Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Kazachstano Respublikoje, Vokietijos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis įmonėje “ (duomenys neskelbtini) ”, (duomenys neskelbtini), neteistas (iš žodžių),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu I. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, labai gailisi. Parodė, kad jis yra Vokietijos Respublikos pilietis, gyvena ir dirba Vokietijoje. Gyvendamas Vokietijoje jis turėjo Vokietijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, bet jį prarado dėl greičio viršijimo. Tai buvo maždaug 2010 metais, neprisimena tikslaus laiko. Jam reikėjo iš naujo perlaikyti visus egzaminus, praeiti medicininius patikrinimus, o tai Vokietijoje labai sudėtinga. Jis bandė oficialiai perlaikyti ir gauti naują vairuotojo pažymėjimą, bet jam nepavyko. 2021 m. rudenį, neprisimena tikslaus laiko, pažįstamas jam pasiūlė gauti vairuotojo pažymėjimą per vairavimo mokyklą. Jam nurodė internetinį puslapį, kur jis užpildė savo duomenis ir pateikė paraišką. Internetu susirašė, kad galima padaryti vairuotojo pažymėjimą, jam pasakė, kad viskas yra legalu. Jam rekomendavo gauti vairuotojo pažymėjimą Bulgarijoje. 2021 jis kartu su dar trimis vyriškiais važiavo į Bulgariją laikyti egzaminų. Tai jiems suorganizavo vairavimo mokykla. Ten jis aikštelėje vairavo automobilį, taip pat laikė testą, kurį jam darbuotojas padėjo išlaikyti, parodė teisingus atsakymus. Ten jie buvo apie savaitę, juos visus patikino, kad egzaminą tikrai visi išlaikys ir gaus vairuotojo pažymėjimą. Visas vairuotojo pažymėjimo išdavimo procesas truko apie 3 mėnesius. Kainavo vairuotojo pažymėjimas 3 500 eurų. Jis gavo tas pačias kategorijas, kurias turėjo ir vokiškame vairuotojo pažymėjime. Dokumentą gavo po trijų mėnesių paštu, jam dokumentus pristatė kurjeris. Jis gavo paketą su dokumentais bulgarų kalba, gavo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo kvalifikacijos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo visus dokumentus, kadangi jį užtikrino, kad viskas oficialu, patikėjo, kad vairuotojo pažymėjimas yra tikras. Jam reikėjo vairuotojo pažymėjimo, kad galėtų dirbti. Važinėdamas Vokietijoje jis naudojosi šiuo dokumentu, jokių problemų jam dėl to nekilo. 2024 m. rugpjūčio 28 d. jis su šeima iš Vokietijos per Lietuvą išvyko į Baltarusiją, buvo pas gimines. 2024 m. rugsėjo 20 d. vyko atgal namo, važiavo iš Baltarusijos į Lietuvą, kur pasienio tikrinimo metu pareigūnai jam pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas netikras. Jis ne iš karto patikėjo, nesuprato, kas atsitiko, nes gavo iš vairavimo mokyklos visus dokumentus. Jam kilo įtarimų dėl šio vairuotojo pažymėjimo, dėl to, kad jis jį gavo labai greitai, kėlė įtarimų visa ta tvarka ir gavimo būdas. Kadangi jį patikino, kad viskas gerai, jis tuo patikėjo. Kai pareigūnai pasakė, kad dokumentas netikras, jis suprato, kas atsitiko. Supranta, kad negalėdamas teisėtai gauti vairuotojo pažymėjimo Vokietijoje, jis ieškojo kitų būdų ir galimybių, kaip gauti vairuotojo pažymėjimą, ir tokį būdą rado. Jis suprato, kad padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Šeimoje turi problemų, jo vaikas yra hiperaktyvus autistas, dukros regėjimas yra tik 30 procentų, o žmonai diagnozuotas vėžys, jis yra vienintelis šeimos maitintojas, jo sūnui 5 metai, dukrai 23 metai, bet ji gyvena su jais, nes negali savimi tinkamai pasirūpinti. Dėl šių priežasčių jam labai svarbu kuo greičiau patekti pas savo šeimą. Taip pat turi finansinių įsipareigojimų, dėl to labai norėtų, kad tyrimas kuo greičiau baigtųsi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 111-114).

Iš byloje esančio Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos specialisto Karolio Šimkaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 11.19 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – C” metu, į Lietuvos Respubliką vyko DEU pilietis I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), DEU identifikacinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo vairavo lengvąjį automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atliekant pasienio tikrinimą kilo įtarimas dėl I. G. pateikto bei jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) autentiškumo. Užsienietis palydėtas į PKP esančias administracines patalpas, 2-os linijos patikrinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galimai yra visiška klastotė. Dokumento apsauginis tinklelis, rekvizitai, nuotrauka, mikrotekstai atlikti rašaliniu spausdintuvu, imituotos OVI priemonės, imituota kinegrama , UV apsaugos . Imituoti reljefo įspaudai, bei antrinės nuotraukos vaizdas, neįmanoma įžvelgti veido bruožų. Galimai klastotas vairuotojo pažymėjimas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) išimtas ir kartu su asmeniu perduotas Vilniaus pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnams. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-20).

Iš byloje esančio asmens kratos protokolo matyt, kad iš įtariamojo I. G. paimta vairuotojo kvalifikacijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 72-76).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio priimto nutarimo dėl asmens duomenų patikslinimo matyti, kad remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos pasu Nr. (duomenys neskelbtini), visus ikiteisminio metu surašytus dokumentus I. D., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, laikyti surašytais I. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (el. b. l. 42-43).

Iš byloje esančios Specialisto išvados matyti, kad pateiktas tirti Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr(duomenys neskelbtini), išduotas I. G. gim. (duomenys neskelbtini) vardu, yra netikras. Pateikta tirti Bulgarijos Respublikos vairuotojo kvalifikacijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota I. G. gim. (duomenys neskelbtini) vardu, yra netikra (el. b. l. 33-41).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė dvi nusikalstamas veikas – disponavo netikru dokumentu – įgijo suklastotą Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą I. G., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, ir jį panaudojo – dokumentų patikrinimo metu pateikdamas pasienio pareigūnams, ir disponavo suklastotu dokumentu – įgijo suklastotą Bulgarijos Respublikos vairuotojo kvalifikacijos kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo, I. G., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, laikė ir gabeno. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, specialisto išvadose užfiksuotus duomenis, procesinių veiksmų atlikimo protokolus ir kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami I. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmes. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

IV. Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. G. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusias su dokumentų klastojimu, vieną iš jų priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalis), kitą iš jų – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 300 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo I. G. teigimu, jis anksčiau neteistas, dirbantis.

Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas bei kaltinamojo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą ir prokurorės pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai I. G. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. 11:19 val. iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 22 d. nutartimi I. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki paskirtos bausmės atlikimo pabaigos, o po to panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – suklastotas Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir Bulgarijos Respublikos vairuotojo kvalifikacijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), perduotini VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, naudojimui kaip metodinę priemonę naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti areštą 20 (dvidešimt) parų.

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu I. G. paskirti subendrintą bausmę – 42 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. G. skirti 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti I. G. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. G. laikino sulaikymo dienos – 2024 m. rugsėjo 20 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, atlikus teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, panaikinti.

Suklastotą Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Bulgarijos Respublikos vairuotojo kvalifikacijos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui, naudojimui kaip metodinę priemonę naudojimui specialistų tarnybinėje veikloje.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.