Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. D. 2023 m. gegužės 23 d., apie 23.30 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei – sutuoktinei E. D., o būtent: abiem rankomis pastūmė E. D. ir taip pargriovė ją ant lovos, suėmęs abiem rankomis už galvos, ties veido sritimi, spaudė, rankomis suėmęs už kairės rankos riešo tempė, tempdamas kuprinę, į kurią buvo įsikibusi E. D., pargriovė ją vieną kartą ant laiptų, esančių šalia gyvenamojo namo įėjimo, stumdydamas pargriovė ją ant automobilio variklio gaubto, taip sukeldamas E. D. nubrozdinimus dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, krūtinės dešinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje, kairio sėdmens srityje, kairėje čiurnoje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, krūtinės dešinėje.

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. jis miegojo ir prabudo, nes buvo prirūkyta. Atsikėlė atidaryti langą, kad išvėdintų patalpą. Atėjo nukentėjusioji ir jam neleido to padaryti. Dėl to jis E. D. pastūmė, ji nukrito ant lovos. Pripažįsta, kad nukentėjusiąją pargriovė ant lovos, tačiau neigia, kad spaudė jai ties veido sritimi, arba apie tai dėl sukilusio adrenalino pamiršo. Po to, paėmė jos mėlynos spalvos kuprinę, o nukentėjusioji ją puolė laikyti. Jis norėjo kuprinę ištempti į lauką, kad ji rūkytų lauke. Eidami į lauką ant laiptų stumdėsi, nes nei vienas nenorėjo paleisti kuprinės. Apačioje laiptų nukentėjusioji nugriuvo, nes jis ją tempė, o po to jos neleido įeiti į namus. Lauke buvo maišas su drabužiais. Jis juos sumetė ant automobilio kapoto ir nuėjo miegoti. Pripažįsta, kad tempdamas už kuprinės, paėmė nukentėjusiajai už rankos riešo. Taip pat patvirtina, kad jie buvo atsirėmę ant automobilio kapoto, bet jis jos nepargriovė. Sutinka, kad savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip elgdamasis suprato, kad taip gali atsitikti. Gailisi, pasielgė neapgalvotai. Papildomai apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusiajai padarė visus kaltinime nurodytus sužalojimus, įsipareigoja atlyginti padarytą žalą per laikotarpį, kurį sutarė. Atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprašo, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės su nukentėjusiąja susitaikius.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. vakare, apie 23.30 val. ji ketino eiti miegoti. Eidama į vonią praustis, pasiėmė iš kuprinės telefoną, o kaltinamasis pagalvojo, kad ji pasiėmė elektroninę cigaretę ir rūko. Kai nuėjo miegoti, kaltinamasis staiga pašoko, teigė, kad kambaryje prirūkyta, ėjo atidaryti langą. Ji stovėjo prie lovos ir jam sakė: „A., ką čia išsidirbinėji?“. Kaltinamasis griebė jos rankose laikytą telefoną ir trenkė į sieną bei taip sudaužė. Jis ją puolė, pastūmė ties krūtine ir ji krito ant lovos. Tada jis ją apžergęs paėmė abiem rankomis už apatinio žandikaulio prie smakro ir spaudė taip, kad paskui atsirado kraujosruva, savaitę juto skausmą. Ji kažkaip išsilaisvino ir tada kaltinamasis, sakydamas jai: „nori rūkyti, tai einam į lauką“, tempė ją už kairės rankos riešo, o ji vis traukėsi. Kaltinamasis, eidamas atbulas, griuvinėjo, todėl ji išsinarino riešą. Tuo metu skausmo nejuto, bet po to kelias dienas jautė, aukščiau riešo buvo kraujosruva. Po to jis paėmė jos asmeninę kuprinę ir norėjo ją iškratyti. Ji griebė už kuprinės, o jis, paėmęs už kuprinės, ją ištempė į lauką, kuomet ji visą laiką ją buvo apsikabinusi. Lauke ant laiptų buvo susistumdymas. Kaltinamasis ją numetė nuo antro laipto, ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės šalia laiptų. Ji jautė skausmą, sėdmuo ir kairės kojos čiurna buvo nubrozdinta. Daugiau parkritusi nebuvo, tik šį vieną kartą. Kampe buvo maišas su drabužiais. Kaltinamasis ją ant šio maišo pasodino stumdamas, atsisėdo jai ant galvos ir sakė: „susitvarkyk šitą maišą“. Dėl to jai buvo nubrozdinta nugara ir rankos. Tuo metu skausmo nejuto, nes jautė baimę, drebėjo. Po to ji atsistojo eiti į kambarį, o kaltinamasis jos neleido, nutempė vėl žemyn. Užbėgęs paėmė maišą su drabužiais ir numetė jį ant automobilio kapoto. Paėmė ją už rankos, pritempė prie kapoto ir prie jo prispaudė veidu į kapotą, veidas buvo pasuktas į kairę pusę. Prispaudęs su minėtais drabužiais jai trynė galvą. Tuo metu skausmo nejuto, bet labai bijojo. Tuo viskas baigėsi, daugiau nebuvo nukritusi ar kitaip susižalojusi. Iš ryto ji vaikus nuvežė į mokyklą, grįžo iškrauti drabužius iš automobilio, kuriuos kaltinamasis buvo į jį sudėjęs, dalį susidėjo į bagažinę ir nuvažiavo į policiją. Po to nuvažiavo atlikti apžiūrą. Važiuojant namo atvyko policijos pareigūnas įvykio vietai apžiūrėti. Papildomai apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad su kaltinamuoju susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sutarta suma ir laikotarpiai ją tenkina. Neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius.

Iš 2023 m. gegužės 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, kad pareiškėja E. D. pareiškė, jog 2023 m. gegužės 23 d., apie 23:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp E. D. ir jos sutuoktinio A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, jis ją stipriai abiem rankomis suėmė jai už veido srities ir spaudė, po ko ji pajuto fizinį skausmą, ant žandikaulio atsirado paraudimai. Vėliau jis rankomis suėmęs jai už riešų tempė ją į lauką, tačiau ji ištrūko. Tada jis bandė paimti jos asmeninę kuprinę, kurioje buvo jos daiktai, tačiau ji rankomis griebė už kuprinės, neleisdama jos paimti, ir taip jis ją su kuprine išvilko į lauką, kur laikydamas kuprinę, kartais sugriebdamas už riešo jis ją tampė, po ko ji kelis kartus nukrito, taip susižalojo klubą, taip pat kelis kartus jis ją nustūmė ir ji atsitrenkė į namo sienas, po ko pajuto fizinį skausmą, taip pat dėl tokių A. veiksmų ant rankų atsirado nubrozdinimai, bei paraudimai. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 6–16).

Iš 2023 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), priešais matomas vieno aukšto, rausvų mūrinių plytų, namas. Stovint priešais namą, dešinėje namo pusėje matyti betoniniai laiptai ir įėjimas į namą. Užlipus betoniniais laiptais yra įėjimas į namą. Priešais matomos rudos spalvos durys ¬– tai įėjimo į namą durys. Atidarius ir įėjus namo vidų, matomos betonines grindys. Priešais, palei sieną matyti sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, baldai, drabužiai. Kairėje pusėje matyti betoninė siena, šalia kurios taip pat sudėti įvairūs daiktai. Palei minėtą sieną einant į namo vidų bei už sienos pasukant į kairę pusę, priešais matoma atvira erdvė. Dešinėje pusėje matyti virtuvės patalpos, po kaire puse matyti miegamojo patalpos. Pasukus į kairę pusę, patekimas į miegamojo patalpas, užtvertas 50 cm aukščio medine tvorele, kuri padėta ant grindų. Įėjus į miegamojo patalpas, po kaire matomi sudėti įvairūs daiktai, drabužiai, namų apyvokos reikmenys. Prie lango, esančio kairėje, matyti medinė vieno aukšto vaikiška lova. Šalia, patalpų dešiniame kampe matyti medinė dviejų aukštų vaikiška lova. Vaikiškų lovų dešinėje matyti dvigulė lova. Tarpe tarp vaikiškų lovų bei vieta ant dvigulės lovos yra pirma įvykio vieta. Grįžus prie išėjimo durų į lauką ir pro jas išėjus į lauką, uždarius duris iš lauko pusės matoma antra įvykio vieta. Apžiūrėjus įvykio vietą, vietos vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Įvykio vietoje daiktų, įrankių ar priemonių, reikšmingų atliekamam tyrimui, nerasta. Įvykio vietoje nieko nepaimta. Atlikus įvykio vietos apžiūrą vertingos informacijos atliekamam tyrimui negauta (1 t., b. l. 31–41).

Iš 2023 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. D. konstatuota odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, krūtinės dešinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje, kairio sėdmens srityje, kairėje čiurnoje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, krūtinės dešinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63–65).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Šiuo atveju, A. D. kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė savo sutuoktinės E. D. sveikatą. Vadovaujantis BPK 38 straipsniu, kaltinamojo sutuoktinė laikytina jo šeimos nariu.

A. D. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė savo sutuoktinei nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai jo kaltę padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina.

Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas konstatuotas 2023 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios išvados turinio matyti, kad nukentėjusiajai nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, krūtinės dešinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje, kairio sėdmens srityje, kairėje čiurnoje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, krūtinės dešinėje. Nukentėjusioji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kaip ir kokiu būdu kaltinamasis ją sužalojo, jos parodymai išliko nuoseklūs viso proceso metu. Teisiamojo posėdžio metu ji detalizavo, kuriuo konflikto metu kokie sužalojimai jai buvo padaryti, o jos nurodytos aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytas sužalojimų vietas.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo iš esmės pripažino. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis, nors iš pradžių ir bandė minimizuoti savo veiksmų apimtį, tačiau galiausiai patvirtino, kad nukentėjusiajai padarė visus jos nurodytus sužalojimus. Jo nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymų turiniu. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad neprisimena, jog pargriovęs ant lovos jis būtų spaudęs nukentėjusiosios veidą, tačiau nurodė, jog dėl sukilusio adrenalino gali šios aplinkybės ir neprisiminti. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu kategoriškai paneigė, kad galėjo susižaloti kitu metu ar kitomis nei įvykio aplinkybėmis, tai patvirtinantys įrodymai nesurinkti. Kaltinamasis patvirtino, kad įvykio metu suprato, jog nukentėjusiajai savo veiksmais galėjo sutrikdyti sveikatą, ir pripažino kaltinime nurodytus nukentėjusiajai sukeltus padarinius. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą, konstatuotina, kad kaltinamasis įvykio metu veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nežymų sveikatos sutrikdymą E. D. sukėlė kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – stumdymas, sugriebimas, suėmimas, pargriovimas ant laiptų ir automobilio variklio gaubto, o šiais jo veiksmais nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie konstatuoti minėtoje specialisto išvadoje, vertintini kaip pasekmės, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Tačiau, įvertinus nukentėjusiosios parodymų turinį, kad ji ant laiptų buvo nukritusi ne kelis, o tik vieną kartą, įrodymus, esančius byloje, vertinant kaltinamojo naudai, ši kaltinime nurodyta aplinkybė patikslintina, nurodant, kad kaltinamasis nukentėjusiąją ant laiptų pargriovė vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu siaurinama A. D. pareikšto kaltinimo apimtis, tai jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, neapriboja ir teisės į teisminę gynybą bei teisingą teismą nepažeidžia.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų klausimų

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą. Anksčiau jis nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau jo įvykdyti administraciniai nusižengimai yra sietini su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir nėra smurtinio pobūdžio. Veikdamas tiesiogine tyčia, jis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja. Byloje esantis 2023 m. spalio 19 d. susitarimas patvirtina, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o kaltinamasis ir teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo šią žalą atlyginti. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu išreikšta pozicija, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, ji sutinka, kad A. D. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyti tiek formalieji, tiek ir materialieji pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Teismo vertinimu, byloje esantys teigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, tai, kad jis yra dirbantis, anksčiau neteistas, naujų nusikalstamų veikų po šios veikos padarymo neįvykdęs, sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo pasirinktas netinkamas konfliktiškos situacijos sprendimo būdas ir ateityje A. D. laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals, todėl baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 straipsnis).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu išreiškė prašymą kaltinamajam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, tame tarpe ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, rūšys. BK 67 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galimai taisomai veiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sąrašas, kurio 9 punkte numatyta priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiame straipsnyje numatytos bendrosios baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo sąlygos, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju skiriant asmeniui įpareigojimus, teismas privalo įvertinti ir specialiąsias šių priemonių skyrimui reikšmingas sąlygas, kurios nustatomos atitinkamame BK IX skyriaus straipsnyje, tokiu būdu įvertinant, už kokio pobūdžio nusikalstamas veikas tikslinga jas skirti. Nagrinėjamu atveju, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo sąlygos imperatyviai nustatytos BK 72² straipsnyje. Pažymėtina, kad asmuo gali būti įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju, kai jis padarė nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Bylos duomenys patvirtina, kad išties A. D. fizinį smurtą naudojo prieš savo sutuoktinę – nukentėjusiąją E. D.. Vis dėlto, pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo prerogatyva ir įstatymas imperatyviai nenumato privalomo šios priemonės skyrimo. Įvertintina, kad A. D. praeityje neteistas, nusikalstama veika padaryta esant įtemptai šeiminei situacijai, kaltinamajam pasirinkus netinkamą jos sprendimo būdą. Jis yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai, objektyvių duomenų, be pačios nukentėjusiosios paaiškinimų, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo pakartotiniai, o ne atsitiktinio pobūdžio, byloje nėra. Nors jis yra baustas administracine tvarka, tačiau, kaip minėta, ir šie teisės pažeidimai nebuvo susiję su smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo veiksmus vertino neigiamai, nurodė, kad gailisi nusikaltęs, teigė, kad pasielgė neapgalvotai, su nukentėjusiąja susitaikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas šiuo konkrečiu atveju netikslingas ir perteklinis, kadangi kaltinamojo smurtinis nusikalstamas elgesys nėra sisteminis, o bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad vien įvykęs baudžiamasis procesas savaime turės kaltinamajam prevencinę reikšmę ir paskatins jį tinkamai įvertinti ir įsisavinti savo netinkamo poelgio pasekmes.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau byloje yra pateiktas 2023 m. spalio 19 d. kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimas dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, priėmus sprendimą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir kaltinamajam įsipareigojus jai atlyginti susitarime nurodytą sumą jame nurodyta tvarka, šis susitarimas tvirtintinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. D., ir baudžiamąją bylą jam nutraukti (BK 38 straipsnis).

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2023 m. spalio 19 d. susitaikymo susitarimą, pagal kurį kaltinamasis A. D. ir nukentėjusioji E. D. susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tokia tvarka: A. D. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai E. D. iš viso 2 150 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) sumą, kurią sudaro 150 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, tai yra A. D. įsipareigoja į nukentėjusiosios banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. lapkričio 19 d. pervesti 360 Eur ir per 5 (penkis) mėnesius, skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio mėn., kiekvieną mėnesį iki to mėnesio 19 d. į nukentėjusiosios E. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti po 358 Eur.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.