Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka baudžiamojoje byloje, kurioje I. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu, sprendė baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju teismo įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. S. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

I. S. kaltinamasis tuo, kad jis 2018 m. gegužės 6 d., apie 23 val.30 min. namų, esančių (duomenys neskebtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu - sutuoktine L. S., nukentėjusiąją gulinčią lovoje sugriebęs už naktinių marškinių tampė ir ne mažiau dešimt kartų tyčia nešiojamuoju kompiuteriu “SAMSUNG" smogė nukentėjusiajai L. S. gulinčiai lovoje per kojų blauzdas bei pagrasino, kad "atšals kojos" bei "trankys galvą kol persivers smegenys", tokiu būdu mušdamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai L. S. 2018 m. gegužės 7 d. pranešimas apie sprendimą užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2018 m. gegužės 7 d. (b. l. 57), prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateiktas 2018 m. gegužės 10 d.

Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė 2018 m. gegužės 14 d. skundą, kuriame nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. Specialisto išvadoje jai konstatuotas sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji nesutinka su prokuroro sprendimu užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo jį panaikinti, kadangi dėl įvykio ji patyrusi turtinę ir neturtinę žalą, kuri jai nėra atlyginta, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo varstytas žalos atlyginimo klausimas. Taip pat nukentėjusioji mano, kad teismo baudžiamasis įsakymas yra per švelni sankcija neteisėtai ir agresyviai besielgiančiam I. S..

2018 m. gegužės 22 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nutarta nukentėjusiosios L. S. skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso sprendimą užbaigti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21226-18 teismo baudžiamuoju įsakymu.

Baudžiamoji byla grąžinama prokurorui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 24 d. nutarime Nr. 45/06 yra išaiškinęs, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ne bet kada, o tik tuo atveju, jei yra visa eilė sąlygų, tame tarpe: kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti; prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis šiai iniciatyvai neprieštarauja; nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu paduoda, ikiteisminio tyrimo teisėjas to skundo nepatenkina.

Taigi, nors baudžiamojo proceso įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo seka, kad tam, kad baudžiamasis procesas galėtų būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu nepakanka vien tik prokuroro iniciatyvos ir kaltininko sutikimo bei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ar įsipareigojimo ją atlyginti. Tokiu atveju prokurorui būtina dar įsitikinti, ar nukentėjusysis po to, kai gavo jo pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra padavęs skundo dėl tokio prokuroro sprendimo, o jeigu yra padavęs, tai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra to skundo patenkinęs ir atitinkamai panaikinęs tokį prokuroro sprendimą.

Šioje byloje, kaip matyti iš bylos medžiagos, šių reikalavimų nebuvo laikomasi ir prokuroro pareiškimas teismui dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kartu su byla buvo perduotas teismui nesant visų tam reikalingų sąlygų.

Nors, kaip matyti, kaltininkas sutiko su prokuroro iniciatyva užbaigti procesą šioje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu ir atitinkamai dėl to priimtu sprendimu (b.l. 56), tačiau jis nebuvo atlyginęs nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Priešingai, ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje pažymėta, kad iš sprendimo motyvų matyti, kad žalos nukentėjusiajai padarymo arba nepadarymo nusikalstama veika buvimo sąlygos, atlyginimo klausimas iš viso nebuvo svarstytas, be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ar nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, jei taip, tai kokio dydžio, taip pat neišsiaiškinta pozicija dėl civilinio ieškinio. Minėtas ikiteisminio tyrimo sprendimas patvirtina ir tai, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso pabaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje buvo surašytas neįsitikinus, ar nukentėjusioji nėra apskundusi tokio prokuroro sprendimo. O jeigu yra, tai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nėra patenkinęs tokio jo skundo.

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu nukentėjusysis skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui paduoda nepraleidęs įstatyme numatyto termino tokiam skundui paduoti ir teismas dar nėra priėmęs teismo baudžiamojo įsakymo toje pačioje byloje, yra įmanomos tokios situacijos: 1) ikiteisminio tyrimo teisėjas atmeta nukentėjusiojo skundą, tokiu atveju teismas per septynias dienas nuo skundo išnagrinėjimo dienos turi priimti vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų; 2) ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkina nukentėjusiojo skundą ir panaikina prokuroro sprendimą dėl kreipimosi su pareiškimu į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta būtent tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios paduotą skundą, panaikino prokuroro sprendimą dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dar iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Tuo pačiu konstatavo ir baudžiamojo proceso pažeidimus, susijusius su nukentėjusiojo teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, iš esmės nulėmusius tokį ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą.

Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai nukentėjusysis apskundė prokuroro sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, įstatymas numato, kad teismo sprendimui pagal gautą prokuroro pareiškimą priimti numatytas septynių dienų terminas skaičiuojamas nuo nukentėjusiojo skundo išnagrinėjimo dienos (BPK 420 straipsnio 2 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato tokioje situacijoje, kokį sprendimą gali priimti teismas. Pagal BPK 420 straipsnio 1 dalį teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi galimybę priimti tik vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Nors teismui BPK 423 straipsnio 1 dalies pagrindu ir yra suteiktos galimybės, nesant pakankamai aiškioms bylos aplinkybėms ir kilus abejonėms, priimti nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme ir, surengus teisminį nagrinėjimą, priimti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, pripažinti ją civiline ieškove, išspręsti klausimus dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, šiuo nagrinėjamu atveju, esant išimtinei situacijai, kuomet prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo užbaigimo baudžiamuoju įsakymu įsiteisėjusia teismo nutartimi yra panaikintas, šios baudžiamosios bylos išnagrinėti iš esmės, bei priimti galutinį sprendimą, teismui nėra galimybės, nes, panaikinus prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nebėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis teismas galėtų nagrinėti bylą iš esmės.

Esant išdėstytom aplinkybėm, siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų aiškumą, efektyvią kaltinamojo teisių gynybą, teismas atsisako užbaigti procesą bylų supaprastinta tvarka, ir baudžiamąją bylą grąžina prokurorui (pagal įstatymo analogiją BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

grąžinti prokurorui baudžiamąją bylą Nr. 1-582-1060/2018 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21226-18), kurioje I. S. kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, nustatytiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 2 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.