- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2-1349-359/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01171-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai, Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs tėvas K. V. M., priėmė palikimą po mirusios žmonos J. M. mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas V. M. teismo posėdžio metu prašymą palaikė. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. M., (duomenys neskelbtini). – tėvas K. V. M., kurie iki mirties gyveno ir buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą, adresu Gedimino g. 20-42, Kaišiadorys. Po tėvo K. V. M. mirties jis kreipėsi į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir priėmė savo tėvo palikimą, tačiau į motinos palikimą nepretendavo, kadangi motinos palikimą priėmė jo tėvas. Tačiau jo tėvas po mirusios sutuoktinės J. M. mirties į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė ir paveldėjimo byla po jos mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Po motinos mirties liko palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,8000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Nors po motinos mirties dėl likusio nekilnojamojo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė nei jis, nei tuo metu buvęs gyvas jo tėvas K. V. M., tačiau jo tėvas, J. M. sutuoktinis, po sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą - tėvas po pareiškėjo motinos mirties liko gyventi tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, taip pat valdė ir prižiūrėjo žemės sklypą. Juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdyje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas V. M. prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, buvo gautas prašymas jurdinio fakto nustatymo klausimą spręsti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą (b.l. 20) nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekciją, neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio gimimo liudijimo nuorašo (b.l. 7), santuokos liudijimo nuorašo (b.l. 5), matyti, kad K. V. M. ir J. M. – pareiškėjo V. M. tėvai – buvo sutuoktiniai. Pareiškėjo tėvai iki mirties gyveno ir gyvenamąją vietą buvo deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 12). Pareiškėjo motina J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). J. M. po mirties testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b.l. 14). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų nuorašų (b.l. 9, 10) matyti, kad nekilnojamasis turtas – butas/patalpa – butas su rūsiu, turintis 34,70 kv.m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. 4996-5000-6019:0040, įregistruoto nekilnojamojo turto registre įrašo Nr.20/30938, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas K. V. M. vardu; žemės sklypas, turintis 1,8000 ha ploto, kurio unikalus Nr. 4968-0003-0030, nekilnojamojo turto registre įrašo Nr.49/11438, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas J. M. vardu. K. V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Po K. V. M. mirties jo palikimą priėmė jo sūnus - pareiškėjas V. M. (b.l. 13). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po J. M. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi, visus mokesčius mokėjo, minėtą butą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu jo tėvas K. V. M., patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. T.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijos išduota pažyma apie K. V. M. deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 11), taip pat mokėjimo už telefono, už šilumos ir karšto vandens paslaugas kvitai (b.l. 15, 16).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. M. testamento nepaliko, jos sutuoktinis K. V. M. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. J. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas mirusios sutuoktinės J. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.