- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-18
- Bylos Nr.
- e2YT-5218-829/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00798-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Pareiškėjas
- R. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinius – gyvenamąjį namą su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neįregistruotus viešajame nekilnojamo turto registre.
Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį su G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). G. B. minėtą žemės sklypą buvo paveldėjusi (duomenys neskelbtini) metais iš savo mirusios motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja žemės sklypą nusipirko su jame jau esančiais statiniais, kuriuose pareiškėja kartu su šeima faktiškai gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Statinių kadastro duomenys nėra įrašyti į nekilnojamo turto kadastrą, neatlikta jo daiktinių teisių registracija viešajame nekilnojamo turto registre, todėl statiniai teisiškai niekam nepriklauso. G. B., parduodama žemės sklypą pareiškėjai, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais paveldint žemės sklypą iš mirusios motinos M. S., statiniai žemės sklype jau buvo. Jie buvo pastatyti pokaryje, galimai apie (duomenys neskelbtini) metus. (duomenys neskelbtini) metais formuojant M. S. žemės sklypo kadastrinius duomenis, statiniai buvo įtraukti į tuometinės Šakių žemėtvarkos tarnybos parengtą žemės sklypo planą, įrašyti į tuometinio Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Šakių rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos Valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektą, Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, Marijampolės apskrities Šakių rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko patvirtintą žemės sklypo planą, tačiau M. S. statiniais nesinaudojo, nes gyveno (duomenys neskelbtini), todėl netvarkė jų teisines registracijos dokumentų, neįteisino daiktinių teisių. Viešajame nekilnojamo turto registre neįregistruoti statiniai nebuvo įtraukti į G. B. notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl po paveldėjimo daiktinių teisių į statinius ji neįgijo. Pati G. B. taipogi nesiėmė jokių veiksmų statiniams įregistruoti, nes gyveno (duomenys neskelbtini), jais nesinaudojo, todėl (duomenys neskelbtini) metais leido pareiškėjai apsigyventi statiniuose, jais naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. 2023 m. sausio 20 d. pareiškėjos iniciatyva buvo atliktas statinių kadastrinių duomenų nustatymas, suformuota byla, nustatyti pastato, jo sudėtinių dalių ir šulinio kadastro duomenys, sudarytas planas, užfiksuotas pastatas - gyvenamasis namas, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitas inžinerinis statinys – šulinys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą dėl statinių įregistravimo nuosavybės teise, nes pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtino nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamą turtą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad statiniai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, kad jie būtų buvę pastatyti neteisėtai. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) metų archyvinių dokumentų matyti, kad statiniai buvo įrašyti į žemės sklypo kadastro duomenis, ir nepripažinti savavališka ar neteisėta statyba. Statiniai stovi ant privačios pareiškėjos žemės ir realiai egzistuoja kaip nekilnojamo turto objektas, kuriuo disponuojama ir naudojamasi. Pareiškėja kartu su šeima statiniuose nuolatos gyvena jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Asmeninės nuosavybės teise įgijo sklypą, ant kurio statiniai pastatyti, nekilnojamą turtą valdo kaip savo, jais naudojasi, prižiūri ir kt.. Pareiškėjos statinių valdymas niekada nebuvo nutrūkęs, jis tęsiasi daugiau nei 10 metų, objektais niekam nepriklauso, į statinius niekas nepretendavo ir nepretenduoja. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad statinius pareiškėja įgijo įgyjamąja senatimi, kad būtų galima įregistruoti nekilnojamąjį turtą kaip savo.
Suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškėjos prašymui byloje neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Byloje esančiais rašytinais duomenimis nustatyta, kad į gyvenamąjį namą su priestatais, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės nėra įregistruotos. Pareiškėja nėra minėtų geriamo vandens tiekimo tinklų savininkė, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) metų šį turtą valdo kaip savo. Jokie kiti asmenys, išskyrus pareiškėją, gyvenamuoju namu nesinaudoja, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. nebuvo asmenų, kurie šį turtą būtų laikę savo daiktu. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti nekilnojamojo turto valdytojo – pareiškėjos nesąžiningumą, t. y. kad ji būtų pripažinusi, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jos valdymo arba kad ji būtų žinojusi apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad statiniai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, kad jie būtų buvę pastatyti neteisėtai. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) metų archyvinių dokumentų matyti, kad statiniai buvo įrašyti į žemės sklypo kadastro duomenis, ir nepripažinti savavališka ar neteisėta statyba. Statiniai stovi ant privačios pareiškėjos žemės. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nurodytą nekilnojamąjį turtą valdė sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai (CK 4.22, 4.68 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog gyvenamajam pastatui su priklausiniais gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę pareiškėjos nuosavybės įgijimui turintį faktą, kad pareiškėja R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neįregistruotus viešajame nekilnojamo turto registre.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.