- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 2-1131-454/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07214-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- M. V., UAB „Nemuno būstas“
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovės AB (duomenys neskelbtini) atstovei M. N., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui Danui Bakšai, nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. V., trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys M. V., UAB „Nemuno būstas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1370,66 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė yra šio buto savininkė, butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui. Butas yra bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame įrengta įvadinė elektros energijos apskaitos įranga visam bendrabučiui, o esama viso bendrabučio vidaus elektros energijos tiekimo inžinierinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai paskaičiuoti sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį. Duomenis apie suvartotą elektros energiją tokiu atveju teikia ir atskiroms patalpoms paskirsto daugiabučio namo administratorius. Dėl šių duomenų teikimo 2004 m. kovo 9 d. pasirašyta sutartis tarp AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (kurios teisių perėmėja yra ieškovė) ir UAB „Būsto administravimo agentūra“ (kurios teisių perėmėja yra trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“). Už ieškovės patiektą ir priskaičiuotą, o atsakovės suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio iki 2013 m. birželio susidarė 1370,66 Lt skola. Rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo šiam butui su ieškove sudaryta nebuvo. Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nėra sudaryta sutartis arba vartotojo nustatyti neįmanoma, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto savininkas. Nurodyta aplinkybė yra pagrindas įsiskolinimo sumą priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2010 m. gegužės 5 d. sudaryta buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu M. V.. Šios sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Nors ieškovė nepateikė tarp ieškovės ir aukščiau nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomininkės trečiojo asmens M. V. sudarytos atsiskaitymo už elektros energiją sutarties, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai (elektros energijos tiekimo - vartojimo) santykiai, t. y. ieškovė tiekė elektros energiją, o trečiasis asmuo elektros energiją vartojo. Nesant rašytinių elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių tarp ieškovės ir trečiojo asmens, sutartys laikomos sudarytos konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Naudojant tiektą elektros energiją, trečiajam asmeniui M. V., o ne atsakovei atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitose nurodytais terminais, tačiau trečiasis asmuo savo prievolės reguliariai mokėti už suvartotą elektros energiją nevykdė, todėl trečiasis asmuo, o ne atsakovė turi atsakyti pagal ieškinio reikalavimus. Be to, ieškovė, veikdama rūpestingai ir atsakingai, turėjo informuoti atsakovę dėl įsiskolinimo apmokėjimo, tačiau to ieškovė nedarė, į atsakovę nesikreipė, jai raginimų nesiuntė. Be to, ieškovė turėjo visas galimybės siekti, kad nesusidarytu tokio dydžio skola, nutraukti elektros tiekimą, o ne laukti keletą metų.
Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Nemuno būstas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Remiantis AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Būsto administravimo agentūra“ (2013 m. vasario 18 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Nemuno būstas“) 2004 m. kovo 3 d. sutarties Nr. 2004/220 5.3.1. punktu, UAB „Nemuno būstas“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį nurašyti namo įvadinio elektros skaitiklio duomenis ir juos pristatyti AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. Minėtos sutarties 5.3.2 punktas nustato, jog UAB „Nemuno būstas“ pagal AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ pateiktas išplėstines skaičiuotes paskirsto mokesčius už suvartotą elektros energiją ir pateikia vartotojams sąskaitas. Šias savo pareigas trečiasis asmuo vykdė tinkamai, t.y. apskaičiuodavo atsakovei tenkančias mokėti sumas bei kas mėnesį pateikdavo sąskaitas. Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės ir atsakovės dėl skolos už elektros energijos suvartojimą priteisimo, tai nėra susiję su trečiojo asmens vykdomomis funkcijomis ar atliekamomis užduotimis, todėl ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo M. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 41-43), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (b.l. 82), atsakovė su trečiuoju asmeniu M. V. yra sudariusi nuomos sutartį (b.l. 86, 87-92), pagal kurią nuomininkė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus administruoja trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ (b.l. 44-45). Remiantis ieškovės pateiktais paskaičiavimais nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. buvo priskaičiuota 1.370,66 Lt įsiskolinimo už elektros energiją suma (b.l. 120-121). Ginčo dėl to, jog rašytinė sutartis dėl elektros energijos šiam butui tiekimo nebuvo sudaryta, taip pat dėl paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio, byloje nėra. Byloje keliamas klausimas dėl to, iš ko - nuomininko ar savininkės – energijos tiekėjas gali reikalauti apmokėti už butui tiekiamą elektros energiją.
Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme, todėl taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau- Taisyklės). Taisyklių 96 punktas numato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Pagal Taisyklių 97 punktą tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad patalpų, kuriose vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).
Pažymėtina, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.
Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad atsakovei priklausančio buto nuomininkė būtų sudariusi rašytinę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove, nėra. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Atsakovės argumentai, kad ji negali atsakyti už nuomininko prievoles, kadangi ieškovės paslaugomis nesinaudojo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįtakoja. Nuomininko pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).
Šiuo aspektu reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog galiojančia nuomos sutartimi nustačius nuomininkės prievolę sudaryti sutartis su elektros energijos tiekėjais ir pareigą mokėti už elektros energiją (nuomos sutarčių 5.3.1.3, 5.5 punktai), kartu buvo nustatyta ir pareiga per vieną mėnesį pateikti nuomotojui atitinkamos sutarties originalą ar patvirtintą kopiją (nuomos sutarties 5.4 punktas). Tokios sutartinės nuostatos patvirtina, jog atsakovė, suvokdama tinkamo elektros energijos pirkimo - pardavimo teisinio santykio įforminimo reikšmę, turėdama galimybę kontroliuoti nuomininkės veiksmus, nesiėmė praktinių veiksmų, kuriais būtų užtikrinta atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, teisių apsauga (neišreikalavo, kad nuomininkė vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus).
Teismas kaip negalinčius turėti įtakos ieškinio reikalavimų pagrįstumui atmeta atsakovės išdėstytus argumentus, jog ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė neinformavo atsakovės apie tai, jog gyvenamosios patalpos nuomininkas neatsiskaito už tiekiamą elektros energiją. Nurodyta aplinkybė galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl netesybų ar nuostolių, susijusių su vėlavimu atsiskaityti, priteisimo, jeigu toks reikalavimas byloje būtų pareikštas, tačiau negali būti vertinama kaip reikšminga sprendžiant klausimą dėl skolos už elektros energiją priteisimo. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog suvokdama teisės aktais sukurtą teisinį reguliavimą, atsakovė pati privalėjo domėtis, kaip vykdomi su komunalinių mokesčių mokėjimu susiję įsipareigojimai. Be to, net ir sužinojusi apie įsiskolinimo sumą atsakovė jo nepadengė, visa apimtimi ginčija jos atžvilgiu reiškiamą reikalavimą.
Atsakovės atsiliepime į ieškinį cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje analizuotas reikalavimų priteisti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir eksploatavimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010), negali būti reikšminga nagrinėjamai bylai, kadangi nurodyti reikalavimai skirti kitokiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai, jog pareiga atsiskaityti už butui teikiamas kitokias paslaugas negali būti tapatinama su pareiga atsiskaityti už elektros energiją, kurią reglamentuoja specialus norminis teisės aktas, dėl ko ir bylose dėl įsiskolinimo už atitinkamas paslaugas priteisimo formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės negali būti laikomos precedentu bylose dėl įsiskolinimo už elektros energiją priteisimo, akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).
Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pakankamą pagrindą ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo patenkinti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas - 72 Lt žyminis mokestis (CPK 80, 82, 93 str.).
Iš atsakovės valstybei taip pat priteistinas teismo patirtų 37,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), Vilnius) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), Kaunas) 1.370,66 Lt (tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt Lt, 66 ct) skolą už suvartotą elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), Kaunas) 37,70 Lt (trisdešimt septyni Lt, 70 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, mokėjimo dokumentą pristatyti į 119 k.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.