Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. reikalavimais, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo K. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš V. A., M. L. ir M. Z. solidariai priteista nukentėjusiajam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios N. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš V. A., M. L. ir M. Z. solidariai priteista nukentėjusiajai 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Z. nuteistas už tai, kad kartu su V. A. ir M. L. 2015 m. birželio 10 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, viešojoje vietoje, namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinės antro aukšto aikštelėje, matant aplinkiniams, veikdami kartu, tai yra M. Z. užtraukiant nukentėjusiajam K. B. ant galvos džemperį ir suduodant ne mažiau dvidešimties kartų kumščiu K. B. per sprandą, tuo pačiu metu V. A. suduodant ne mažiau 10 kartų nukentėjusiajam kumščiu į veidą iš apačios, M. L. suduodant ne mažiau šešių kartų kumščiu nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tęsiant savo nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), V. A. smogus nukritusiam nukentėjusiajam kojos pėda ne mažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas, minėtiems asmenims bendrai kartu smogus nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau septynių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam K. B., tokiu būdu padarant nukentėjusiajam kraujosruvas veide ir kairiajame dilbyje, nubrozdinimus kariame skruoste, smakre, nugaros kairėje pusėje ir kairėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, M. Z. smogus vieną kartą nukentėjusiajam K. B., tačiau pataikant nukentėjusiajai R. F. į koją, tuo sukeliant pastarajai fizinį skausmą, M. L. abejomis rankomis pastumiant nukentėjusiąją N. B., kuri nuo pastūmimo nukrito, sugriebiant pastarąją už kairiojo riešo bei savo veiksmais padarant nukentėjusiajai N. B. poodines kraujosruvas kairiame žaste, pereinančias į dilbį ir kraujosruvas dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apelianto įsitikinimu, Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių, tinkamai neįvertino jo asmenybės, nenustatė, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į jo nuoširdų prisipažinimą, padėjimą nustatyti visas bylos aplinkybes. Apeliantas skunde pažymi, kad supranta savo netinkamą elgesį ir labai gailisi, pažada ateityje nenusikalsti. Be to, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį numatomos kelios alternatyvios bausmės, jo veiksmų pavojingumas visuomenei nebuvo didelis, padaryto nusikaltimo pasekmės nebuvo didelės.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis M. Z. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės M. Z. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam turėtų būti atidėtas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). M. Z. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Akivaizdu, kad formalias baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas M. Z. neabejotinai atitinka. Tačiau tam, kad būtų taikomas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas, turi būti nuspręsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad M. Z. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstama veiką padarė praėjus vos dviem dienoms po teismo nuosprendžio paskelbimo už jo padarytą plėšimą. Iš tiesų šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai tik dalis aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl BK 75 str. nuostatų taikymo.

Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinė nutartis 2K-215-303/2015).

Nagrinėjamoje byloje be minėtų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų taip pat nustatyta, kad M. Z. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas spontaniškai, tarp nukentėjusiojo ir M. Z. kilus konfliktui dėl garsiai leidžiamos muzikos. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuteistasis M. Z. pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl tokio savo elgesio, ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, M. Z. atsiprašė nukentėjusiųjų, civilinį ieškinį pripažino (3 t., 109 b. l.). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose (3 t., 159 b. l.), kaip pats nurodo apeliaciniame skunde, šiuo metu mokosi medienos apdirbimo specialybės ir atlieka praktiką. Vertinant BK 75 str. taikymo galimybes, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas gyvena kartu su seneliais ir mama, kuriai nustatytas 45 proc. darbingumas, taigi M. Z. šeimai reikalinga jo pagalba. Taip pat kartu su skundu pateikti duomenis patvirtina, kad M. Z. pats šiuo metu turi sveikatos problemų, gydosi (3 t., 160–162 b. l.), kadangi buvo užpultas (byla Nr. N1-138-953/2016). Taigi, bausmės vykdymas neigiamai paveiktų nuteistojo socialinius ryšius – jis netektų galimybės įgyti specialybę, negalėtų padėti savo šeimai finansiškai. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas tikėtis, kad įgyjama specialybė, šeima padės M. Z. pakeisti gyvenimo būdą ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti M. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams bei paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 8 p. punkte numatytą pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Įvertinus tai, kad M. Z. nuteistas už nusikaltimą viešajai tvarkai, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, jam taip pat skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 str. 2 d. 10 p., – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Atsakant į skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai nebendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis. Aplinkybę, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių bendrinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, patvirtina informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (byla Nr.: T-6-549/2016). Iš LITEKO duomenų matyti, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi, bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, buvo subendrintos, nustatant galutinę subendrintą 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7 p., atidedant 2 metams, įpareigojant dirbti, netekus darbo per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Kadangi šiuo metu Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi, jau yra įsiteisėjusi, vadovaujantis BPK 347 str., apeliantas dėl bausmių subendrinimo turėtų kreiptis į vėliausią nuosprendį priėmusį teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p, 10 p., Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu M. Z. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 8 mėnesiams vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.