Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis J. K. individualioje įmonėje sandėlininku, teistas 2005-12-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda, teistas 2010-03-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. M. 2013 m. liepos 27 d., apie 23.30 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia ranka tris kartus sudavė sutuoktinei A. M.-M. į veidą bei suėmęs jai už plaukų juos pešė, taip sukėlė šeimos narei A. M.-M.i fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas L. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais. L. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. liepos 27 d. apie 23.30 val. jis kartu su žmona A. M.-M. grįžo į namus. Jis buvo girtas, bet viską gerai atsimena. Jis norėjo važiuoti motoroleriu, bet žmona važiuoti neleido, nes jis buvo girtas. Dėl to tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Jis pyko, kad žmona neleidžia važiuoti motoroleriu. Be to, žmona jam nedavė raktų nuo sandėliuko, kur laikomas motoroleris. Jis buvo nuėjęs prie sandėliuko, kur laikomas motoroleris, norėjo nudaužti spyną ir vistiek važiuoti motoroleriu, bet taip nepadarė, o, sugrįžęs į kambarį, 3 kartus ranka sudavė į veidą žmonai A. ir pešė ją už plaukų. Po to išėjo iš namų. Jis žmonos atsiprašė už sukeltą fizinį skausmą, labai gailisi nusikaltęs ir žada ateityje to nedaryti (13 b. l.).

Nukentėjusioji A. M.-M. parodė analogiškai, kaip įtariamasis L. M. (7 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, nukentėjusiajai A. M.-M. užfiksuoti smurto požymiai kairėje veido pusėje ir viršugalvyje (4-5 b. l.).

Iš neblaivumo testo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo prieš ją metu A. M.-M. buvo blaivi (6 b. l.).

Kaltinamojo L. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei A. M.-M.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis L. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį L. M. siūlė nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis L. M. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu taip pat sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis L. M. teisiamas trečią kartą, tačiau teistumas išnykęs (17-24 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (25-27 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (29 b. l.), yra dirbantis (34 b. l.), registruotas darbo biržoje (33 b. l.), gyvena su žmona ir šeimoje augina mažametę dukrą (32 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos G. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (31 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl L. M. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina prokurorės prašomo dydžio bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 1 d., 2 d., 4 d., 6 d. 5 p.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. M. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (14, 15 b. l.), kaltinamajam L. M. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti L. M. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.