Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. N. (M. N.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškėjas teikia pareiškimą dėl kilnojamojo turto – transporto priemonių ,,Mercedes Benz C300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir ,,Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – atsiradusio po pareiškėjo tėvo mirties, priėmimo faktiniu valdymu. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės yra kilnojamasis turtas, pareiškėjas turi kreiptis į kilnojamojo turto, šiuo atveju – minėtu transporto priemonių – buvimo vietos apylinkės teismą. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas iki tėvo mirties valdė minėtas transporto priemones, todėl pareiškimas yra teismingas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

4. Pareiškėjas yra mirusio V. N. vaikas (sūnus). Tėvas daugiau vaikų be pareiškėjo neturėjo. Tėvas su pareiškėjo mama išsituokęs (duomenys neskelbtini).

5. Pagal Testamentų registrų duomenis, miręs pareiškėjo tėvas testamento niekam neišdavė.

7. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, kaip nurodė pareiškėjas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po V. N. (pareiškėjo tėvas) mirties būtų užvesta taip pat nėra, todėl daroma išvada, kad nors pareiškėjui, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti po tėvo mirties, palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau priėmė savo tėvo palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

8. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tai patvirtina pareiškėjo duomenys ir dokumentai (Valstybines įmonės ,,Regitra“ registracijos liudijimas) dėl transportų priemonių faktinio valdymo.

9. Pagal VĮ Registrų centro išrašą, nekilnojamojo turto nėra.

10. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Pareiškėjas, kaip nurodė pareiškime, perėmė turtą valdyti iš karto po tėvo mirties, pradedamas faktiškai juo rūpintis ir atstatyti nuosavybės teisę.

11. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kaip pažymėjo pareiškėjas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti tėvo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma (nors ir buvo įformintas tinkamai testamentu, kuris vėliau panaikintas). Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

12. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

13. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jį turėjo visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

15. Priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Tai patvirtina pareiškėjo aktyvūs veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

16. Kaip pareiškime nurodė pareiškėjas, juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir fakto nustatymo pagal įstatymą išdavimo i V. N. turtą, transporto priemonę ,,Mercedes Benz C300”. valstybiniai numeriai, (duomenys neskelbtini) (įskaitant turtines teises), tame tarpe teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu toks būtų. Pareiškėjas nurodo, kad automobiliu ,,Mercedes Benz C300“ aktyviai naudojasi ir teikia papildomus dokumentus, kurie įrodo, kad iki mirties ir po pareiškėjo tėvo mirties šiuo automobiliu visada ir naudojosi. Pareiškėjas pažymi, kad automobilis buvo registruotas tėvo vardu todėl, kad būtu pigesnis draudimas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pagal VĮ „Regitra“ pažymą prašo nustatyti juridinį faktą ir dėl automobilio ,,Seat Alhambra“ ((duomenys neskelbtini)), kadangi tai pareiškėjo tėvo automobilis, kuriuo asmuo iki mirties visada naudojosi.

17. Pareiškėjo žiniomis yra tėvo banko sąskaita ,,Swedbank“ (duomenys neskelbtini), į kurią pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

18. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto Bankas“ atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. N. ((duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ prašo M. N. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės ,,Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.

19. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

20. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020 m. rugsėjo 24 d. VĮ Registrų centras Gyventojų Registro pažymoje apie asmens duomenis, nurodyta, kad pareiškėjo tėvas V. N. mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)), turėjo vieną vaiką: M. N., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 28 d. Testamentų registro duomenimis, duomenų, apie testatoriaus V. N. sudarytus testamentus, nėra. 2020 m. spalio 2 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės duomenimis V. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Vadovaujantis 2020 m. spalio 23 d. VĮ ,,Regitra“ duomenimis V. N., a. k. vardu įregistruotos šios transporto priemonės:

- ,,Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešame eisme leidžiamas;

- ,,Mercedes Benz C300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešame eisme leidžiamas;

- ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešame eisme draudžiamas;

- ,,Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešame eisme draudžiamas.

22. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas per tris mėnesius po jo tėvo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis tėvui priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

23. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas M. N. po jo tėvo V. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. N. (M. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.