Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas G. P. 2017-11-29 surašė administracinio nusižengimo protokolą G. P. dėl to, kad 2017-06-22 19.50 val., (duomenys neskelbtini) jo mažamečiai vaikai be priežiūros buvo važiuojamojo kelio dalyje ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo mažametis G. P. sūnus. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad G. P. nepanaudojo tėvų valdžios prižiūrėti vaikus ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo ir paaiškino, kad nutraukus santuoką, du mažamečiai vaikai liko gyventi su juo. Tą dieną jis grįžo iš darbo. Grįžęs rado kieme vaikus, kurie žaidė su seneliu. Nuėjo visi pavalgyti. Po to jis ėjo prie šiltnamio, vyresnis vaikas žaidė ant batuto, o mažesnysis buvo su juo, kai jis skynė daržoves. Išeidamas iš šiltnamio, jis išgirdo trenksmą, pamatė bėgantį jaunesnįjį vaiką, o vyresnįjį traukė iš po automobilio. Tuo metu jo sodyba nebuvo aptverta tvora, stigo lėšų. Šiuo metu jis pasiskolino pinigų ir apsitvėrė tvora. Anksčiau nėra buvę, kad vaikai išbėgtų iš kiemo į gatvę. Jų kaimo bendruomenė buvo prašiusi įrengti ant kelio „kalnelius“, bet prašymas buvo atmestas. Po šio įvykio vėl pateikė prašymus ir „kalneliai“ buvo įrengti. Šiuo metu buvusi sutuoktinė yra padavusi ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Vyksta teismo procesai.

Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė apie priimtą nutarimą juos informuoti ( b.l. 1).

Nustatytų faktinių aplinkybių ir G. P. kaltės, padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtinimui pateikta administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas su G. P. paaiškinimu: prisipažino dėl pažeidimo (b.l. 1-2), išrašas iš registro asmeniui skirtas administracines nuobaudas: G. P. baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b.l. 3-4), Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą: nustatyta, kad V. P. veiksmai atitinka veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnyje požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio nutrauktas, kadangi V. P. neturi amžiaus nuo kurio galima jo baudžiamoji atsakomybė (b.l. 5-9), Marijampolės savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos 2017-07-10 charakteristikoje nurodyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-01-13 sprendimu po santuokos nutraukimo dviejų mažamečių vaikų J. ir V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu G. P.. Kadangi vienas tėvas prižiūrėjo du mažamečius vaikus, Marijampolės seniūnijos specialistės dažnai aplankydavo šią šeimą. Specialistės tvirtina, kad tėvas vaikais rūpinosi ir prižiūrėjo. Seniūnija dėl G. P. šeimos nusiskundimų neturi ( b.l.17 ); pateiktose nuotraukose matosi, kad gyvenvietėje stovi kelio ženklas „Greičio mažinimo priemonė“ ir namų valda aptverta tinkline tvora ( b.l.18), kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį numatyta administracinė nuobauda (ANK 5 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. ANK 73 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ANK 73 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Vertinant tai, ar gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl šio tėvų valdžios nepanaudojimo ar netinkamo panaudojimo atvejo, t. y. dėl jos sūnaus veiksmų, būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ANK 73 straipsnio 1 dalies (tiek iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 181 straipsnio) aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011 yra konstatavęs, jog tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ANK 73 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos negalima padaryti išvados, jog G. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nors jis su nusižengimu sutiko ir pripažino padaręs nusižengimą, tačiau spręstina, jog tai padarė nesuvokdamas minėto nusižengimo sudėties. Pabrėžtina, kad atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį tėvams kyla už piktybinį nevykdymą pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus arba nepilnamečių teisės pažeidimų padarymą, tėvai ir juos atstojantys asmenys administracinėn atsakomybėn trauktini, kai jie piktybiškai nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus.

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, G. P. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad jo sūnus V. P. atliko priešingą teisei veiką, t.y. išbėgo į važiuojamo kelio dalį dėl ko įvyko eismo įvykis. Šiuo atveju turi būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t.y. Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui inicijuojant administracinio nusižengimo teiseną, nebuvo tiriama, ar G. P. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jo sūnus nepadarytų teisės pažeidimo, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą. Tuo tarpu iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad G. P. tinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Atsižvelgus išdėstytas aplinkybes, administracinė teisena pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį G. P. atžvilgiu nutraukiama, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinę teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį G. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.