Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-417/2012

Teisėja V. Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 2.9.11., 2.1.14. (S)

2012 m. spalio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

dalyvaujant asmens, kuriam nutrauktas privataus kaltinimo procesas, J. A. gynėjui advokatui Maurui Urbonavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios T. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutarties, kuria privataus kaltinimo procesas dėl J. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. nutrauktas T. Ž. atsisakius kaltinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. privataus kaltinimo tvarka kaltinama tuo, kad 2010-07-08 rašte, adresuotame Klaipėdos AVPK, Klaipėdos miesto 2-ajam PK, pateikė akivaizdžiai melagingą, asmeniškai prasimanytą ir tikrovės neatitinkančią, juodinančią T. Ž. ir jos dukrą, neigiamai charakterizuojančią medžiagą, taip atvirai ir tyčia ją įžeisdama bei šmeiždama.

Asmens, kuriam nutrauktas privataus kaltinimo procesas, J. A. gynėjas advokatas Mauras Urbonavičius prašo privataus kaltintojos nukentėjusiosios T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltintojos nukentėjusiosios T. Ž. skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso kodekso 407 str. yra numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose kaltinimą palaiko bei visą proceso eigą lemia pats nukentėjusysis, nes tik jis sprendžia, ar tam tikromis veikomis, numatytomis BPK 407 str., nukentėjusiojo interesai paliesti taip aštriai, kad dėl to verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Privataus kaltinimo procesą apibūdina keli bruožai: procesas dėl nusikalstamų veikų, išvardytų BPK 407 str., pradedamas tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja prokuroras; kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas; privataus kaltinimo procesas nutraukiamas, jeigu nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju.

Taigi iš specifinės nukentėjusiojo procesinės padėties, o būtent to, kad nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka ir kaltintojo funkcijas, kyla pareiga dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu negalėjimas dalyvauti procese yra pateisinamas tik esant konkrečioms aplinkybėms, numatytoms BPK 37 str. Viena iš jų – asmens liga. Tačiau vien ta aplinkybė, kad šaukiamas asmuo, kaip šiuo atveju nukentėjusysis-privatus kaltintojas, serga, pati savaime nereiškia, jog jo nedalyvavimas procese jau yra pateisinamas, kadangi ne visi sveikatos sutrikimai gali trukdyti asmeniui atvykti į teismo posėdžius. Būtent todėl BPK 37 str. 1 d. 5 p. įtvirtintas reikalavimas teismui pateikti atitinkamą nustatytos formos pažymą, kuri teismui leistų įsitikinti, jog pažymą pateikęs asmuo pagrįstai negali atvykti į teismą.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėja T. Ž. apylinkės teismui tik pateikdama skundą dėl skundžiamos nutarties pateikė Pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą kopiją, kurioje matyti, jog jos nedarbingumo priežastis – liga, nedarbingumo laikotarpis – nuo 2012-03-31 iki 2012-04-06. Tačiau nustatytos formos pažymos apie neatvykimą į teismo posėdį pareiškėja teismui nepateikė. Maža to, iš pateiktojo pranešimo apie nedarbingumą visiškai nėra aišku, kokia būtent liga sutrukdė T. Ž. dalyvauti teismo posėdyje. Tai yra svarbu, kadangi, kaip minėta, ne visi sveikatos sutrikimai gali trukdyti asmeniui atvykti į teismo posėdžius.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinumu T. Ž. neatvykimą traktuoti kaip atsisakymą nuo kaltinimo, kadangi, kaip minėta, privataus kaltinimo proceso eigą lemia nukentėjusysis. Tad visiškas abejingumas procesui negali būti kitaip vertinamas kaip atsisakymas savo skundo.

Pareiškėja T. Ž. nurodo, kad ji skambino teismo sekretorei, siekdama informuoti ją apie neatvykimą. Tačiau vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso normos numato tik vienintelį proceso dalyvių kreipimosi į teismą būdą – rašytiniu prašymu atidėti bylos nagrinėjimą dėl atitinkamų aplinkybių, kurios yra grindžiamos tam tikrais įrodymas apie negalėjimą dalyvauti procese. Tačiau, kaip minėta, joks pareiškėjos T. Ž. prašymas, pranešimas apie negalėjimą dalyvauti teisme prieš posėdį nebuvo gautas.

Tuo tarpu vertinant pareiškėjos nurodytą aplinkybę apie jos gynėjo neatvykimą į teismo posėdį, teisėjų kolegija pažymi, kad privataus kaltinimo proceso nutraukimą lėmė ne gynėjo neatvykimas į teismo posėdį, o tai, kad savo neatvykimu pati pareiškėja T. Ž. atsisakė privataus kaltinimo J. A. ( BPK 416 str. 2 d.).

Taigi esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti jos T. Ž. skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. gegužės 29 d. buvo gautas asmens, kuriam nutrauktas privataus kaltinimo procesas, J. A. prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1548, 80 Lt – iš T. Ž., jei pastarosios apeliacinis skundas bus atmestas.

Kaip jau buvo minėta, privataus kaltinimo proceso bylų specifiką lemia aplinkybė, kad proceso pradėjimą ir tolimesnę jo eigą lemia paties nukentėjusiojo valia. Taigi, jei privataus kaltinimo procesas vis dėlto pradedamas, nukentėjusysis turi prisiimti ir tam tikrą finansinę riziką, kadangi būtent dėl jo valia pradėto baudžiamojo proceso kaltinamas asmuo turės gintis, patirs tam tikrų išlaidų. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamasis procesas buvo pradėtas T. Ž. iniciatyva ir būtent dėl jos veiksmų – neatvykimo be pateisinamos priežasties į teismo posėdį – šis procesas ir buvo nutrauktas vertinant, kad pastaroji atsisakė kaltinimo J. A..

Nors šiuo atveju procesas buvo nutrauktas ne todėl, kad šalys susitaikė, dėl ko teismas, priteisdamas dalį proceso išlaidų T. Ž., neabejotinai būtų galėjęs vadovautis BPK 105 str. 7 d., tačiau net ir nutraukus procesą dėl to, jog pastaroji atsisakė kaltinimo, kolegija mano, kad J. A. turi teisę į išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidų teisinei pagalbai apmokėti paskirtis nėra sudaryti jų atlyginimo prašančiam asmeniui ar jo atstovui galimybės pasipelnyti iš asmens, pradėjusio privataus kaltinimo procesą, ar net tam tikra prasme atsikeršyti pastarajam už sudarytus nepatogumus. Tuo tarpu vertinant J. A. teisinę pagalbą suteikusio advokato padėjėjo Jurijaus Martinaičio sąskaitoje už teisinę pagalbą Nr. 2012/05-04 nurodytų paslaugų pobūdį ir jų įkainius, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pastarieji prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, yra neprotingai ir neproporcingai per dideli. Advokato padėjėjas J. Martinaitis nurodo, kad su T. Ž. apeliaciniu skundu susipažino per penkias valandas. Tačiau šis dokumentas yra vos vieno puslapio. Arba padėjėjas nurodo, kad ieškojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tris valandas, tačiau jokia teismų praktika nėra vadovautasi J. A. surašytame atsiliepime į T. Ž. apeliacinį skundą. Abejotina ir J. A. surašyto prašymo apmokėti turėtas išlaidas surašymo trukme – advokato padėjėjas nurodo, kad šiam dokumentui surašyti jis sugaišo net valandą, kai minėtasis prašymas yra sudarytas vos iš kelių sakinių. Taigi paminėtosios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad advokato padėjėjo įkainiai, įvertinus jo teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą, yra aiškiai per dideli, todėl J. A. priteistina dalis jos turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir J. A. turėtos išlaidos teisinei pagalbai pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.). Be abejo, nekyla abejonių, jog pradėjus baudžiamąjį procesą prieš J. Andrijauskienę, jai buvo reikalinga teisinė pagalba, kad galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra laisvas rinkdamasis gynėją advokatą, pastarojo darbo užmokesčio dydžio klausimas yra jų susitarimo reikalas, tačiau tai nereiškia, jog iškilus proceso išlaidų atlyginimo klausimui, teismas visais atvejais ir privalo priteisti visas turėtas išlaidas, juolab, tokias, kurios, kaip jau minėta anksčiau, yra akivaizdžiai neproporcingos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 105 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

privataus kaltintojos-nukentėjusiosios T. Ž. skundą atmesti.

J. A. iš T. Ž. priteisti 800 Lt teisinei pagalbai apmokėti.