Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė, sekretoriaujant Kristinai Karlapavičūtei,

Dalyvaujant ieškovo atstovui E. M.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo SP UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovui gyvenamųjų namų savininkų bendrijai “Valaukis“ dėl skolos už suvartotą šilumos energiją ir delspinigių priteisimo (105 236,53 Lt).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas šiluminę energiją pateikė iki namo, todėl ieškovui nesvarbu, kas ją naudoja. Pripažino, kad tikrieji vartotojai namo gyventojai, su kuriais sutartys nesudarytos. Teigia, kad kitose civilinėse bylose teismo sprendimais priteista iš atsakovo ankstesnė skola. Mano, kad jose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Nesutiko keisti atsakovų, laikė, kad atsakovas šioje byloje tinkamas ir atsako už prievolę pagal sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią sutarties šalims (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalimis gali būti visi civilinių teisinių santykių dalyviai: tiek fiziniai, tiek viešieji bei privatieji asmenys. Tam, kad sutartis būtų teisėta ir galiojanti, ją turi būti sudarę asmenys, turintys tokią teisę. Juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai pagal savo kompetenciją, kurią apibrėžia įstatymas, juridinio asmens įstatai (nuostatai) ar steigimo dokumentai (CK 1.70 str.).

Šioje byloje ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ reikalavimą apmokėti skolą už suvartotą šiluminę energiją ir delspinigių priteisimo pareiškė atsakovui – juridiniam asmeniui Daugiabučių namų savininkų bendrijai “Valaukis“ (toliau tekste - Bendrija). Reikalavimą grindžia su atsakovu sudaryta 2000 m. spalio 18 d. šilumos energijos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartimi (toliau tekste - sutartis), kurioje Bendrija įvardinta „Vartotoju“ ir kuria bendrija įsipareigojo pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą apmokėti už suvartotą šiluminę energiją (b.l.16). Ginčo dėl pateikto šiluminės energijos kiekio nėra.

Įstatymas nustato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str. 1 d.). Daugiabučių namo savininkų bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Ji negali verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (įstatymo 3 str. 2 d.). Liko nepaneigta, kad atsakovas - Bendrija nuosavybės teise priklausančio turto neturi.

Iš šalių paaiškinimo seka, kad galutiniai paslaugos gavėjai yra namo savininkų bendrijos nariai, kurie ieškovo patiektą šiluminę energiją vartoja butų apšildymui ir vandens šildymui, t.y. savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui. Taigi, pagal vartotoją ir paslaugos įgijimo tikslą darytina išvada, jog 2000-10-18 sutartis – vartojimo sutartis - CK 1.39 str. 1 d., nepriklausomai nuo to, kad ją pasirašė juridinis asmuo. Tačiau šią sutartį pasirašė savitas, specifinis juridinis asmuo – daugiabučio namo savininkų bendrija. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Akivaizdu, kad pagal šalių sudarytą sutartį tiekiamos šiluminės energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, vartojantys ją savo namų ūkio reikmėms ir apmokantys ieškovui – šiluminės energijos pardavėjui už pateiktą šiluminę energiją. Vadinasi, sutarties objekto – šiluminės energijos vartotojai yra fiziniai asmenys, bet ne bendrija.

Reikalavimui apmokėti už šiluminę energiją neturi reikšmės aplinkybė, kad, ieškovo teigimu, jis šiluminę energiją tiekia ne iki gyventojų butų, o tik iki namo. Atsižvelgiant į pirkimo - pardavimo sutarties prasmę: pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas privalo parduoti prekę pirkėjui (CK 6.305 str., CK 6.383 str.), šiuo atveju galutinis šiluminės energijos tiekimo taškas yra konkretus butas. Būdami butų savininkai, jie kartu yra ir bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai. Todėl butų savininkams tenka prievolė atsiskaityti už gautas paslaugas. Vienam ar keliems bendrijos nariams nevykdant prievolės atsiskaityti už suteiktas komunalines paslaugas, tuo pažeidžiamos kitų bendrijos narių - bendraturčių teisės, nes tada iš jų lėšų padengiamas įsiskolinimas, kaip yra šiuo atveju.

Civilinė atsakomybė atsiranda nevykdant įstatymų ar sutarties. Ieškovas reikalavimą grindžia sutartimi, sudaryta su Bendrija. Tačiau Bendrija turi tik tokias teises ir tokias pareigas, kurios nustatytos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme ir įstatuose. Atsakovas - Bendrija neatsako pagal savo narių prievoles (įstatymo 26 str. 2 d.), ji jokios veiklos nevykdo, lėšų neturi ir, kaip paaiškino atsakovas, bendrija atsiskaito su ieškovu tik iš gyventojų surinktomis lėšomis. Tačiau bendrijai nei įstatymu, nei įstatais nesuteikta teisė rinkti mokesčius iš bendrijos narių atsiskaitymui su Šiluminės energijos tiekėju. Vadinasi, Bendrija sudarė 2000-10-18 šilumos energijos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį neturėdama tokios teisės. Sandoris dėl sutarties šalies ir paslaugos gavėjo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus, todėl jis laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento - CK 1.78 str., 1.80 str., nežiūrint to, kad nėra reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu.

Kaip minėta, galutiniai šiluminės energijos gavėjai yra butų savininkai, kurie savo lėšomis atsiskaitydavo su ieškovu už pateiktą šiluminę energiją per tarpininką – bendriją. Taigi, iš esmės prievoliniai santykiai atsirado dėl ieškovo, kaip paslaugos tiekėjo, ir kiekvieno iš butų savininko veiksmų, nes ieškovas nuolat tiekė bendrijos nariams – namo gyventojams šilumos energiją ir karštą vandenį, kuriuos jie priimdavo, jais naudojosi, apmokėdavo kaip vartotojai. Bendrijos veikla susijusi tik su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (įstatymo 3 str.). Todėl bendrija gali sudaryti tik tokias sutartis, kurios tiesiogiai susijusios su bendrijos veikla, bendrijos poreikių įgyvendinimu ir iš to turi teisę rinkti iš savo narių tikslines pinigines lėšas tokių sutarčių vykdymui bei kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo priežiūrai, tvarkymui, atnaujinimui (įstatymo 25 str., 26 str.). Bendrija atsako tik pagal savo prievoles. Kadangi bendrija nėra paslaugos gavėja ir ji neatsako už savo narių prievoles (26 str. 2 d.), o sutartis, kuria remiasi ieškovas yra niekinė, todėl ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ reikalavimas priteisti iš Gyvenamo namo savininkų bendrijos “Valaukis“ skolą su delspinigiais už bendrijos nariams pateiktą ir bendrijos narių sunaudotą šiluminę energiją negali būti patenkinamas. Ieškovas nesutiko pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, todėl ieškinys atmestinas, kaip pareikštas ne tam asmeniui. Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo SP UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovui gyvenamųjų namų savininkų bendrijai “Valaukis“ dėl skolos už suvartotą šilumos energiją ir delspinigių priteisimo (105 236,53 Lt) atmesti. Priteisti iš SP UAB „Anykščių šiluma“ 17,90 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.