- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 1-1782-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17605-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. Š. (V. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL bauda (bauda sumokėta),
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2020 m. gegužės 7 d., apie 13.39 val., (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,96 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. kaltę pripažino, paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio dieną su draugu išgėrė degtinės, kiekvienas išgėrė 0,5 l talpos butelį, tuomet jis nusprendė paimti draugo automobilį, pastarajam nežinant, ir važiuoti iš darbo namo. Jam bevažiuojant (duomenys neskelbtini) g., sustabdė policija, patikrino girtumą ir jį sulaikė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog nesutinka su arešto bausme (kuri jam buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu), kadangi turi garbaus amžiaus ligotą motiną, kurią reikia prižiūrėti, o atlikdamas arešto bausmę jis to padaryti negalėtų. Motina gyvena kartu su juo. Atsakydamas į gynėjo klausimus, nurodė, jog jis taip pat turi ir brolį, tačiau brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, jog galėtų sumokėti baudą. Atsakydamas į teismo bei prokuroro klausimus nurodė, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti jam atimta, nes ir praeityje vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Š. nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. S., su kuriuo jis kartu dirba. 2020 m. gegužės 5 d. buvo jo gimtadienis, taigi, norėdamas pavaišinti savo draugą A. S., 2020 m. gegužės 7 d. ryte į darbą atsinešė du 0,5 litro talpos degtinės butelius. 2020 m. gegužės 7 d. apie 07.00 val. darbo metu prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis kartu su A. S. išgėrė du 0,5 litro talpos degtinės butelius. Apie 13.20 val. jis nusprendė nuvežti A. S. namo į (duomenys neskelbtini), todėl atsisėdo į pastarojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. A. S. atsisėdo į keleivio vietą ir jie išvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Jis vairavo būdamas girtas, tačiau A. S. jis neklausė, ar jis gali vairuoti A. S. automobilį: jis pats nusprendė prie vairo sėsti girtas, o automobilio užvedimo raktus jis rado pačiame automobilyje. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), jį sustabdė nepažįstamas vairuotojas, po ko pasirodė policijos pareigūnai ir nustatė, kad jis yra neblaivus, po ko jį sulaikė. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 67-69).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad 2020 m. gegužės 7 d., apie 13.30 val., jis važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo įmonės, kurioje jis dirba, direktorius A. B.. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) miestelio jo dėmesį patraukė priešais juos važiuojantis juodos spalvos lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo labai keistai – tai priartėdavo prie dešinio kelkraščio, tai vėl grįždavo į pradinę padėtį. Iš pradžių jis pagalvojo, kad sugedusios automobilio traukės, tačiau vėliau jam kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas neblaivus, nes šis tai padidindavo greitį, tai staigiai pradėdavo stabdyti. Eismas nebuvo intensyvus, automobilių kelyje nebuvo daug, tačiau automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ne kartą buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nors priešais automobilių nebuvo. Važiuodamas paskui minėtą automobilį, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. A. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje aplenkė pavojingai manevruojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir važiuodamas priešais pradėjo lėtinti greitį, kol sustojo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ taip pat sustojo, tuomet A. B. priėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir iš minėto automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktelį, kad vairuotojas negalėtų toliau važiuoti. Jis pats informavo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, kad yra iškviesta policija. Automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vairuotojas ir keleivis, kuris sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas visą laiką sėdėjo automobilyje ir beveik nekalbėjo. Jo akivaizdoje keleivis ir vairuotojas vietomis nebuvo apsikeitę, iki atvykstant policijos pareigūnams vairuotojas nieko negėrė. Keleivis pasakojo sakęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui girtam nesėsti prie vairo, bet pastarasis nepakluso. Maždaug po penkių minučių atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 35-36). Iš esmės analogiškos aplinkybės išdėstytos ir A. B. bei A. B. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 32-33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas I. A. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 7 d., apie 13.39 val., buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, pranešėjas A. B. sustabdė lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, pranešėjo nuomone, vairavo neblaivus vyras. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), 13.45 val., jis pastebėjo šalikelėje stovinčius tris automobilius, iš kurių vienas buvo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam išlipus iš tarnybinio automobilio į jį kreipėsi pranešėjas A. B. ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B.. Taip pat prie jų priėjo ir šalikelėje stovėjusio trečio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. L. (M. L.), kuris taip pat nurodė matęs, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vingiavo iš vienos kelio pusės į kitą, be priežasties buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tai didino, tai staigiai lėtino greitį, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas savo automobiliu sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Pasak A. B. ir A. B., iki atvykstant policijos pareigūnams, jie nuolatos stebėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, neleido šiam išlipti iš automobilio, minėtas vairuotojas jų akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo. M. L. paaiškino, kad jo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ yra įrengtas vaizdo registratorius, kurio įrašas bus saugomas pas jį. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. Š., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti, o kalba buvo nerišli. V. Š. nurodė alkoholį gėręs tą pačią dieną maždaug prieš valandą. V. Š. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0075, patikros sertifikato Nr. 1218674, 13.46 val., buvo nustatytas 2,96 promilių, o 14.04 val. – 2,98 promilių neblaivumas. Patikrinus V. Š. POLIS 2 sistemoje, paaiškėjo, kad šis neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, dėl ko buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jo akivaizdoje V. Š. nieko negėrė. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-42). Iš esmės analogiškas aplinkybes I. A. išdėstė ir savo 2020 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 12).
Iš 2020 m. gegužės 7 d. 13.46 val. alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARZH-0075 kvitų matyti, jog V. Š. iškvepiamame ore nustatyta 2,96 promilių, o 14.04 val. – 2,98 promilių alkoholio (b. l. 15) (Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARZH-0075, patikrintas 2020 m. balandžio 2 d., patikra galioja iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 14)).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklių nustatyta, jog 2020 m. gegužės 7 d., 13.39 val., BPC buvo gautas pranešimas apie tai, kad buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 7-10).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog 2020 m. gegužės 7 d. buvo apžiūrėtas V. Š. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole bei fotonuotraukose (b. l. 17-26).
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. S. (b. 1. 30).
Iš Všį „Emprekis“ pateiktos pažymos nustatyta, jog lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kaina be PVM yra 421 Eur (b.l. 31).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. Š. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų I. A., A. B. parodymai, A. B. rašytiniame paaiškinime išdėstytos aplinkybės, alkotesterio Draeger Alcotest 6810 rodmenų išrašai, taip pat policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, fotonuotrauka, iš kurios akivaizdžiai matyti, jog iškart po nagrinėjamo įvykio apžiūrint automobilį „(duomenys neskelbtini)“, prie šio automobilio vairo sėdi būtent V. Š.. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog V. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę V. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - V. Š. nagrinėjamą nusikaltimą padarė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad V. Š. yra recidyvistas, o tai yra V. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą (b.l. 85-86), nagrinėjamą nusikalstamą veika padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (b. l. 82-84), paskirtas administracines nuobaudas (baudas) moka, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis nevengia atsakomybės už savo veiksmus, dirbantis ir turintis legalų pragyvenimo šaltinį. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad praeityje V. Š. jau buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, V. Š. buvo paskirta 1 883 eurų dydžio bauda, kurią jis sumokėjo, kas teismui leidžia spręsti, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, jis dėl savo elgesio išvadų nepadarė, praėjus palyginti trumpam laiko tarpui jis ir vėl būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, sėdo vairuoti automobilį, taip keldamas pavojų tiek sau, tiek kartu su juo važiavusiam asmeniui, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog ankstesniu nuosprendžiui V. Š. skirta turtinio pobūdžio bausmė – bauda, nebuvo pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, todėl V. Š. skirtina griežtesnė – arešto bausmė, jos dydis, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, nustatytinas artimesnis šios bausmės maksimaliai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 7 d. 13.46 val. iki 2020 m. gegužės 8 d. 13.05 val. (viena para) (b. l. 46-50), vieną parą, prilyginant vienai arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis V. Š. vairavo transporto priemonę (automobilį) neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, jog nors V. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumas (2,96 promilės). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, teisės vairuoti transporto priemones jis yra netekęs būtent dėl to, jog ir praeityje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Esant tokioms aplinkybėms, V. Š. nustatytinas minėtos baudžiamosios poveikio priemonės maksimalus taikymo terminas. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – A. S. Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 421 Eur sumai be PVM. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. Š. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė be PVM mokesčio, t.y. 421 Eur.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymas (b. l. 51-54), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. Š. (V. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. skirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 7 d. 13.46 val. iki 2020 m. gegužės 8 d. 13.05 val. (viena parą), prilyginant vienai arešto parai.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemones:
· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos;
· turto vertės konfiskavimą ir išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 421 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą).
V. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, tikslu informuoti apie V. Š. taikytą BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.
Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių- pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.