- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- P-146-127-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. B., Palangos miesto
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1399/2009 pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, O. Z. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja K. K. skundu (I tomas, b. l. 31 – 34, 188 – 190) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Palangos žemėtvarkos skyrius) komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Dokumentų nagrinėjimo komisija) 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolinį nutarimą; Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1838, kuriuo atkurtos M. B. nuosavybės teisės į žemės sklypus: posesijoje 43, kurios bendras plotas 1,5600 ha, - į 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 2501/0004:0123, ir 0,8095 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 2501/0004:0148; posesijoje 168, kurios bendras plotas 3,3800 ha, į 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha Miško takas 147, kadastrinis (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolinis nutarimas visa apimtimi neteisėtas ir nepagrįstas, nes juo neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta nuosavybės teises į visus posesijoje nurodytus žemės sklypus Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha, Nr. 168 – 3,38 ha atkurti (duomenys neskelbtini) mirusio M. B., kuris nebuvo ir nėra giminystės ryšiais susietas su O. B., gimusia (duomenys neskelbtini), t. y. jos seserimi, į kurios išlikusį nekilnojamąjį turtą pretenduoja ji pagal savo sesers O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), paliktą testamentą, vardu. Skundžiamu protokoliniu nutarimu iš jos, kaip teisėtos testamentinės paveldėtojos, atimta teisė atkurti nuosavybės teisę į jos sesers O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos turėtą nuosavybę, t. y. į žemės sklypus posesijose Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha ir Nr. 168 – 3,38 ha, iš viso 5,19 ha (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog faktą, kad jos sesuo O. B. nuosavybės teise valdė atskirtus žemės sklypus, posesijose Nr. 43, 47 ir 168, patvirtina archyvinė kartografinė medžiaga, kurioje užfiksuota, kad faktiškoji žemės valdytoja O. B. B. kaime, rėžyje Nr. 43 valdžiusi 1,56 ha žemės, rėžyje Nr. 47 – 0,25 ha žemės, o rėžyje Nr. 168 – 3,38 ha žemės, o taip pat ir ta aplinkybė, kad O. B. viename iš trijų žemės sklypų, posesijose Nr. 43 – 1,56 ha, turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdė iki 1970 m., o po to pardavė kitiems asmenims. Be to, pagal Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde saugomus duomenis, Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo B. J. buto-ūkio lape įrašyta: B. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., šeimos galva, šeimininkas be samdinių, O. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m., žmona, dirbanti šeimos narė, B. O., gimusi (duomenys neskelbtini) m., sūnaus išlaikoma motina. Todėl manė, kad ginčijamas protokolinis nutarimas visiškai be pagrindo jos sesers O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) m., faktiškai valdytus žemės sklypus suvedė į kito savininko J. B., atitinkamai mirusio M. B. atkurtiną nuosavybę. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija net nelaukdama protokolinio nutarimo, kuriuo nepagrįstai iš jos atimti žemės sklypai posesijoje Nr. 43, 47, 168 ir tuo būdu neteisėtai pridėti prie J. B. nuosavybės, apskundimo išsprendimo 2007 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1838, kuriuo M. B. atkurtos nuosavybės teisės į J. B. nuosavybę, t. y. 32,7800 ha žemės.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 180, 220 – 226) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija nurodė, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių M. B. priimtas vadovaujantis nuosavybės teisę į žemę patvirtinančiais dokumentais, t. y. (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašu, sudarytu 1934 m. gruodžio 27 d., kuriame eilės Nr. 152/3360 įrašytas žemės savininkas B. J., (duomenys neskelbtini) kaime valdęs 32,78 ha žemės. Manė, kad pareiškėja nepateikė svarių argumentų, kurių pagrindu būtų panaikintas skundžiamas Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolas ir 2007 m. rugsėjo 21 d. priimtas sprendimas Nr. 1838 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. B. (miręs) į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 32,78 ha žemės (duomenys neskelbtini) mieste. Pažymėjo, kad nei viename Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautame dokumente nenurodyta, kad (duomenys neskelbtini) m. gimusi O. B. nuosavybės teise valdė kurį nors iš rėžių, todėl, ištyrus archyvinę medžiagą ir kitus dokumentus, buvo padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) pelkių ir (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų dalių faktinio valdymo aptarnavimo plano eksplikacijoje I, patvirtintoje Žemės tvarkymo departamento direktoriaus 1940 m. gegužės 25 d., kurioje eilės Nr. 83 įrašyta žemės valdytoja O. B., valdžiusi 5,19 žemės (duomenys neskelbtini) kaime, rėžiuose Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha, Nr. 168 – 3,38 ha, nebuvo tikroji žemės valdytoja ir savininkė ir nemokėjo už ją mokesčių. Tikrasis žemės valdytojas ir savininkas, mokėjęs už ją mokesčius laikytinas M. B. tėvas J. B.. O. B., t. y. jos testamentinei paveldėtojai K. K., žemės įsigijimo faktą 1937 metų varžytinėse iš J. M. ((duomenys neskelbtini)) ir jos nuosavybės teise žemės valdymo faktą pareiškėjai dar reikės nustatyti teismine tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 63 – 68, II tomas 2 – 11) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
V. B. nurodė, kad visi Komisijos argumentai yra teisingi ir pagrįsti archyvine medžiaga, o pareiškėjos teiginiai nepagrįsti jokiais dokumentais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. Z. su skundo reikalavimais sutiko. Atsiliepime į skundą (II tomas, b.l. 59 –60) paaiškino, kad žemės savininkų sąrašai, sąrašai apie sumokėtus už žemę mokesčius, žemės savininkų, turėjusių žemės perteklių, leidžiamą nusavinimui, sąrašai, įvairių metų kartografiniai dokumentai, o taip pat O. Z. tėvo pasakojimai patvirtina, kad žemės nacionalizacijos metu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje buvo šie žemės savininkai, turėję pavardę „(duomenys neskelbtini)“: J. B., turėjęs 0,5 ha žemės, J. B., turėjęs 27,63 ha žemės, M. B. (J. B., turėjusio 27,63 ha žemės, brolis), turėjęs 5,15 ha žemės, O. B. (buv. O. Š., K. K. sesuo), turėjusi 5,19 ha žemės, J. B., turėjęs 38,12 ha žemės, kurią jis perdavė savo dukrai A. B., A. B., turėjusi 2 ha žemės.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu (II tomas, 120 – 127) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolą, kuriuo nutarta: kadangi M. B. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę, o remiantis bylos medžiaga laikytina, kad ir į tėvo kaip savininko valdytą motinos O. B., gim. 1893 m., vardu kartografuota žemę, nuosavybės teisės į posesijose Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha, Nr. 168 – 3,38 ha atkurtiną žemę, atkurtinos 2003 m. gegužės 30 d. mirusio M. B. (a.k. 32506020088 ) vardu. K. K., kaip pretendentei į testamentinės palikėjos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) m., žemę, nuosavybės teisės į posesijose Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha, Nr. 168 – 3,38 ha, žemę negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nes ji nebuvo nei šios žemės savininkė, nei faktinė valdytoja. Skundą dalyje dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1838 panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja, kaip testamentinė paveldėtoja, kreipėsi į Palangos žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į jos sesers O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) m., valdytą žemę. Be prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal testamentą buvo pateikti žemės valdymą nuosavybės teisėmis įrodantys ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Iš 2006 m. gegužės 11 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1972 teismas nustatė, kad Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kretingos apskrities „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valsčių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų dalies ir (duomenys neskelbtini) kaimo žemės faktinio valdymo apmatavimo“ byloje užfiksuoti šie duomenys: „Pagrindinis (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų žemės nuosavybės teisių ir jų suvaržymų aiškinamasis 1939 m. gruodžio 1-4 d. nutarimas, kurio skiltyse „Visi vėlesni žemės savininkai, pavardės ir vardai“, „Dabartiniai žemės savininkai, pavardės ir vardai“, „Valdomos žemės (neskirtinos) nuosavybės dokumentai“ atitinkamai įrašyta: „M. J. ir B. O.“ (pavardė – taip dokumente), „B. O.“, „1937-02-09 varž. akt“ ( taip dokumente); „Žemės faktinio valdymo plotų pareiškimo 1940-06-03 protokolas“, kuriame įrašyta faktiškoji žemės valdytoja (taip dokumente) B. O., (duomenys neskelbtini) (pavadinimas – taip dokumente) kaime, rėžyje Nr. 43 valdžiusi 1,56 ha žemės, rėžyje Nr. 47 valdžiusi 0,25 ha žemės ir rėžyje Nr. 168 valdžiusi 3,38 ha žemės. Tame pačiame archyviniame fonde esančioje „(duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) pelkių dalių ir (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų dalių faktinio valdymo apmatavimo plano eksplikacijoje I“, patvirtintoje 1940 m. gegužės 25 d., įrašyta faktiškoji žemės valdytoja (taip dokumente) O. B., Darbėnų valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime (pavadinimas – taip dokumente), rėžyje Nr. 43 valdžiusi 1,56 ha žemės (0,30 ha sodybos; 1,26 ha ariamos), rėžyje Nr. 47 valdžiusi 0,25 ha ariamos žemės ir rėžyje Nr. 168 valdžiusi 3,38 ha žemės (2,13 ha ariamos; 1,25 ha ganyklų). Lietuvos Statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) (pavadinimas – taip dokumente) kaimo gyventojo B. J. buto-ūkio lape įrašyti: B. J., g. (duomenys neskelbtini) m., šeimos galva, šeimininkas be samdinių; B. O., g. (duomenys neskelbtini) m., žmona, dirbanti, šeimos narė; B. O., g. (duomenys neskelbtini), motina, išlaikoma sūnaus. Tai patvirtina faktinę aplinkybę, kad O. B., gim. (duomenys neskelbtini)m., turėjusi vyrą J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime rėžyje Nr. 43 valdė 1,56 ha žemės (0,30 ha sodybos; 1,26 ha ariamos), rėžyje Nr. 47 - 0,25 ha ariamos žemės ir rėžyje Nr. 168 - 3,38 ha žemės (2,13 ha ariamos; 1,25 ha ganyklų). 1989 m. gruodžio 19 d. Palangos miesto liaudies teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. B., J., gyv. (duomenys neskelbtini), 1936 m. gruodžio 25 d. (duomenys neskelbtini) evangelikų bažnyčioje įregistravo santuoką su B. J., N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris (duomenys neskelbtini)mirė. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas J. B. turto paveldėjimui įforminti. Kas patvirtina, kad O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo sutuoktiniai ir jų įgytas turtas, nors ir registruotas vieno iš sutuoktinio vardu, laikytinas bendrąja jungtine judviejų nuosavybe. Po vyro J. B., (duomenys neskelbtini), mirties O. B., gim. (duomenys neskelbtini), per savo įgaliotinę seserį K. K. kreipėsi į agrarinės reformos tarnybą, prašydama nustatyti mirusio savininko J. B. turėtą 1934-1935 m. iš (duomenys neskelbtini) pirktą apie 5 ha žemės plotą Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė, (duomenys neskelbtini) O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirė (nuosavybės į žemę atstatymo byla-2 ).
1990 m. sausio 12 d. testamentu O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jos mirties dieną, paliko seseriai K. K. ( 1-as t., b.l. 53 ). 2006 m. gegužės 30 d. testamentinė paveldėtoja K. K. Klaipėdos apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamentui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie nekilnojamąjį turtą ir Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo faktinio valdymo apmatavimo planą, sudarytą 1939 m., prašydama informuoti, kada jai bus atkurta nuosavybės teisė į O. B. valdytą žemę. Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisija 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolu nutarė K. K., kaip pretendentei į testamentinės palikėjos (duomenys neskelbtini) m. gimusios O. B. žemę, nuosavybės teisių į posesijose Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha, Nr. 168 – 3,38 ha žemę neatkurti, nes ji nebuvo nei šios žemės savininkė, nei faktinė valdytoja. Pažymėjo, kad K. K., kuriai testamentą yra surašiusi O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., nepateikė dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su J. B. ar kitais archyviniuose dokumentuose minimais (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad tokia Dokumentų nagrinėjimo komisijos išvada ir argumentai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais, nes jie prieštarauja Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktose pažymose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotiems duomenims bei liudytojų M. P. ir O. T. parodymams, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens O. Z. paaiškinimams.
Teismas nustatė, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktose pažymose yra įrašai, kad ,, ... valdomos žemės nuosavybės dokumentai“ atitinkamai įrašyta ,,M. J. ir B. O.“ (pavardė – taip dokumente) „B. O.“, „1937-02-09 varž. akt.“ (taip dokumente) ir nurodyta faktiškoji žemės valdytoja (taip dokumente) O. B., (duomenys neskelbtini) kaime, rėžyje Nr.43 valdžiusi 1,56 ha žemės, rėžyje Nr. 47 valdžiusi 0,25 ha žemės ir rėžyje Nr. 168 valdžiusi 3,38 ha žemės. Toje pačioje pažymoje antras įrašas, kur taip pat nurodyta, kad faktiškoji žemės valdytoja (taip dokumente) B. O., Darbėnų valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime (pavadinimas taip dokumente) , rėžyje Nr. 43 valdžiusi 1,56 ha žemės (0,30 ha sodybos; 1,26 ha ariamos), rėžyje Nr.47 valdžiusi 0,25 ha ariamos žemės ir rėžyje Nr. 168 valdžiusi 3,38 ha žemės (2,13 ha ariamos; 1,25 ha ganyklų)“. Atitinkami įrašai yra ir kitose Lietuvos centrinio archyvo pažymose (1-as t., b. l. 45-46, 98-100). Iš to seka, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo kelios J. B. ir O. B. šeimos, kurios tame pačiame kaime turėjo ir valdė skirtingus žemės plotus. Tai patvirtina ir Kretingos apskrities Žemės rūšiavimo komisijos sąrašas, kuriame yra įrašai apie žemės B. J., B. A. savininkus ir jų turėtos žemės plotus, taip pat 1940 m. birželio 3 d. Žemės faktinio valdymo pareiškimo protokolas, kuriame nurodyta, kad B. J. rėžiuose Nr. 56, 131, 136, 150, 223 valdė 27,63 ha, O. B. rėžiuose Nr. 43,47,168 valdė 5,19 ha (1-as t., b. l. 103-106, 112-113). Pareiškėjos K. K. sesuo O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kartu su vyru J. B., g. (duomenys neskelbtini) m., išlaikydami J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., motiną O. B., gimusią 1865 m., neturėdami samdinių, Darbėnų valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime (pavadinimas – taip dokumente), rėžyje Nr. 43 valdė 1,56 ha žemės (0,30 ha sodybos; 1,26 ha ariamos), rėžyje Nr. 47 valdė 0,25 ha ariamos žemės ir rėžyje Nr. 168 valdė 3,38 ha žemės (2,13 ha ariamos; 1,25 ha ganyklų). Tai patvirtina šeimos, kurią sudarė sutuoktiniai ir vieno iš sutuoktinių motina, sudėtį ir faktą, kad ši šeima, susidedanti iš sutuoktinių J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime valdė atitinkamų plotų žemės sklypus. Faktą, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. buvo sutuoktiniai, patvirtina 1989 m. gruodžio 19 d. Palangos miesto liaudies teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. B., J., gyv. Palangoje, (duomenys neskelbtini), 1936 m. gruodžio 25 d. (duomenys neskelbtini) evangelikų bažnyčioje įregistravo santuoką su J. B., N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 1990 m. sausio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą patvirtina, kad piliečio J. B. žmona O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., paveldėjo mirusiam J. B. nuosavybės teise priklausančius rąstų gyvenamąjį namą su priestatu, adresu Būtingės g. 20, Palangoje, molio plytų tvartą, lentų daržinę ir lentų malkinę su kiemo įrenginiais, kurie yra 1845 kv.m. dydžio žemės sklype, o 1990 m. sausio 12 d. testamentu O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jos mirties dieną, paliko seseriai K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini).
2007 m. rugpjūčio 31 d. protokole Dokumentų nagrinėjimo komisija nurodė, kad K. K. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių giminystės ryšį su J. B. ar kitais archyviniuose dokumentuose minimais (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad į žemę, į kurią pareiškėja yra išreiškusi norą atkurti nuosavybės teises, pretenduoja ir 1991 m. spalio 9 d. prašymą pateikęs M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kurio gimimo liudijime tėvais nurodyti O. B. ir J. B.. 1989 m. kovo 24 d. archyvinė pažyma pažymi, kad O. B. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kartu su M. B., Jono, gim. (duomenys neskelbtini) m., O. B., J., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., T. B., J. gim. (duomenys neskelbtini) m., M. B. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyveną (duomenys neskelbtini) kaime, pagal Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos 1989 m. kovo 21 d. pažymą Nr. 6/6-12072 laikotarpiu nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1957 m. rugpjūčio 21 d. buvo ištremti į Irkutsko sritį ir yra reabilituoti. M. B. gimimo liudijime nurodytas tėvas J. B. ir motina O. B., kuri pagal tremties dokumentus ir mirties liudijimą, gim. (duomenys neskelbtini) m., pagal gyventojų surašymo duomenis 1942 m. gegužės 27 d. jau buvo našlė, žemdirbė, šeimininkė su samdiniais, turėjusi dukteris O., gim. (duomenys neskelbtini) m., M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini) m., T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir su visais kartu gyveno M. B., vyro brolis. Iš 2006 m. birželio 7 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-2514 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žinioje yra: Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos O. B. buto-ūkio lapas, kuriame įrašyti: O. B., g. (duomenys neskelbtini) m., našlė, žemdirbė, šeimininkė su samdiniais; dukterys (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) m., M., g. (duomenys neskelbtini) m., sūnūs: M., g. (duomenys neskelbtini) m., T., g. (duomenys neskelbtini) m., B. M., g. (duomenys neskelbtini) m., vyro brolis. Teismas konstatavo, jog Dokumentų nagrinėjimo komisijos argumentai, kad pareiškėja, kaip mirusios O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., testamentinė paveldėtoja, nepateikė dokumentų patvirtinančių giminystės ryšį su J. B. ar kitais archyviniuose dokumentuose minimais (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja pateikti dokumentų, kurie patvirtintų jos sesers O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. giminystės ar kitokių ryšių su O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir jos sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. šeima, negalėjo, nes tai yra dvi skirtingos šeimos, neturinčios giminystės ryšių, nors ir gyvenusios toje pačioje vietovėje ir valdžiusios skirtingo ploto žemės sklypus to paties valsčiaus teritorijoje: viena šeima, susidedanti iš J. B., g. (duomenys neskelbtini) m., šeimos galvos, žemdirbio, šeimininko be samdinių, su žmona O. B., g. (duomenys neskelbtini) m., žemdirbe, dirbančia šeimos nare, ir O. B., g. (duomenys neskelbtini) m., motina, išlaikoma sūnaus, kuri Darbėnų valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime rėžyje Nr. 43 valdė 1,56 ha žemės (0,30 ha sodybos; 1,26 ha ariamos), rėžyje Nr. 47 - 0,25 ha ariamos žemės ir rėžyje Nr. 168 - 3,38 ha žemės (2,13 ha ariamos; 1,25 ha ganyklų) ir antra šeima, susidedanti iš O. B., g. (duomenys neskelbtini) m., našlės, žemdirbės, šeimininkės su samdiniais, turinčios dukteris O., g. (duomenys neskelbtini) m., M., g. (duomenys neskelbtini) m., sūnus: M., g. (duomenys neskelbtini) m., T., g. (duomenys neskelbtini) m., bei vyro brolį B. M., g. (duomenys neskelbtini) m., kuri Darbėnų valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime, rėžyje Nr. 56 valdė 3,55 ha žemės (0,34 ha ariamos; 3,20 ha pievų; 0,01 ha vandenų), rėžyje Nr. 131 valdė 15,56 ha žemės (0,75 ha sodybos; 11,84 ha ariamos; 2,26 ha pievų; 0,25 ha kelių; 0,08 ha geležinkelio; 0,38 ha pylimo), rėžyje Nr. 136 valdė 7,31 ha žemės (0,22 ha sodybos; 4,25 ha ariamos; 2,71 ha ganyklų; 0,13 ha kelių), rėžyje Nr. 150 valdė 0,77 ha žemės (0,74 ha ganyklų; 0,03 ha kelių) ir rėžyje Nr. 223 valdė 0,44 ha žemės (0,18 ha sodybos; 0,26 ha ariamos).
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad Dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolas, kuriuo nutarta atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę, o remiantis aukščiau išdėstytu, ir į tėvo kaip savininko valdytą motinos O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. vardu kartografuotą žemę, nuosavybės teisės į posesijose Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha, Nr. 168 – 3,38 ha, 2003 m. gegužės 30 d. mirusio M. B. vardu, o K. K., kaip pretendentei į testamentinės palikėjos (duomenys neskelbtini) m. gimusios O. B. žemę, nuosavybės teisės į posesijose Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha, Nr. 168 – 3,38 ha, neatkurti nuosavybės teisių į šią žemę, nes ji nebuvo nei šios žemės savininkė, nei faktinė valdytoja, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nustatė, kad Dokumentų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą neįvertinusi ir neištyrusi visų aplinkybių, kurios turėjo esminės reikšmės priimamo sprendimo pagrįstumui. Iš Komisijos protokolo matyti, kad ginčas yra kilęs tik dėl to, kurios O. B. vardu yra 5,19 ha kartografuotos žemės. Protokolo 1 punkte nurodyta, kad atėmus iš visų B. ir B. valdytų plotų J. B. apmokestintos žemės plotus 32,78 ha, lieka tik 2,50 ha, kurių 2 ha valdė B. A. ir 0, 50 ha, kuriuos valdė, greičiausiai, kitas J. B., o nuosavybės teisės atkurtinos, visų pirma, remiantis mokesčio mokėjimo dokumentais; 2 punkte nurodyta, kad O. B. ir J. B. vardais kartografinėje medžiagoje nurodytų žemės sklypų (atitinkami posesijose 43, 47, 168 ir 56, 131, 150, 223) bendras plotas 32,82 ha (F, 1250 ap.3, b. 12895, 98 a.p. ) yra labai artimas plotui už kurį mokesčius mokėjo J. B., kurio įpėdinis yra M. B., 4 arų skirtumas gali būti paaiškinamas tuo, kad ne visa jų valdyta žemė buvo apmokestinta. Tokius Dokumentų nagrinėjimo komisijos argumentus teismas pripažino nepagrįstais, nes ji pati pripažino, kad O. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra A. B., kuri mokėjo žemės mokesčius nuo 2 ha, tačiau klausimas dėl nuosavybės tesiės atkūrimo į šią žemės dalį (2 ha) nebuvo sprendžiamas. Taip pat pripažino, kad nuosavybės teisės atkuriamos, visų pirma, remiantis mokesčių mokėjimo dokumentais, tačiau vadovaujantis tais pačiais motyvais vieniems nuosavybė į žemę atkurta, kitiems ne (1-as t., b.l. 38-40 ). Dokumentų nagrinėjimo komisijos protokole nėra konkrečių argumentų, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad ginčo posesijose nurodytus žemės plotus valdė O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., o ne O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Tokia aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) metais gimusi B., kartu su šeimos nariais buvo ištremta, o tremiami tik buožės, t. y. turėję samdinių ir (ar) daugiau kaip 30 ha, tuo tarpu duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) m. gimusi O. B. būtų ištremta, duomenų nėra, todėl nėra pagrindas pripažinti, kad O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. galėjo neturėti žemės. Iš pateiktos kartografinės medžiagos teismas nustatė, kad ginčo posesijos buvo kartografuotos, todėl nustatyti kurios būtent B. valdyta žemė kartografuota, kurios ne, komisija nustatyti negalėjo, nes ginčijamos tos pačios posesijos.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nusprendė, jog pareiškėjos K. K. skundas tenkintinas iš dalies. Teismas panaikino Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolinį nutarimą. Skundą dalyje dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 1838 panaikinimo atmetė, kadangi šiuo sprendimu M. B. yra atkurtos nuosavybės teisės į J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 32,7800 ha žemės dėl kurios nėra ginčo. Ginčas yra kilęs tik dėl O. B. valdytos 5,19 ha žemės posesijoje 43 - 1,56, posesijoje 168 - 3,38 ha, posesijoje 47-0,25 ha.
III.
Pareiškėja K. K. apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 129 – 133) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti jos skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1838 panaikinimo, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1838.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 141 – 150) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolinis nutarimas.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą atmetė, o trečiojo suinteresuoto asmens V. B. apeliacinį skundą patenkino. Teismas panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – pareiškėjos K. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą, kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad byloje ginčas yra kilęs dėl dokumentų, patvirtinančių žemės valdymą nuosavybės teise, pakankamumo. Taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas panaikino Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolinį nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo atkurti nuosavybės teisių į O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, žemę. Dokumentų nagrinėjimo komisija nustatė, kad O. B., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, nebuvo savininkė žemės sklypų, esančių posesijose Nr. 43 – 1,56 ha, Nr. 47 – 0,25 ha, Nr. 168 – 3,38 ha. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja šioje dalyje sutiko su teismo sprendimu ir teikia skundą dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti jos skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1838 panaikinimo. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, esą pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad tretysis suinteresuotas asmuo V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos tesimo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. protokolinis nutarimas. V. B. skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, kuriais grindė pareiškėjos teisę į nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktu, kuriame nurodyta kokie dokumentai gali patvirtinti nuosavybės teises. Pažymėjo, kad šios teisės normos turinys patvirtina, jog nuosavybės teisės gali būti įrodinėjamos dokumentais, kuriuose yra duomenų apie asmenį valdžius nuosavybės teise grąžintiną turtą, kurie patvirtina jo dydį bei turto buvimo vietą.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnį, žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai. Institucija, įgaliota priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalo patikrinti, ar pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisių atkūrimui. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos „Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 1 punktu nustatyta, kad apskrities viršininkas įsakymu patvirtina komisijos sudėtį rajonų, miestų žemėtvarkos skyriuose dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo. Metodinių nurodymų 6 punktu nustatyta, kad Komisija, vadovaudamasi išnagrinėtais dokumentais bei protokolu, surašo pasiūlymą ir šiuo pagrindu parengia: esant teigiamam pasiūlymui - pažymas žemės pretendentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo, nurodant papildomus dokumentus ir jų nagrinėjimo komisijoje datą. Esant neigiamam pasiūlymui - komisijos pasiūlymo kopiją.
Teismas konstatavo, kad tikrinant Dokumentų nagrinėjimo komisijos sprendimą yra reikšminga nustatyti, ar dokumentai patvirtina O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, nuosavybės teises, ar Komisija tinkamai juos įvertino.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad O. B. 1992 m. vasario 18 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į O. B. ir J. B., N., valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) m., nuosavybės teises patvirtina 2006 m. gegužės 11 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1972, 2006 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. R4-1972, 2006 m. berželio 7 d. pažyma Nr. R4-2514 iš šių pažymų priedai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo kelios J. B. ir O. B. šeimos, kurios tame pačiame kaime turėjo ir valdė skirtingus žemės plotus. Tą įrodo Kretingos apskrities Žemės rūšiavimo komisijos sąrašas, kuriame yra įrašai apie žemės savininkus J. B., A. B. ir jų turėtos žemės plotus, taip pat 1940 m. birželio 3 d. Žemės faktinio valdymo pareiškimo protokolas, kuriame nurodyta, kad J. B. rėžiuose Nr. 56,131,136,150,223 valdė 27,63 ha, O. B. rėžiuose Nr. 43,47,168 valdė 5,19 ha (1-as t., b.l. 103-106, 112-113). Tai pat J. B., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, buto – ūkio lape įrašyta O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., motina O. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame 1948 m. gegužės 22 d. apklausos lape nurodyti O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) m., šeimos nariai. Tokiu būdu, yra įrodyta, kad žemė ginčo teritorijoje valdė skirtingų šeimų nariai, kurių tarpusavio giminystės ryšys nenustatytas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pagal pateiktus dokumentus, Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka pripažinti, kad pareiškėjos nurodomus žemės sklypus rėžiuose Nr. 43,47,168 valdė 5,19 ha valdė būtent jos sesuo O. B., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, o ne O. B., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, nėra galimybės.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 13 punktu nustatyta, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Dokumentų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi dokumentus ir nustačiusi, kad jų nepakanka, nepasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo, nors, esant šalių ginčui dėl teisės, nuosavybės teisių atkūrimui toks fakto nustatymas yra būtinas, kadangi dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui O. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., nepakanka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nebuvo pagrindo, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – pareiškėjos K. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Nustatęs, kad Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1838. Šiuo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės M. B., tačiau nėra įrodyta, kad į žemės sklypus, į kuriuos M. B. atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises. Todėl šioje dalyje pareiškėjos K. K. apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teismas netenkino.
VI.
Pareiškėja K. K. 2010 kovo 1 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja išdėsto faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo skunde ir jo patikslinime suformuluotus reikalavimus.
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu – padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pareiškėjos nuomone, apeliacinės instancijos administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 9 straipsnio, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 11,12,13 punktų, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 2.3 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 nuostatas. Pareiškėja nurodo, kad jos nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas) pagrindžiantys įrodymai yra Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte numatyti dokumentai – valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai , kurie, anot pareiškėjos, patvirtina jos sesers O. B. nuosavybės teises į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu (esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialinės teisės normos yra taikomos teismui priimant sprendimą, todėl neteisingo teisės normų taikymo byloje fakto paaiškėjimo momentas siejamas su sprendimo įsiteisėjimo momentu (Administracinės bylos Nr. P15-69/2005, Nr. P415-233/2007, Nr. P261 – 102/2009 ir pan.). Taigi, teismo sprendimo įsiteisėjimo data yra atskaitos taškas nuo kurio yra skaičiuojamas terminas kreiptis dėl bylos proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1399/2009 buvo priimta ir įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 30 d., pareiškėja prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu šioje administracinėje byloje pateikė 2010 m. kovo 1 d., t. y. nepraleidusi įstatyme numatyto 3 mėnesių termino.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009, P261–184/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, esą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, yra tas, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 11,12,13 punktų, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (galioja 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr.3D-271 redakcija) 2.3 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (galioja 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 redakcija) nuostatas.
Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjos nurodytuose poįstatyminiuose teisės aktuose detalizuota kokie kiti dokumentai, be nurodytų Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje (ši įstatymo nuostata perkelta į Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktą), laikytini nuosavybės teisę į žemę patvirtinančiais dokumentais Atkūrimo įstatymo taikymo prasme, taip pat numatyta papildomų dokumentų pagrįsti žemės nuosavybės iki nacionalizacijos valdymo faktą nagrinėjimo tvarka. Taigi minėtų teisės aktų normose yra apibrėžta kokiais dokumentais remiantis gali būti pagrįsta nuosavybės teisė į išlikusį valdytą iki nacionalizacijos nekilnojamąjį turtą (žemę).
Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, tačiau iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su įrodymų (dokumentų, kuriais pagal teisinį reguliavimą gali būti grindžiama nuosavybės teisė į iki nacionalizacijos valdytą žemę) vertinimu ir teismo išvadomis, kurias padarė apeliacinės instancijos administracinis teismas įvertinęs įrodymus. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad jos nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiantys įrodymai yra Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte numatyti dokumentai – valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai , kurie, pareiškėjos nuomone, patvirtina, jog jos sesuo O. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m., nuosavybės teises į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė Būtingėje atitinkamus žemės sklypus. Taigi pareiškėja prašymu dėl proceso atnaujinimo iš esmės siekia, kad bylos faktinės aplinkybės būtų tiriamos pakartotinai ir įrodymai būtų vertinami iš naujo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl įrodymų vertinimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje yra akcentuota, kad byloje ginčas kilęs dėl dokumentų, patvirtinančių O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) m., žemės valdymo nuosavybės teise faktą, pakankamumo, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat byloje ginčijamo Dokumentų nagrinėjimo komisijos sprendimo bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr.1838 pagrįstumą bei teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas nustatinėjo, ar Komisija tinkamai įvertino dokumentus, kuriais gali būti pagrindžiama nuosavybė į valdytą iki nacionalizacijos žemę, ir priėjo prie išvados, kad Komisijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi nepakanka O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) m., nuosavybę į žemę patvirtinančių dokumentų. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, bylą apeliacinio proceso tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos išvada, jog dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui O. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., nepakanka, pagrįstos šioje konkrečioje byloje ištirtų įrodymų vertinimu.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos K. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. A261-1399/2009 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos K. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1399/2009 pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, O. Z. dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.