Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. D., jo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei D. D., gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,

kaltinamajam A. K., jo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei A. K., gynėjai advokatei Irinai Kizinai,

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovui Mykolui Braškai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1999-01-09 Širvintose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) turintis pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.,

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1998-12-23 Širvintose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1997-12-28 Širvintose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. patvirtino akistatos su kaltinamuoju K. T. metu, kaip ir akistatos su kaltinamuoju E. D. metu (1 t. b.l. 56-57, 53-54).

Liudytojas K. U. parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį, su draugais D. L. ir A. B. nuėjo prie „Marytės“ pasikalbėti pas ten stovinčius M. Š., D. G., D. K.. M. Š. pradėjo pasakoti apie konfliktą su K. T.. Susirinko apie 15 žmonių. K. T. nuo Vilniaus gatvės atėjo su maždaug 20 žmonių kompanija, iš kurių jis pažino patį K. T., A. K., E. D.. Atėjus K. T. kompanijai, didžioji dalis žmonių iš karto priėjo arčiausiai M. Š.. Priekyje visų buvo K. T. ir A. K.. Pradžioje K. T. su M. Š. tiesiog ginčijosi, šūkavo vienas ant kito. A. K. kažkas nepatiko ir jis pradėjo kumščiais daužyti M. Š. į veidą: sudavė mažiausiai keturis smūgius. Tuo metu M. Š. gynėsi ir smūgiavo atgal. Po Kuznecovo suduotų smūgių M. Š. nosis tikrai nekraujavo. M. Š. pradėjus gintis, į muštynes įsitraukė ir kiti. Jis gerai matė, kaip K. T. rankomis palenkė M. Š. galvą ir į galvą keliu smūgiavo mažiausiai tris smūgius, o tuo metu iš šono rankomis M. Š. daužė Džiovala, kuris sudavė mažiausiai penkis smūgius.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. U. patvirtino akistatos su kaltinamuoju K. T., taip pat akistatos su kaltinamuoju E. D. metu (1 t. b.l. 62-64, 66-67).

Liudytojas D. K. parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį, jis su klasiokais bei draugais M. Š., E. B., savo pusbroliu A. K., D. G., E. Š., bei V. P. buvo prie vadinamos „Marytės“ ir ten bendravo. Praėjus maždaug valandai, jie apsižodžiavo su K. T. ir T. M.. Praėjus ne mažiau kaip pusvalandžiui, ruošiantis išeiti ir jau lipant laiptais į Vilniaus gatvę, nuo miesto centro pusės pasigirdo šauksmai ir jis pamatė, kad prie jų ateina mažiausiai dešimt vaikinų. Prie visų K. T. pradėjo klausinėti, kodėl ant jų šūkavo, ir iš karto parodė ranka į M. Š.. Tada M. Š. pirmasis du kartus kumščiu į veidą sudavė A. K.. Tuo metu jis pats stovėjo apie metro atstumu nuo jų ir gerai viską matė. Po A. K. smūgių nosis M. Š. tikrai nekraujavo. Gerai matė, kaip būdamas krūvoje K. T. rankomis suėmė M. Š. už sprando ir lenkdamas jį žemyn keliu mažiausiai penkis kartus spyrė M. Š. į galvą. Po šitų smūgių M. Š. apsikraujavo ir jį visi paleido. Tuo metu su visais krūvoje buvo ir E. D., bet jis nepastebėjo, kad jis būtų daužęs M. Š..

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. patvirtino akistatos su kaltinamuoju K. T. metu (1 t. b.l. 72-74).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį, jis buvo atvažiavęs pas močiutę į Kiauklių kaimą. Kaime buvo susitikęs su M. Š. ir kartu buvo atvažiavę į Širvintas. Atėję prie jų vaikinai stovėjo krūvoje ir du iš jų iš karto priėjo prie M. Š.. Jis pats tuo metu stovėjo ant laiptų į Vilniaus gatvę. Priėję vaikinai prie M. Š. su juo daug nekalbėjo ir iš karto pradėjo jį mušti. Pirmą smūgį ranka į veidą M. Š. sudavė A. K.. M. Š. tuo metu tik stovėjo ir nieko nedarė. Tada šalia buvę kiti vaikinai jį įtraukė į savo krūvą. Tuomet matė, kaip tas vaikinas, kuris nuo pat pradžių su A. K. buvo priėjęs prie M. Š., rankomis sugriebė M. Š. už sprando ir, jį palenkęs, mažiausiai penkis kartus keliu spyrė į galvą. M. Š. pagrinde mušė du vaikinai, tai yra A. K. ir tas, buvęs šalia jo. Kiti tik stovėjo aplinkui ir jei kas M. Š. ir sudavė, tai tik nestipriai. Po smūgių keliu M. Š. į galvą akivaizdžiai matėsi, kad lūžusi jo nosis.

Liudytojas D. L. parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį, jis su draugais E. B., K. U., V. P. ir E. Š. prie „Marytės“ susitiko su pažįstamais. Tuo metu Vilniaus gatvės šaligatviu ėjo jam gerai pažįstamas K. T.. Su juo buvo dar du vaikinai. K. T. eidamas šūkavo kartu su M. Š.. Tarp jų vyko apsižodžiavimas. Jau nueidamas K. T. pradėjo kažkam skambinėti ir jis suprato, kad kvietėsi daugiau kompanijos. M. Š. sakė, kad tiesiog apsižodžiavo, nieko rimto nebuvo. Visi liko prie „Marytės“ ir draugiškai kalbėjosi. K. T. su savo sukviesta kompanija atėjo gana greitai. Su K. T. buvo apie dvidešimt vaikinų, iš kurių pažinojo A. K., E. D., Jasevičių. Pats pirmasis aiškintis su M. Š. pradėjo A. K., netoli jo stovėjo K. T., o visi kiti buvo jiems už nugaros. A. K. M. Š. pasakė vos kelis žodžius ir iš karto kumščiu trenkė į veidą. Iš karto po to M. Š. buvo įtrauktas į visą kompaniją ir girdėjosi smūgiai. Kas jį daužė konkrečiai ir kiek smūgių buvo suduota, nežino. Visoje krūvoje aplink M. Š. tikrai buvo K. T. ir E. D., kurie tikrai nestovėjo nuošalyje. Viskas baigėsi gana greitai ir visi išsiskirstė. Tada jis pamatė, kad M. Š. nosis sulaužyta, nes ji buvo pasikreipusi.

Liudytojas D. G. parodė, kad 2015 m. sausio 16 d., apie 21.30 val., jis su M. Š. ir dar keliais draugais stovėjo paupyje netoli seniūnijos. Pro juos praeinanti grupelė jaunuolių pasakė keletą įžeidžiančių žodžių ir jie atsakė atgal. Po kiek laiko jaunuoliai sugrįžo, tik su daugiau žmonių. Prie jų priėjo vienas iš jaunuolių ir ranka parodė į M. Š.. Tada iš būrio priėjo kitas jaunuolis ir ranka trenkė M. Š. į veidą. Tarp jų įvyko susistumdymas. Iš būrio dar keletas puolė mušti M. Š. ir jis nutarė jį ginti. Tada ir jam kažkas keletą kartų trenkė į veidą. Dar matė, kaip tas jaunuolis, kuris pradžioje ranka nurodė į M. Š., muštynių metu pats keliu trenkė susilenkusiam M. Š..

Liudytojas E. J. parodė, kad 2015 m. sausio 16 d., vakare, jis su draugais vaikščiojo po miestą. Bevaikščiojant paskambino K. T. ir paprašė ateiti prie vadinamos „Marytės“, nes prie jo kimba vyresni ir reikia pagalbos. Prie „Marytės“ jis su draugais nuėjo maždaug per 10 minučių. Jam atėjus, K. T. jau stumdėsi su vaikinu, kurio vardas Modestas. Spėjo pamatyti tik tai, kaip prie besistumdančių vaikinų priėjo A. K.. Kas vyko nesimatė, nes buvo tamsu.

Liudytojas T. M. parodė, kad 2015 m. sausio 16 d., vakare, jis vaikščiojo po Širvintas su K. T.. Einat Vilniaus gatve, palei kultūros namus, pamatė dvi klasiokes bei vienai iš jų šūktelėjo. Tada nuo paupio, kur yra vadinama „Marytės“ statula, atsišaukė M. Š. kompanija, o K. T. jiems sušuko atgal. Prasidėjo abipusiai užgauliojimai, šūkaujantys vaikinai kvietė ateiti muštis. Viso susirinko mažiausiai dešimt K. T. draugų, kuriuos pažįsta tik iš matymo. Jie vis krūvoje nuėjo prie „Marytės“. Tuo metu jau ir Modesto kompanija buvo didesnė. Vieta, kur viskas vyko, buvo neapšviesta, buvo tamsu. Iš jo kompanijos link M. Š. visi nėjo. Į M. Š. pirmasis kibosi A. K.. Kai jie abu susikibo, pradėjo stumdytis ir aplinkiniai. Jis pats net nematė, kad M. Š. buvo sužalota nosis.

Liudytojas L. V. parodė, kad 2015 m. sausio 16 d., vakare, apie 21.30 val. su K. T. susitiko netoli parduotuvės NORFA. Visa kompanija Vilniaus gatve nuėjo prie „Marytės. Kai atėjo prie „Marytės“, tai ten jau buvo apie dešimties vaikinų kompanija, iš kurių nepažinojo visiškai nieko. Tik atėjus, tarp abiejų kompanijų prasėdėjo konfliktas ir stumdymasis. Jis pats į bendrą krūvą nėjo, tik matė, kaip T. M. iš visos krūvos traukė K. T. į šalį ir pats nuo kažko gavo į veidą. Visas konfliktas greitai prasidėjo ir greitai baigėsi. Jis net nematė, kad kažkas būtų sužalotas ar kaip kitaip nukentėjęs. M. Š. nepažįsta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas išvadoje Nr. G 1113/15 (01) nurodė, kad M. Š. padaryta žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis su poslinkiu, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata (1 t. b.l. 27-28).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai dėl įrodymų.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).

Teismas, išanalizavęs kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamųjų E. D., A. K., K. T. kaltė dėl to, kad jie viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o kaltinamasis K. T. be to ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, yra pilnai įrodyta, ir kaltinamųjų E. D., A. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., o kaltinamojo K. T. – pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Nukentėjusysis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jam būnant su draugais šalia upės esančio paminklo „Marytė“ prie jų priėjo dvidešimties jaunuolių kompanija. Iš atėjusios kompanijos prie nukentėjusiojo priėjo K. T. ir A. K.. A. K. du kartus ranka smogė jam į galvą: vieną kartą į kairį smilkinį, o kitą kartą į lūpas. Po to tuo pačiu metu K. T. sučiupęs abiem rankomis už nukentėjusiojo galvos tris-keturis kartus keliu sudavė jam į nosį, o E. D. sudavė mažiausiai penkis smūgius kumščiu į šoną. Nėra jokio pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais. Jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kas ir kaip jį sumušė. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam M. Š. įžūliais veiksmais, susijusiais su smurtu, du kaltinamieji sukėlė fizinį skausmą, o trečias kaltinamasis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą, patvirtina visų liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kaltinamųjų E. D. ir A. K. parodymai. Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajam sudavė du smūgius į veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą. A. K. parodymus patvirtina liudytojų E. Š., V. P., E. B., K. U., D. K., A. K., D. L., D. G. parodymai. Liudytojai parodė, kad prie M. Š. kartu su K. T. priėjęs A. K. pirmas ranka du kartus trenkė jam į veidą.

Kaltinamasis E. D. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu neigė. Jis nurodė, kad muštynėse nedalyvavo, stovėjo atokiau. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir liudytojų E. B. ir K. U. parodymai. Liudytojai E. B. ir K. U. nurodė, kad tuo metu, kai M. Š. už sprando rankomis sugriebė K. T. ir iš kelio smūgiavo į galvą, rankomis į šoną M. Š. daužė E. D., kuris rankomis sudavė apie penkis smūgius. Abu liudytojai nurodė, kad stovėjo netoli nukentėjusiojo ir E. D. veiksmus gerai matė.

Kaltinamasis K. T. ikiteisminio tyrimo metu neigė sudavęs M. Š., nes neva jį sugriebė ir į šalį atitraukė T. M.. Visgi teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad iš kelio galėjo trenkti nukentėjusiajam į kaktą, bet ne į nosį. Šias aplinkybes paneigia liudytojų E. Š., E. B., K. U., D. K., A. K., D. L., D. G. parodymai. Liudytojai parodė, kad tiesiogiai matė, kaip K. T. keliu trenkė mažiausiai penkis kartus nukentėjusiajam į veidą. Be to, liudytojai K. U. ir D. K. parodė, kad aiškiai matė, jog po A. K. smūgių ranką į galvą nukentėjusiajam nosis tikrai nekraujavo, tačiau po K. T. smūgių M. Š. iš kelio į veidą, pastarajam ištrūkus iš jį mušusių asmenų rato jo nosis buvo kruvina. Be to, kaltinamojo K. T. kaltę įrodo ir kitų kaltinamųjų parodymai. Kaltinamasis A. K. parodė, kad K. T. rankomis suėmė M. Š. už kaklo ir, palenkęs galvą žemyn, mažiausiai du kartus keliu trenkė į veidą. Po šių smūgių M. Š. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis E. D. parodė, kad K. T. nusitempė M. Š. į rato vidurį ir keliu sudavė į veido sritį 1-2 kartus.

Kaltinamųjų E. D. ir A. K. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., kadangi jie panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tuo sukeldami jam fizinį skausmą bei sutrikdydami visuomenės rimtį ar tvarką. Fizinį smurtą kaltinamieji panaudojo viešojoje vietoje - skvere prie Širvintų seniūnijos pastato, esančio Širvintose, Vilniaus g. 86, kuriame yra skulptūra „Širvinta“ tarp žmonių paprastai vadinama „Marytė“. Kaltinamojo K. T. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., kadangi jis sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, viešojoje vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir nesunkiai sutrikdė jam sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Šiuo atveju konfliktas tarp dviejų grupių jaunuolių įvyko būtent dėl mažareikšmės priežasties – apsižodžiavimo.

Išanalizavus visus aukščiau nurodytus įrodymus kaltinimo apimtis mažintina ir tikslinama, t.y. šalinamos aplinkybės, kad E. D. sudavė mažiausiai dešimt smūgių rankomis ir kojomis į kairį šoną, paliekant, kad jis sudavė 5 smūgius rankomis į kairį šoną, nes būtent tiek yra įrodyta šioje byloje. K. T. veiksmų, nurodytų kaltinime, kai jis keliu sudavė dar mažiausiai keturis smūgius nukentėjusiajam į kaktą bei dantis, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nenurodė, todėl šie smūgiai iš kaltinimo taip pat pašalinami.

Taigi išanalizavus kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir byloje esančius įrodymus, byloje neginčytinai nustatyta, kad E. D., A. K. ir K. T. 2015 m. sausio 16 d., apie 22.00 val., būdami viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o K. T. be to ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad būdami skvere prie Širvintų seniūnijos pastato, esančio Širvintose, Vilniaus g. 86, bendrininkaudami vienas su kitu, priėjo prie skvere kartu su savo draugais stovinčio M. Š. ir A. K. tyčia sudavė du smūgius kumščiu M. Š. į galvą, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, po ko K. T. tyčia keliu du kartus įspyrė nukentėjusiajam į nosį ir padarė žaizdą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį su poslinkiu ir poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, t. y. nesunkiai sutrikdė M. Š. sveikatą, tuo pat metu E. D. tyčia sudavė M. Š. penkis smūgius rankomis į kairį šoną, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nusikaltimai įrodyti.

Kaltinamųjų E. D., A. K. ir K. T. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jie padarė bendrininku grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). E. D. ir K. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Bausmių skyrimas.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) ir nepilnamečių ypatumais (LR BK 80 str.).

E. D. padarė nesunkų nusikaltimą, jis padarytas tyčia, yra baigtas. E. D. yra nepilnametis, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 175), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (b.l. 176-177). Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad E. D. tėvai yra išsiskyrę, tačiau santykiai su tėvais geri, jis bendrauja su abiem tėvais ir jie rūpinasi jo auklėjimu (1 t. b.l. 179). Jis mokėsi Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Gimnazijoje buvo charakterizuojamas kaip prastai besimokantis, turi neigiamų įvertinimų, pamokų metu nedirba, įrodinėja savo tiesas, keikiasi, linkęs provokuoti konfliktus, gali įžeisti, pažeminti kitus, praleidžia nemažai pamokų (1 t. b.l. 181). Dėl elgesio iš Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos pašalintas, šiuo metu mokosi Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje (1 t. b.l. 115). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teisiamas pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Skirdamas jam bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jo suduoti smūgiai nukentėjusiajam sunkių pasekmių nesukėlė, buvo sukeltas tik fizinis skausmas.

A. K. taip pat padarė nesunkų nusikaltimą, jis padarytas tyčia, yra baigtas. A. K. yra nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t. b.l. 154), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t. b.l. 156-157). Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad A. K. tėvų santykiai su juo geri, tėvai rūpinasi sūnaus auklėjimu (1 t. b.l. 158-159). Jis mokosi Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Gimnazijoje charakterizuojamas kaip ramaus būdo, mandagus, drausmingas, valdantis emocijas, mokosi vidutiniškai, žalingų įpročių neturi (1 t. b.l. 160). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Posėdžio metu A. K. taip pat patvirtino kaltės pripažinimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skirdamas jam bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jo suduoti smūgiai nukentėjusiajam sunkių pasekmių nesukėlė, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šis kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra visos LR BK 93 str. nurodytos sąlygos.

K. T. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, jie padaryti tyčia ir yra baigti. Nusikaltimus jis padarė taip pat būdamas dar nepilnametis. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 119), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (b.l. 121-122). Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad K. T. auklėjimu rūpinasi abu tėvai, jų tarpusavio santykiai geri (b.l. 125-126). Jis mokosi Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Gimnazijoje charakterizuojamas kaip aktyvus moksleivis, priklauso šaulių kuopai, mokinių savivaldai, savo pareigas atlieka atsakingai, aktyvus ekskursijų dalyvis. Mokosi vidutiniškai, praleidžia nemažai pamokų be pateisinamos priežasties, klasės draugų vertinamas už atvirumą ir draugiškumą (b.l. 128). K. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). K. T. buvo konflikto, kurio metu buvo smurtaujama, iniciatorius. Konfliktas jo iniciatyva buvo nukreiptas į vieną asmenį – į M. Š.. Būtent T. T. padarė nukentėjusiajam sužalojimą, kuris sukėlė sveikatos sutrikdymą.

LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas bei laisvės atėmimas iki dvejų metų. LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. A. K. vadovaujantis LR BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas ir jam skiriamos LR BK 82 str. numatytos auklėjamojo poveikio priemonė. E. D. skiriama laisvės apribojimo bausmė ir taikomi atitinkami įpareigojimai. K. T. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas. Tačiau vadovaujantis LR BK 92 str. galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, nes kaltinamasis K. T. mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, todėl, būdamas laisvėje, galės baigti mokslus ir padaryti atitinkamas išvadas ir daugiau nedaryti teisės pažeidimų. Jam skirtinos ir atitinkamos auklėjamojo poveikio priemonės.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis M. Š. pateikė teismui civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b.l. 58, 2 t.) iš visų kaltinamųjų. Civiliniais atsakovais yra patraukti įstatyminiai atstovai D. D., A. K. ir J. T.. Šiuo metu K. T. jau yra pilnametis, todėl žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas tik juo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašo iš K. T. priteisti 2461,39 Eur turtinės žalos atlyginimą, o turtinę žalą priteisti iš E. D. ir A. K. po 500 Eur, o iš K. T. 3000 Eur, ar jų įstatyminių atstovų.

Ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. O būtent 19,40 Eur jis sumokėjo teismo medicinos tarnybai (b.l.62, 2 t.), pateikė įrodymus apie reikalingą gydymą 2400 Eur sumai, kurios atsakovai nenuginčijo (b.l. 63, 2 t.) ir pateikė įrodymus apie 300 Eur turėtas išlaidas advokato pagalbai (b.l. 64, 111, 2 t.) ir už gydytojų konsultacijas 41. 99 Eur (b.l. 63, 2 t.). Nukentėjusysis M. Š. yra nepilnametis, moksleivis, savarankiško pragyvenimo šaltinio neturi, todėl teismas sutinka, kad savarankiškų lėšų reikalingam gydymui jis ir neturėjo, todėl pagrįstai jų reikalauja iš kaltinamojo, kuris šiuos sužalojimus jam padarė, t.y. iš K. T., kuris galės pareikalauti atitinkamos ataskaitos už lėšų panaudojimą nurodytam gydymui.

Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo prieš jį, kurio metu jis buvo sužalotas, jis patyrė 4000 Eur neturtinės žalos. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas, nes LR CK 6.250 str. 2 d. yra numatyta ieškovo teisė reikalauti žalos atlyginimo, kai ji padaryta asmens sveikatai dėl nusikaltimo. Ieškovas jaunų žmonių, savo draugų akivaizdoje buvo pažemintas, sumuštas, jam teko gydytis, buvo atlikta operaciją. Ieškovas, būdamas jaunas žmogus, gydėsi, jautė didelius nepatogumus, skausmus. Teismas taip pat atsižvelgia į turtinės žalos dydį. Ieškovui priteistinas 2461,39 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusysis ir ieškovas M. Š. turėjo bylinėjimosi išlaidų, jos yra pagrįstos (b.l. 122-123, 1 t.) ir taip pat priteistinos iš kaltinamųjų. Teismas sutinka, kad turtinė žala būtų priteista būtent iš kaltinamojo, kuris tiesiogiai yra kaltas dėl šios žalos atsiardymo, tokiu būdu bus pašalintos nusikaltimo tiesioginės padarymo pasekmės, tačiau neturtinė žala priteistina iš visų kaltinamųjų, ar jų atstovių, solidariai, nes nėra pagrindo ją diferencijuoti. Jų visų bendrais veiksmais nukentėjusysis buvo pažemintas, sumuštas, jautė skausmus. Neturtinė žala priteistina 600 Eur dydžio solidariai iš kaltinamųjų ar jų atstovų atsižvelgiant į priteistos pakankamai didelės turtinės žalos dydį, aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamieji yra nepilnamečiai jaunuoliai, pasekmės nėra sunkios, išskyrus padarytą sužalojimą, kuris gali būti galutinai pašalintas atlyginus turtinę žalą. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos taip pat iš visų kaltinamųjų, ar jų atstovų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką mokytis ir du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.

A. K. vadovaujantis LR BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. atleisti ir skirti jam auklėjamojo poveikio priemonę įspėjimą, raštu išaiškinant galimas teisines pasekmes, jeigu jis padarytų naujų nusikalstamų veikų.

K. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę K. T. paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti turtinę žalą 2461,39 Eur sumoje M. Š., per bausmės vykdymo atidėjimo laiką mokytis ir du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.

M. Š. priteisti iš K. T. 2461,39 Eur turtinės žalos atlyginimą.

M. Š. priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš K. T., E.D. ir A. K., tais atvejais, kai nepilnamečiai E. D. ir A. K. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamos žalos dalį turi atlyginti solidariai D. D. ir A. K..

Priteisti iš E. D., A. K. ir K. T. iš kiekvieno po 100 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tais atvejais, kai nepilnamečiai E. D. ir A. K. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų išlaidoms atlyginti, išlaidų dalį turi atlyginti solidariai D. D. ir A. K..

2016-05-25 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. T. atžvilgiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, kitoje dalyje palikti galioti iki žalos atlyginimo momento.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.