Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal P. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 286 straipsnį, jam paskiriant 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 85 MGL (4 200 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į P. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 28 d., 22.26 val. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 11.35 val. (2 paros), 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad P. S. yra sumokėjęs 12 MGL (600 Eur) baudos dalį.

Nustatytas 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, P. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsnio 1 dalimi, P. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. S. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. S. iš kaltinimų pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš P. S. priteista 400 Eur suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugsėjo 28 d., apie 19.30 val., bute, adresu – (duomenys neskelbtini), tyčia paėmęs iš komodos stalčiaus peilį, laikydamas jį rankoje ir artėdamas link D. S., sakydamas, kad ją papjaus, D. S. bėgant pro duris, ją vydamasis iki kiemo vartelių, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – grasino nužudyti nukentėjusiąją sutuoktinę D. S..

1.2. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugsėjo 28 d., apie 22.50 val., gyvenamajame name, adresu – (duomenys neskelbtini), įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir vengdamas pristatymo į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) areštinę, pasipriešino Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei G. M. ir Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjui G. M., panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: tyčia abiem rankom suimdamas G. M. už kaklo, jį spausdamas ir traukdamas į save, tuo nukentėjusiajai G. M. sukėlė fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojui Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei G. M. ir Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui G. M..

2. P. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iš nenustatyto asmens nusipirkęs, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo teleskopinį blakštą su spyruoklėmis, kuris yra smogiamojo – trupinamojo pobūdžio šaltasis ginklas ir priskiriamas draudžiamiems civilinėje apyvartoje šaltiesiems ginklams, ir jį laikė namuose adresu – (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2024 m. spalio 21 d., namuose surado ir 2024 m. spalio 22 d., apie 10.00 val., D. S. jį pateikė policijos pareigūnams; taip pat jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iš nenustatyto asmens nusipirkęs, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo peilį, pramoninės gamybos su automatiškai atsilenkiančia geležte, kuris yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų šaltųjų ginklų, ir jį laikė namuose adresu – (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2024 m. spalio 21 d. namuose surado ir 2024 m. spalio 22 d., apie 10.00 val., D. S. jį pateikė policijos pareigūnams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas P. S. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiuo klausimu.

7. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o BK 286 straipsnio sankcijoje: viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas, už BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą P. S. skyrė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, o už BK 286 straipsnyje – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 MGL (4 200 Eur) dydžio bauda.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs P. S. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas P. S. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už minėtų nusikaltimų padarymą, nustatė jų dydžius bei subendrino tarpusavyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti P. S. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

9. P. S. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta, jog jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nustatyta nebuvo. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nusikalstama veika prieš policijos pareigūnę (BK 286 straipsnis) nebuvo padaryta sunkių, ilgai išliekančių pasekmių jos sveikatai, kas rodo mažesnį jos pavojingumą. Tačiau, kaip tokios, vertinti jo BK 145 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos, pagrindo nėra. Nors ja ir nebuvo sukelti ilgalaikiai padariniai, tačiau didesnį jos pavojingumą pagrindžia tai, jog P. S. grasino D. S. peiliu, buvo itin arti jos ir ją vijosi per kiemą, kas akivaizdžiai nukentėjusiajai sukėlė stiprų išgąstį ir baimę dėl savo sveikatos bei gyvybės. Pažymėtina, kad P. S. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, buvusių darboviečių charakterizuojamas teigiamai, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis, psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas.

10. Pateiktame apeliaciniame skunde P. S. nurodo, jog visus atliktus veiksmus, dėl inkriminuoto, BK 286 straipsnyje įtvirtinto, nusikaltimo jis pripažino bei atsiprašė nukentėjusiosios. Tačiau, teisėjų kolegija šį jo prisipažinimą laiko deklaratyviu, tik kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Juk iki tol, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu P. S. savo kaltės dėl aptariamo nusikaltimo nepripažino. Todėl pagrindo spręsti dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo, šiuo atveju nėra.

11. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus už padarytas nusikalstamas veikas įmanoma pasiekti P. S. paskyrus būtent baudos bausmes, iš kurių vienos dydis yra minimalus, o kitos – artimas minimaliam. Jis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo nepripažino, savo elgesio nevertino kritiškai, todėl švelniausios, jo pageidaujamos, bausmės rūšies – viešųjų darbų skyrimas, neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų reikalavimų, neužtikrintų visuomenės intereso, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas, būtų nubausti teisingomis bausmėmis. Pažeidimų bendrinant P. S. paskirtas bausmes padaryta nebuvo, be to, bausmės buvo bendrintos jam palankesnio – dalinio sudėjimo būdu.

12. Skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgiant į P. S. skirtinos galutinės baudos dydį, iš jo priteistą žalą nukentėjusiajai bei jo turtinę padėtį – jis bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, buvo nustatytas 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Apeliantas nurodo, kad ir per šį terminą baudos sumokėti negalės, kadangi jo gaunamos pajamos yra nedidelės, yra priverstas nuomotis būstą, o santaupų ar turto, kurį galėtų parduoti, jis neturi. Tačiau, šios jo nurodomos aplinkybės, taip pat nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį. P. S. išaiškintina, kad jam nesumokėjus baudos savanoriškai per nustatytą terminą, ji, pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, antstolio bus vykdoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnio 1, 2 dalis). BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, nesuteikus asmeniui galimybės savo noru įvykdyti baudos bausmę per nustatytą terminą, negalima iš karto spręsti apie jos neįvykdymą. Tik praėjus savanoriškam baudos sumokėjimo terminui ir perdavus jos išieškojimą priverstinai vykdyti antstoliui, bus sprendžiama, ar ją įvykdyti buvo vengiama, ar neturima lėšų, ir tuomet jau sprendžiamas klausimas dėl jos pakeitimo, atitinkamai, laisvės apribojimu ar viešaisiais darbais.

13. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. S. apeliacinį skundą atmesti.