, palikti saugoti popierinėje byloje.
A. A. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.