Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, teisėjų Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro atstovams Rimai Žilinskaitei ir Rasai Bagdanavičiūtei, atsakovo Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo Apeliacinės komisijos atstovei Švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Olgai Pacevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. O. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo, atsakovai Studijų kokybės vertinimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinė komisija (Apeliacinė komisija).

Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti: 1) Švietimo ir mokslo ministerijos užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo Apeliacinės komisijos 2007 01 16 sprendimą Nr. 49; 2) iš dalies panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (Centras) 2006 11 24 sprendimą Nr. 14-596-1, t.y. prašo panaikinti šiuo sprendimu nustatytą sąlygą: „išlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre“. Prašo palikti galioti nuostatą vertinti I. O. įgytą užsienyje kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, baigus universitetines vientisąsias studijas.

Paaiškina, kad nesutinka su Centro ir Apeliacinės komisijos sprendimu, kadangi Centro įvertinimo pagrindime nepagrįstai įrašyta, jog tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos bei Lietuvos universitetuose numatytų minimalių reikalavimų vientisoms studijoms yra esminis skirtumas.

Paaiškina, kad ir Lietuvos universitetuose nedraudžiama atsiskaityti anksčiau, nei numatyta mokymo programose, t.y. intervalai tarp egzaminų ir įskaitų gali būti keičiami. Mano, kad laikomų per dieną egzaminų kiekis įtakos vertinimui neturi.

Teigia, kad neteisingai rašoma, jog pareiškėja studijavo Lietuvoje. Aiškina, kad studijos vykdytos pagal patvirtintą Maskvos Naujojo teisės instituto programą. Šiai programai priekaištų vertinusios institucijos neturėjo. Pačioje programoje buvo numatyta, kad pirmaisiais studijų metais visi egzaminai laikomi raštu, distanciniu būdu. Rašto darbai buvo priimami Rusijos Federacijoje.

Paaiškina, kad nebuvo priekaištų dėl auditorinių valandų skaičiaus, taigi Institute pareiškėja mokėsi pakankamai.

Teisminiame bylos nagrinėjime pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjos prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Švietimo ir mokslo ministeriją, Švietimo ir mokslo ministerijos Apeliacinės komisijos nelaikyti atsakovu byloje, kadangi tai yra ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija. Dėl šių priežasčių prašė atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į tai, kad pareiškėja negali dalyvauti teismo posėdyje, o ji mano, kad jos paaiškinimai yra svarbūs sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą.

Šis raštu gautas prašymas buvo apsvarstytas bylos nagrinėjimo metu ir teisėjų kolegija prašymo netenkino. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad pareiškėja negali jame dalyvauti nepagrįstas jokiomis svarbiomis priežastimis ir jas patvirtinančiais įrodymais. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 78 str. 3 d. nustato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Švietimo ir mokslo ministerijai žinoma apie bylos nagrinėjimą, nes Apeliacinė komisija yra Švietimo ir mokslo ministro tvirtinama ikiteisminė tarpžinybinė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl institucijų, vykdančių užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą, priimtų sprendimų (Vyriausybės 2005 01 21 nutarimu Nr. 60 patvirtinti Nuostatai). Apeliacinę komisiją byloje atstovauja Švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė. Švietimo ir mokslo ministerija nėra pareiškusi prašymo dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į skundą (t. 1, b.l. 22-36) pasisako, kad su skundu nesutinka ir mano, kad skundas turi būti atmestas.

Paaiškina, kad pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo metu tarp kvalifikacijos studijų rezultatų bei pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, nustatyti esminiai skirtumai. Paaiškina, kad pareiškėjos studijos pirmaisiais studijų metais (2003 m. rugsėjis – 2004 m. rugpjūtis) įgyvendintos Lietuvos Respublikoje kvalifikacijos teikėjo – Maskvos naujojo teisės instituto (MNTI) atstovybėje Lietuvoje, kai kvalifikacijos teikėjas neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su studijomis susijusios veiklos.

Pareiškėjos žinios ir gebėjimai tikrinti pagal nepatikimą pasiekimų vertinimo sistemą. Pirmaisiais studijų metais (2003-2004) buvo 28 egzaminai ir įskaitos. Studijos vyko savarankiškai, be auditorinio darbo, t.y. ruošiantis testams, kurie buvo sprendžiami MNTI atstovybėje Lietuvoje. Pagal MNTI informaciją žinių kontrolė vykdyta pateikiant rašto darbus bei atsiskaitant internetu, kai nebuvo vykstama į sesijas. Antraisiais ir trečiaisiais studijų metais (2004 m. rugsėjis – 2006m. birželis) nustatyti 6 atvejai, kai per vieną dieną išlaikytas daugiau nei 1 egzaminas (įskaita), tokiu būdu laikyta 13 egzaminų (įskaitų). 19 egzaminų (įskaitų) išlaikyta nedarant nei vienos dienos pertraukos tarp atsiskaitymų. 8 egzaminai (įskaitos) išlaikyti, kai tarp atsiskaitymų, turėtų kas dieną iš eilės tam tikru studijų periodu, turėta vienos dienos pertrauka. Be to į nurodytus egzaminų (įskaitų) skaičius įeina ir tie, kai buvo laikyta keletas per vieną dieną.

Mano, kad nustatytos aplinkybės rodo, jog studijos neužtikrina objektyvių žinių ir gebėjimų vertinimo. Paaiškina, kad pareiškėjos egzaminų ir įskaitų laikymas neatitinka net minimalių egzaminų ir įskaitų sesijų organizavimo reikalavimų, kurie studentams privalomi pagal universitetinės teisės krypties studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose, o šie reikalavimai yra nustatyti teisės aktuose.

Remiasi LR Vyriausybės 2005 01 21 nutarimu Nr. 60 patvirtintų nuostatų reikalavimais ir teigia, kad kvalifikacija įvertinta teisingai. Remiasi Lisabonos konvencija (ratifikuota LR įstatymu dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo, Žin., 1998, Nr. 110-3022).

Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2003 10 30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-12-802-03, 2004 12 14 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-11-1002-04 ir aiškina, kad kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kokie dalykai buvo dėstomi bet ir mokymo proceso organizavimas. Paaiškina, kad esminių skirtumų nustatymo kriterijai tiesiogiai nenurodyti nei Lisabonos konvencijoje, nei Vyriausybės patvirtintuose nuostatuose. Mano, kad kriterijai gali būti nustatyti iš Konvencijoje pateikto aukštojo lavinimo programos apibrėžimo. Mano, kad kriterijai yra tokie: studijų programų apimtis, studijų programų turinys bei mokymo proceso organizavimas. Mokymosi (studijų) rezultatų kriterijus yra vienas iš mokymo proceso organizavimo kriterijų, kuriuo sprendžiama ir apie studijų legitimumą. Remiasi Aukštojo mokslo įstatymo 13 str. 5 d., 2 str. 6 d., 23 d., 29 d., 44 str. 1 d. ir paaiškina, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog buvo sudaryta sutartis ne tik su MNTĮ, bet ir sutartis su MNTĮ įgaliotu atstovu, o atstovybė buvo Lietuvoje. Ši atstovybė buvo atsakinga už studijų sąlygų sudarymą, todėl ji yra pareiškėjos studijų vykdytoja.

Paaiškina, kad studijų vykdytojas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus turėjo gauti tokiai veiklai licenciją. MNTĮ atstovybė licencijos neturėjo, todėl kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Teigia, kad Centras teisingai konstatavo esminį skirtumą pagal mokymosi (studijų) rezultatų vertinimo kriterijų.

Dėl esminio skirtumo nustatymo taikant pasiekimų vertinimo kriterijų Centras paaiškina, kad pareiškėjos studijos lygintinos su vientisomis studijomis, kurios buvo vykdomos tuo laikotarpiu Lietuvoje Vilniaus universitete bei Vilniaus verslo teisės akademijoje. Paaiškina, kad individualūs sesijų tvarkaraščiai universitetuose sudaromi tik išimtinais atvejais, kai studentas dėl svarbių priežasčių negali egzaminų ir įskaitų laikyti bendra tvarka. Paaiškina, kad tarp atsiskaitymų turi būti atitinkamas laiko tarpas vadovaujantis ir protingumo principu. Mano, kad atsiskaitymai, kai jie vyksta kas dieną ar po kelis atsiskaitymus per dieną, yra neįmanomi.

Paaiškina, kad Centras, vertindamas pareiškėjos užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją, nustatė ne išimtinį, o sistemingą egzaminų ir (ar) įskaitų laikymą per vieną dieną, arba kas dieną be pertraukos, arba darant tik vieną pertrauką. Tokia atsiskaitymų tvarka neatitinka minimalių Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose taikomų reikalavimų ir sąlygoja pagrįstas abejones dėl objektyvaus žinių ir gebėjimų vertinimo bei pačios studijų kokybės.

Teigia, kad teismų praktika nurodo Centrui, atliekant užsienyje įgytos kvalifikacijos ir Lietuvoje teikiamos atitinkamos kvalifikacijos lyginamąją analizę vadovautis Lietuvos aukštųjų mokyklų nustatytomis tvarkomis. Paaiškina, kad pasiekimų vertinimo (mokumo proceso organizavimo) kriterijaus taikymas, kai remiamasi Lietuvos aukštųjų mokyklų pačių nustatyta tvarka, yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad Centras negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kai įgytos žinios ir gebėjimai buvo tikrinami pagal nepatikimą vertinimo sistemą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Centro atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į skundą (t. 1, b.l. 16-19) pasisako, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Paaiškina, kad I. O. apeliacija dėl Centro 2006 11 24 sprendimo buvo išnagrinėta 2007 01 16 komisijos posėdyje ir buvo padarytos tam tikros išvados. Nustatyta, kad pagal 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvenciją (Žin., 1998, Nr. 110-3025), pasirašytą 1997 04 11, Seimo ratifikuotą 1998 10 15 (Žin., 1998, Nr. 110ž3022), įsigaliojo 1999 02 01, kiekviena šalis pripažins kvalifikacijas, suteiktas kitose šalyse ir atitinkančias bendrus reikalavimus, keliamus teisei į aukštąjį mokslą įgyti tose šalyse, siekiant būti priimtam mokytis pagal programas, priklausančias jos aukštojo mokslo sistemai, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp bendrųjų reikalavimų toje šalyje, kurioje buvo įgyta kvalifikacija ir šalyje, kurioje siekiama, kad būtų pripažinta kvalifikacija. Sprendimai dėl pripažinimo turi būti priimami remiantis atitinkama informacija apie kvalifikacijas, kurių pripažinimo siekiama. Šios nuostatos yra įteisintos ir LR Vyriausybės 2005 01 21 nutarime Nr. 60 (Žin., 2005, Nr. 12-369).

Pareiškėjos užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimas ir buvo vykdomas pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintų nuostatų reikalavimus. Mano, kad pati pareiškėja, teikdama paraišką dėl kvalifikacijų vertinimo, nurodė neteisingus duomenis, jog visos studijos vyko Rusijoje. Teigia, kad tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Vadovaujasi LR aukštojo mokslo įstatymo 2 str. 6 d., 44 str. 1 d., 2 str. 24 d., 29 d., 15 str. 2 d., taip pat Nuosekliųjų studijų programų nuostatais, patvirtintais Švietimo ir mokslo ministro 2000 10 26 įsakymu Nr. 1326. Paaiškina, kad Maskvos naujajam juridiniam institutui leidimas vykdyti studijas Lietuvoje nebuvo išduotas, todėl studijos ir su jomis susijusi veikla buvo vykdoma neteisėtai, nepatikrinus studijos programos tinkamumo. Paaiškina, kad neteisėtai vykdomos studijos yra nekontroliuojamos, negalima jų įvertinti, patikrinti jų kokybės, todėl pasaulinėje bei Lietuvos praktikoje tokios studijos nepripažįstamos. Valstybės kompetentingos institucijos negali prisiimti atsakomybės bei teikti garantijų dėl tokių studijų metu įgytų kvalifikacijų. Paaiškina, kad kilo abejonių ir dėl pareiškėjos žinių vertinimo objektyvumo, nes studijų atsiskaitymo knygelėje yra netvarkingų įrašų. Teigia, kad dėl to Centras nustatė sąlygą išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Apeliacinė komisija vadovavosi Vyriausybės 2005 01 21 nutarimu Nr. 60 ir Švietimo ir mokslo ministro 2005 05 02 įsakymu Nr. ISAK-749 patvirtintais nuostatais. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Švietimo ir mokslo ministerijos Apeliacinės komisijos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs šalių pasisakymus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Teisinius šio ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 1998 10 15 įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuota Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (vadinama Lisabonos konvencija) bei šio įstatymo pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 01 21 nutarimu Nr. 60 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti atitinkami nuostatai (Nuostatai). Šie nuostatai galiojo skundžiamų sprendimų priėmimo metu, todėl sprendžiant kvalifikacijos vertinimo klausimą, turėjo būti taikomi. Taip pat atitinkamais laikotarpiais galiojusios LR aukštojo mokslo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos, bei reikalavimus nuosekliųjų studijų programoms nustatantis Švietimo ir mokslo ministro 2005 07 22 įsakymas Nr. ISAK-1551 „Dėl bendrųjų reikalavimų programoms“.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – reikalavimas panaikinti atsakovų sprendimus dėl pareiškėjos Maskvos naujajame teisės institute (MNTI) įgytos aukštojo mokslo teisininko kvalifikacijos vertinimo Lietuvos Respublikoje (I. O. paraiška, t. 1, b.l. 37). Pareiškėja nesutinka su tuo, jog atsakovai savo sprendimuose (t. 1, b.l. 5-9, 10-11) pripažindami užsienyje įgytą kvalifikaciją lygiaverte atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, į sprendimą įrašė sąlygą, jog kvalifikacijos turėtojas privalo išlaikyti kvalifikacinį egzaminą Studijų kokybės vertinimo centre.

Lisabonos konvencijos ratifikavimo įstatymo 2 str. Vyriausybę įgaliojo paskirti instituciją, kuri atliktų Konvencijos II.1 ir II.2 straipsniuose numatytus darbus. Vyriausybė 2005 01 21 nutarimu Nr. 60 paskyrė Studijų kokybės vertinimo centrą institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą. Švietimo ir mokslo ministerija paskirta institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinį pripažinimą. Pripažinimo nuostatų 6 punkte nustatyta, kad užsienyje įgytas kvalifikacijas vertina Studijų kokybės vertinimo centras, o 8 punkte nustatyta, kad pripažinimą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija. Šiame ginče nesprendžiamas klausimas dėl kvalifikacijos pripažinimo, nes pagal Pripažinimo nuostatus, ši procedūra atliekama tik po to, kai Studijų kokybės vertinimo centras persiunčia ministerijai pažymą apie kvalifikacijos vertinimą bei dokumentus, patvirtinančius papildomų reikalavimų įvykdymą – šiuo atveju tai būtų dokumentas, patvirtinantis kvalifikacinio egzamino išlaikymą (Pripažinimo nuostatų 20 ir 21 punktai).

Pagal Apeliacinės komisijos nuostatus, patvirtinus Švietimo ir mokslo ministro 2005 05 02 įsakymu Nr. ISAK-749, komisijos sprendimai skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Apeliacinės komisijos 2007 01 16 sprendimą (t. 1, b.l. 10-11), kuriuo paliktas galioti Centro 2006 11 24 sprendimas (t. 1, b.l. 5-9), nustatantis kvalifikacijos vertinimui papildomą sąlygą – išlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą.

Vyriausybės 2005 01 21 nutarimu patvirtinti Nuostatai reguliuoja tiek kvalifikacijos vertinimo, tiek pripažinimo procedūras ir jas atskiria, kas atitinka Lisabonos Konvencijos struktūrai, kur šie du etapai taip pat yra atskirti – III skyrius nustato pagrindinius kvalifikacijų vertinimo principus, o IV skyrius nustato kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, pripažinimo taisykles bei principus (šiame etape jau dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerija). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad esminių skirtumų tarp bendrųjų reikalavimų atskirose šalyse buvimas yra reikšmingas pagal Konvenciją kvalifikacijos pripažinimo stadijoje, todėl Centras, vertindamas pareiškėjos įgytą kvalifikaciją, pagrįstai tyrė esminių skirtumų klausimą.

Pripažinimo nuostatų 14 punkte nustatyta, kokius sprendimus gali priimti Studijų kokybės vertinimo centras, punktas 14.2 leidžia priimti sprendimą vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus).

Pagal Lisabonos Konvenciją aukštojo lavinimo programa – tai studijų programa, šalies kompetentingų valdžios institucijų pripažįstama kaip priklausanti jos aukštojo mokslo sistemai, kurią baigusiam studentui suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija. Į šią sąvoką įeina ne tik programų apimtis, turinys, bet ir mokymo proceso organizavimo būdas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Studijų kokybės vertinimo centras visapusiškai ir pilnutinai ištyrė esminių skirtumų tarp kvalifikacijų buvimo klausimą ir padarė teisingas išvadas, kad tokie skirtumai egzistuoja.

Aukštojo mokslo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenų vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybės leidimo yra neteisėta. Kas vertintina, kaip su studijomis susijusi veikla, nustatyta šio įstatymo 2 str. 29 dalyje. Į šią veiklą patenka ir priėmimo studijuoti skelbimas, ir sutarčių dėl studijų sudarymas, ir studijų ar konsultacijų vykdymas (tokia įstatymo redakcija galiojo ir 2003 – 2004 metais, kai pareiškėja pradėjo studijuoti MNTI atstovybėje Lietuvoje).

Nustatyta, kad pareiškėja sudarė sutartį ir su MNTI, ir su šio instituto atstovybe Lietuvoje (t. 2, b.l. 54, 2003 08 01 sutartis Nr. 37), studijavo neakivaizdiniu būdu 2003-2004 metais šiame institute būdama Lietuvoje, distanciniu būdu laikydama testus MNTI atstovybėje Lietuvoje. Tokia veikla laikytina studijų ir konsultacijų vykdymu, neatsižvelgiant į tai, kad testai buvo siunčiami į MNTI. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad studijavimas raštu, distanciniu būdu nepriskirtinas studijavimo procesui. Tokie pareiškėjos paaiškinimai prieštarauja minėtoms Aukštojo mokslo įstatymo 2 str. 29 dalies nuostatoms. Tik nuo 2004 09 14 pareiškėja vykdavo į sesijas pačiame MNTI.

MNTI atstovybė Lietuvoje neturėjo Vyriausybės leidimo vykdyti studijas, todėl 2003 – 2004 metais šio instituto veikla Lietuvoje buvo nelegali, t.y. neteisėta. Kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Tai atitinka ir Lisabonos Konvencijos I skyriaus 1 straipsnio bei VI skyriaus 1 straipsnio nuostatoms bei tuo metu galiojusio Aukštojo mokslo įstatymo 13 str. 4 ir 5 dalies nuostatoms. Asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą iš dalies institucijoje, neturinčioje aukštojo mokslo institucijos statuso, negali besąlygiškai pretenduoti į kvalifikacijos pripažinimą.

Sąlyga laikyti teisės kvalifikacinį egzaminą pareiškėjai nustatyta dėl to, kad centras nustatė esminius skirtumus tarp gautos aukštojo mokslo kvalifikacijos MNTI ir kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama Lietuvoje. Šie esminiai skirtumai nustatyti ne vien dėl to, kad pirmaisiais studijų metais MNTI atstovybė Lietuvoje veiklą vykdė neteisėtai. Centras, vadovaudamasis Lisabonos Konvencijoje pateiktu aukštojo lavinimo programos apibrėžimu, vertino pareiškėjos įgytą kvalifikaciją ir pagal studijų programų apimtį bei turinį, bei lygindama pareiškėjos įgyto aukštojo mokslo studijų tvarką su Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų organizavimo būdais. Tiek Vilniaus universitete Teisės fakultete 2005 12 09 nutarimu patvirtintoje Egzaminų sesijos tvarkoje teisės fakultete, tiek Vilniaus verslo teisės akademijos Egzaminų sesijos organizavimo tvarkoje, tiek Mykolo Riomerio universiteto Studijų tvarkose nustatytos egzaminų ir įskaitų laikymo sąlygos neleidžia per vieną dieną ar be intervalų laikyti egzaminus bei įskaitas. Tokia galimybė studentui gali būti sudaroma tik išimtinais atvejais. Šiuo konkrečiu atveju Centras nustatė, kad pareiškėja sistemingai egzaminus ir įskaitas laikė kelis per vieną dieną arba kas dieną be pertraukos, arba darant vienos dienos pertrauką (analizė pateikta lentelėse, t. 1, b.l. 98, 97, 98), pareiškėja šių faktinių duomenų neginčija, bet aiškina, kad tokią galimybę turi ir Lietuvos studentai. Centras padarė pagrįstą išvadą, kad tokia atsiskaitymų tvarka neatitinka net minimalių Lietuvos aukštosiose mokyklose taikomų reikalavimų. Centras pagrįstai pripažino, kad tokia studijų atsiskaitymų forma nėra patikima, neužtikrina objektyvaus žinių ir gebėjimų vertinimo, ir pagrįstai aiškina, kad tokia egzaminų ir įskaitų tvarka Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikiančiose analogišką kvalifikaciją, galima tik pavieniais, išimtinais atvejais, o ne sistemingai.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo, Studijų kokybės vertinimo centro, sprendimas pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre, atitinka Lisabonos Konvencijos III skyriaus 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl kvalifikacijų vertinimo pagal įgytų žinių ir įgūdžių lygį bei kokybę ir Vyriausybės 2005 01 21 nutarimu Nr. 60 patvirtintų Nuostatų 14.2 punkto reikalavimus. Teismas daro išvadą, kad atsakovų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti tiek teisės aktų nuostatomis tiek išsamiai ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos I. O. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.