Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-869-318-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-14Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
1A-869-318-2011
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00409-09-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Daiva Kazlauskienė
Nukentėjusysis
A. M., V. J., N. L., Ro
Nuteistasis
R. P.
Ieškovas
Ro
Advokatai
Vaitiekus Novikevičius
Kategorijos

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-869-318/2011 Teisėja Silvana Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00409-09-6 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1.; 1.2.25.4.5.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Daivos Kazlauskienės, Audronės Kartanienės,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,nuteistojo gynėjui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,nukentėjusiesiems A. M., V. J., N. L., Ro. J., R. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neiškvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., R. P. uždrausta dvejus metus vairuoti transporto priemones.

Iš R. P. priteista: Ro. J., V. J., N. L. ir A. M. po 19 309,44 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Ž. J. 1309,44 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams Ro. J., V. J., N. L., A. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patekinimą likusioje dalyje, ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo, buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata ir vienam žmogui sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. T.y. jis 2009-10-04 apie 15.55 val. Varėnos rajone, kelio Babriškės-Varėna-Eišiškės 11 km 730 m, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. P., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 141.2 punktus, t.y., nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, siekiant išvengti nuostolingų padarinių, nesiimdamas visų būtinų priemonių ir dėl to nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio ir žymiai viršydamas leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas 110-115 km/h greičiu siaura ištisine linija (1.1), neįsitikinęs, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, tuo keldamas grėsmę eismo saugumui, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkė į sukantį į kairę automobilį „Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. J., tuo sutrukdydamas jai atlikti numatytą posūkio į kairę manevrą. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Audi 80“ keleivė G. J. patyrė kaklo stuburo VI slankstelio lūžimą su panirimu bei daliniu kaklo stuburo smegenų pažeidimu šioje srityje, galvos smegenų sumušimą, kairės pusės II-VII, dešinės pusės II-VIII šonkaulių tiesioginius lūžimus, poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, dešinio momens srityje, krūtinės dešinėje bei kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Dėl kaklo stuburo VI slankstelio lūžimo su panirimu bei daliniu kaklo stuburo smegenų pažeidimu šioje srityje, galvos smegenų sumušimo politraumos nukentėjusioji mirė. Automobilio „Audi 80“ keleivei Ž. J. buvo padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje, kraujosruvos odoje dešinės akies vokuose ir kairėje užausinėje srityje, kaklinių I-II stuburo slankstelių srities panirimas, dešinio šlaunikaulio distalinę osteoepifiziolyzė, dešinio šeivikaulio proksimalinės epifizės lūžimas. Dėl kaklinių I-II stuburo slankstelių srities panirimo, dešinio šlaunikaulio distalinės osteoepifiziolyzės, dešinio šeivikaulio proksimalinės epifizės lūžimo jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Automobilio „Audi 80“ vairuotojai R. J. buvo padaryti dauginiai kūno sumušimai ir kūno odos nubrozdinimai bei kraujosruvos kūno odoje, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Automobilio „Audi A6 Avant“ keleivei E. S. buvo padarytas kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžimas, galvos sumušimas, kaktos odos nubrozdinimas, dauginės kraujosruvos kūno odoje. Dėl kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžimo jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendį ir jį pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti. Pranešti Varėnos rajono prokuratūrai apie tai, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti R. J..

Nuteistasis tvirtina, jog apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios R. J., liudytojų E. T. ir A. T. parodymais. Nukentėjusioji dėl galvos traumos neprisimena autoįvykio aplinkybių. Liudytojas E. T. autoavarijos metu dirbo UAB „V“ (duomenys pakeisti) statybininku, o jo vadovas buvo R. J. sutuoktinis Ro. J., todėl, R. P. manymu, jo parodymai galėjo būti neobjektyvūs ir šališki.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas neteisingai ir tendencingai aiškino autotechninio tyrimo specialisto išvadą, tinkamai netyrė kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų, visiškai neatsižvelgė į R. J. vaidmenį įvykio metu, netyrė ir nevertino priežastinio ryšio tarp pastarosios padarytų KET pažeidimų ir padarinių atsiradimo. Neteisingai nustatęs priežastinį ryšį, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

R. P. tvirtina, jog R. J. pažeidė KET 106 p. reikalavimą prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; KET 111 p. reikalavimą prieš sukant į dešinę, į kairę arba apsisukant (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto; KET 161 p. reikalavimą sukant į kairę (apsisukant), duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms. Būtent R. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo autoįvykio ir dėl to kilusių pasekmių priežastis, būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nes R. J., sukdama į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, o šioje situacijoje – duoti kelią ją lenkiančiam R. P. vairuojamam automobiliui, tačiau to nepadarė. Pastaroji, staiga pasukusi į kairę pusę, užtvėrė jam kelią ir dėl to įvyko susidūrimas. Tuo tarpu jis prieš susidūrimą važiavo paskui penkių automobilių koloną, ir, įjungęs kairįjį posūkio signalą, pradėjo juos lenkti likus maždaug 100 m iki įsukimo į šalutinį kelią, t.y. kur kas anksčiau negu posūkio į kairę manevrą pradėjo R. J.. Kadangi automobilis, važiuodamas 100 km/h greičiu per 1 s nuvažiuoja apie 27 m kelio atstumą, R. J., būdama atidi vairuotoja, privalėjo pamatyti automobilių koloną lenkiantį R. P. vairuojamą automobilį.

Šalies argumentai

R. P. teigia, jog autotechninio tyrimo specialisto išvados 1 punkte yra neatitikimų ir prieštaravimų: neteisingai nurodytas jo vairuojamo automobilio greitis, jis nepagrįstas jokiais skaičiavimais ir metodika. Neaiškiai nurodyta smūgio ir susidūrimo vieta, nenurodyta, kurios konkrečiai automobilio dalys buvo pažeistos. Dėl išvados 2 punkto nuteistasis nurodo, jog neturėjo objektyvios galimybės pamatyti, ar R. J. rodo kairės pusės posūkio signalą, ar ne, nes priekyje be jos važiavo dar keturi automobiliai, iš kurių nė vienas nerodė kairės pusės posūkio signalo, o lenkimo manevrą jis pradėjo kur kas anksčiau, ir, tik aplenkęs tris automobilius pastebėjo, kad penktasis automobilis suka į kairę pusę. Jokio draudžiamo lenkimo manevro, priešingai nei teigiama specialisto išvadoje, jis neatliko, nes kelias nebuvo pažymėtas jokiais KET 145 p. išvardintais ženklais, jame nebuvo draudžiama lenkti pagal kitus KET 145 p. reikalavimus.

Apeliantas tvirtina, jog apylinkės teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl specialisto išvados 3 punkte nurodytų aplinkybių, jog tuo atveju, jei prieš sukdama į kairę, automobilio Audi 80 vairuotoja R. J. turėjo objektyvią galimybę pastebėti draudžiamą lenkimo manevrą vykdantį automobilį, vairuojamą R. P., tai jos veiksmai – sukdama į kairę nedavė kelio lenkiančiam automobiliui – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Nuteistasis pažymi, jog teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad jis kaltę pripažino iš dalies, nes kaltę jis pripažino tik dėl viršyto leistino greičio, bet ne dėl paties įvykio. Šį pažeidimą jis padarė dėl to, kad namuose su sergančia mama buvo paliktas jo mažametis vaikas.

Šalies argumentai

R. P. teigia, jog nesutinka su priteista neturtinės žalos suma Ro. J., V. J., N. L., A. M. ir Ž. J., nes visi nukentėjusiųjų kūno sužalojimai buvo sąlygoti tos aplinkybės, kad jos važiavo neprisisegusios saugos diržų.

Teismo posėdyje nuteistojo R. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusieji A. M., V. J., N. L., Ro. J., R. J. prašė nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu R. P. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos 281 str. 5 d., nes pastarasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, imtis visų būtinų priemonių siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, 133 p. reikalavimą vairuotojams važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir 141.2 p. reikalavimą prieš pradedant lenkti įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo ir buvo sutrikdyta keturių žmonių sveikata.

R. P. apeliacinio skundo argumentas, kad ne jo, o nukentėjusiosios R. J. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, yra atmestinas.

Nuteistojo nuomone, sukdama į kairę R. J. privalėjo įsitikinti, ar tai bus saugu, t.y. kad ji nėra lenkiama, ir duoti kelią ją lenkiančiam R. P. automobiliui, tačiau to nepadarė. Ji staiga pasuko į kairėje buvusį šalutinį kelią, užtvėrė kelią lenkime buvusiam nuteistojo automobiliui ir būtent dėl to įvyko susidūrimas bei atsirado nustatytos pasekmės. Apeliantas tvirtina, kad pati R. J. pažeidė KET 106 p. įtvirtintą reikalavimą prieš keičiant važiavo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 111 p. reikalavimą prieš sukant į kairę iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, ir KET 161 p. reikalavimą sukant į kairę sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, duoti kelią lenkiančioms transporto priemonėms. Toks nuteistojo R. P. aiškinimas prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims ir Kelių eismo taisyklėse įtvirtintiems teisės principams, kur preziumuojama, kad kiekvienas eismo dalyvis kelyje turi elgtis taip, kad netrukdytų kitam Kelių eismo taisyklių pagrindu teisėtai veikiančiam eismo dalyviui.

Kaip matyti iš 2009-10-04 įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos (t. 1, b.l. 8-19), autotechninio tyrimo specialisto išvados Nr. 11-3516(09) (t. 1, b.l. 38-41), nuteistojo R. P. (t. 2, b.l. 13, 132-133), nukentėjusiosios E. S. (P.) (t. 1, b.l. 156-157, t. 2, b.l. 137), liudytojų E. T. ir A. T. parodymų (t. 1, b.l. 189-190, 191, t. 2, b.l. 197-198), R. P. lenkė penkis automobilius, kaip jis pats tvirtino iš karto po įvykio, važiuodamas 110-115 km/h greičiu (t. 2., b.l. 5), kai leistinas greitis 70 km/h, esant ištisinei linijai, kuri prasidėjo 49 metrų atstumu iki sankryžos ir toliau tęsėsi už sankryžos dar 49 metrus. Taigi akivaizdu, kad tokioje sankryžoje lenkimas buvo draudžiamas, nes nuteistasis, esant šiai situacijai, negalėjo važiuoti priešpriešine eismo juosta. Todėl jis, jei pradėjo lenkimą dar nesant ištisinės linijos, tai ją pamatęs, privalėjo grįžti į savo eismo juostą ir netrukdyti nukentėjusiajai padaryti į kairę pusę manevrą, kuris toje sankryžoje buvo leidžiamas. Nuteistasis R. P. to nepadarė. Jis 40-45 km/h viršijo greitį, nekreipė dėmesio, kad nukentėjusiosios ir kiti automobiliai prieš sankryžą sumažino greitį, neįsitikino, ar jo elgesys yra saugus, ir dėl to atsitrenkė į R. J. vairuojamo, bebaigiančio posūkį į kairę, automobilio galinę dalį.

Taigi R. P. apeliacinio skundo argumentas, kad jis padarė tik vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. viršijo leistiną greitį (KET 133 p.), atmestinas kaip nepagrįstas. Pastarojo aiškinimas, kad jis, pamatęs ištisinę skiriamąją liniją, negalėjo sugrįžti į savo eismo juostą, nes tarp lenkiamų automobilių buvo maži tarpai, nepagrįstas, nes nebuvo kliūčių tai padaryti sumažinus važiavimo greitį.

Autotechninio tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad R. J. veiksmai, sukant į kairę, galėjo būti priežastiniame ryšyje su autoįvykiu tik tuo atveju, jei ji turėjo realią galimybę pastebėti lenkime buvusį R. P. automobilį. Kaip matyti iš liudytojų E. T. ir A. T. parodymų, R. J. prieš sankryžą su Mitriškių gatve sumažino važiavimo greitį, parodė posūkį ir suko į kairę. Tokių duomenų, kad ji, matydama važiuojantį pažeidėją, išsuko staiga, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. J. veiksmai, preziumuojant, kad visi kelių eismo dalyviai kelyje laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, esant nustatytų aplinkybių visetui, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Nuteistojo R. P. veiksmai, važiuojant priešpriešine eismo juosta, esant ištisinei linijai, lenkiant neleistinoje vietoje, viršijant leistiną greitį, neįsitikinant, kad nesukliudys kitiems eismo dalyviams, buvo pagrindinė šio įvykio kilimo ir nustatytų pasekmių atsiradimo priežastis. Kadangi dėl minėtų R. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų žuvo G. J., Ž. J. ir E. S. (P.) buvo padarytas nesunkus, o R. J. – nežymus sveikatos sutrikdymas, jo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., sudėtį.

R. P. apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojas E. T. dėl šališkumo pažeidė liudytojo priesaiką ir davė tikrovės neatitinkančius parodymus, yra tik nuteistojo prielaida, kuri nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Be to šio liudytojo parodymai sutampa su liudytojo A. T. parodymais. Todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymus vertino kaip įrodymus ir jais rėmėsi, nustatydamas įvykio faktines aplinkybes.

R. P. tvirtina, jog specialisto išvadoje nurodytas jo vairuojamo automobilio greitis nepagrįstas jokiais skaičiavimais ir metodika, neaiškiai nurodyta smūgio ir susidūrimo vieta, nenurodyta, kurios konkrečiai automobilio dalys buvo pažeistos. Tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimą atlikęs specialistas, nustatydamas R. P. vairuojamo automobilio greitį, vadovavosi jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytu važiavimo greičiu 110-115 km/h, kuris atitiko byloje nustatytą automobilių išorinių sugadinimų mastą ir pobūdį bei jų padėtį po eismo įvykio. Automobilių susidūrimo vieta ir automobilių sugadinimai buvo fiksuojami atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, t.y. įvykio vietos apžiūros ir automobilių apžiūros metu. Tuo tarpu autotechninis tyrimas buvo paskirtas, siekiant išsiaiškinti, koks buvo eismo įvykio mechanizmas, kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo vykdyti abu vairuotojai susidariusiomis aplinkybėmis, kad išvengtų eismo įvykio, ir kokia buvo pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu kilti šiam eismo įvykiui. Į šiuos tyrėjos pateiktus klausimus specialistas atsakė. Taigi nesivadovauti eismo įvykio eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto išvada taip pat nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Apylinkės teismas, skirdamas R. P. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, jo kaltės formą, dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

R. P. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Dėl jo nusikalstamų veiksmų vienas žmogus žuvo, dviems žmonėms nesunkiai, o vienam – nežymiai sutrikdyta sveikata. R. P. praeityje nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 34, 35), vedęs, augina mažametį vaiką, šiuo metu nedirba, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas gerai. Esant šių aplinkybių visumai, R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta.

Nuteistasis R. P. nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji Ro. J., N. L., A. M. ir V. J. kiekvienas pareiškė 20000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Ro. J., N. L. ir A. M. neteko motinos, o V. J. – žmonos. Mažametės nukentėjusiosios Ž. J. atstovė ir civilinė ieškovė R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo mažametei nukentėjusiajai Ž. J., nes pastaroji eismo įvykio metu buvo sužalota, jos akyse žuvo močiutė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo. Ją byloje dėl konkretaus nukentėjusiojo įvertina teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009).

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad R. P. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo nukentėjusioji G. J.. Akivaizdu, jog ši netikėta netektis visiems nukentėjusiesiems sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jų gyvenimą.

Bylos duomenimis, V. J. ir G. J. šeima buvo darni ir draugiška, jie kartu išgyveno 47 metus, užaugino tris vaikus. Nukentėjusysis Ro. J. ir jo šeima gyveno kartu su pastarojo tėvais, o nukentėjusiosios N. L. ir A. M. su šeimomis gyveno atskirai. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų paaiškinimų, juos visus tarpusavyje siejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, dukros tėvus dažnai lankydavo, nuolat su jais bendravo. Taigi akivaizdu, kad staigi G. J. mirtis sutrikdė jos vyro ir vaikų dvasinę pusiausvyrą, sukėlė jiems skaudžius išgyvenimus, o V. J. ir A. M., kaip paaiškino nukentėjusieji, – dar ir fizinės sveikatos sutrikimus.

Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta mažametės Ž. J. sveikata. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, pastaroji dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma Alytaus apskrities ligoninės vaikų reanimacijos ir vaikų chirurgijos skyriuose, vėliau ambulatoriškai. Nukentėjusioji R. J. paaiškino, kad jos dukra dėl patirtos traumos faktiškai du mėnesius gulėjo lovoje, negalėjo vaikščioti, vartojo nuskausminančius bei raminančius vaistus, ją reikėjo slaugyti. Mažametė nukentėjusioji patyrė didelę psichologinę traumą ir dėl to, kad jos akyse buvo sunkiai sužalota jos močiutė, kuri vėliau ligoninėje mirė.

Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo nustatytas R. P. nusikalstamais veiksmais padarytos ir priteistinos neturtinės žalos dydis – nukentėjusiesiems Ro. J., N. L., A. M. ir V. J. po 20000 Lt, o mažametei nukentėjusiajai Ž. J. 2000 Lt -, įvertinus ir tas aplinkybės, jog žala buvo padaryta dėl neatsargumo, o nuteistojo R. P. materialinė padėtis nėra gera, kolegijos manymu, negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai per didelis.

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 341/09(06), G. J. mirtis įvyko nuo kaklo stuburo VI slankstelio lūžimo su panirimu bei daliniu kaklo stuburo smegenų pažeidimu šioje srityje, galvos smegenų sumušimo politraumos pasekoje (t. 1, b.l. 58-62). Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 932/09(06) tvirtina, kad Ž. J. patyrė šiuos sužalojimus: muštinę žaizdą dešiniame antakyje, kraujosruvas odoje dešinės akies vokuose ir kairėje užausinėje srityje, kaklinių I-II stuburo slankstelių srities panirimą, dešinio šlaunikaulio distalinę osteoepifiziolyzę, dešinio šeivikaulio proksimalinės epifizės lūžimą (t. 1, b.l. 103-106). Byloje atlikus kompleksinę teismo medicinos ir eismo įvykio ekspertizę (2011-03-01 ekspertizės aktas Nr. 11-2714(10)), buvo nustatyta, kad R. P. vairuojamam automobiliui priekine dalimi atsitrenkus į nukentėjusiosios R. J. vairuojamo automobilio užpakalinę dalį, G. J. galva buvo staiga atlošta atgal ir dėl to jai buvo padaryti šie sužalojimai: kaklo stuburo VI slankstelio lūžimas su panirimu bei kaklo stuburo smegenų dalinis pažeidimas šioje srityje, galvos smegenų sumušimas. Ž. J. galva taip pat buvo staiga atlošta atgal, dėl to įvyko kaklinių I-II stuburo slankstelių srities panirimas. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonėse įrengti saugos diržai riboja ir tuo pačiu apsaugo vairuotojo ir keleivių kūnus nuo susidūrimo metu susidariusių inercijos jėgų poveikio persislinkti į priekį ir į šonus (kairę, dešinę), taip pat saugos diržas neleidžia vairuotojo ir keleivių kūnams (o būtent – liemeniui), pasvirti į priekį, tačiau saugos diržas neriboja liemens pasvirimo į šonus, galvos palenkimo į priekį, atgal ir į šonus (t. 2, b.l. 144-148). Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, nepagrįstas nuteistojo R. P. apeliacinio skundo argumentas, kad visi nukentėjusiųjų G. J. ir Ž. J. patirti sužalojimai buvo sąlygoti tos aplinkybės, kad nukentėjusiosios važiavo neprisisegusios saugos diržų. Taigi mažinti neturtinės žalos dydį dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai Daiva KazlauskienėAudronė Kartanienė