Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-25 · Civilinė byla Nr. 2-263/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-25
Bylos Nr.
2-263/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
Kreditorius
R.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Nordic investicija“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-263/2011Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria nutarta netvirtinti kreditoriaus finansinio reikalavimo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2931-605/2010 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nordic investicija“ vadovės L. Ž. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nordic investicija“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Nordic investicija“ akcininko finansinio reikalavimo, atsiradusio iš atsakovo pareigos mokėti akcininkui dividendus, tvirtinimo.

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 4-5) iškėlė atsakovui UAB „Nordic investicija“ bankroto bylą dėl nemokumo. Kreditorius R. L. pateikė atsakovo administratoriui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą patvirtinti 5 299 161 Lt finansinį reikalavimą (b. l. 6). Atsakovo administratorius nesutinka, kad šis finansinis reikalavimas būtų patvirtintas (b. l. 7-8). R. L., būdamas vienintelis įmonės akcininkas, 2009 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą paskirstyti įmonės nepaskirstytąjį pelną už 2008 m., skiriant jį išmokėti dividendus. Tuo metu galiojusios 2000 m. liepos 13 d. ABĮ 60 straipsnio 3 dalis redakcija draudė priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, jei: 1) bendrovė yra nemoki arba, jeigu išmokėjusi dividendus, taptų nemoki; 2) paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) įmonės nuosavas kapitalas yra mažesnis ar išmokėjus dividendus taptų mažesnis už jos įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą. Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, konstatavo, kad atsakovas 2009 m. buvo nemokus, laiku nemokėjo mokesčių, neatsiskaitė su kreditoriais. Remdamasis šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis administratorius darė išvadą, kad vienintelis akcininkas neturėjo teisės priimti sprendimo dividendų forma paskirstyti 2008 m. gautą pelną. Be to, pagal ABĮ 60 straipsnio 4 dalį dividendai akcininkui turėjo būti išmokėti per 1 mėn. nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Administratoriaus nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-397/2009) išsprendė analogišką šiai bylai situaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė netvirtinti kreditoriaus 5 299 161 Lt finansinio reikalavimo (b. l. 29-30). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienintelio akcininko 2009 m. spalio 2 d. sprendimas dėl nepaskirstyto pelno paskirstymo (b. l. 17) prieštarauja ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 2 punktui, nes atsakovas 2009 m. veikė nuostolingai, todėl sprendimas yra niekinis ir negalioja ab initio (CK 1.80 str. 1 d., 1.78 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti jo 5 299 161 Lt finansinį reikalavimą (b. l. 32-34). Atskirąjį skundą motyvuoja netinkamu teisės normų taikymu. Remiantis ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 2 punktu, dividendų išmokėti negalima, jei paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama (t. y. gauta nuostolių). 2008 m. įmonė veikė pelningai - pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai vertino atsakovo veiklą 2009 m.

Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2009 m. spalio 2 d. sprendimo turinį. Jame sakoma, kad dividendai akcininkui bus išmokėti tada, kai įmonė visiškai atsiskaitys su visais kreditoriais. Kadangi akcininko 2009 m. spalio 2 d. sprendimo vykdymas atidėtas, toks sprendimas kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ar įstatymo saugomų interesų nepažeidžia.

BUAB „Nordic investicija“ administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 37-38) skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad bendrovės mokumas pasikeitė ne staiga, o yra tęstinis veiklos padarinys. Apelianto reikalavimo, kildinamo iš pelno paskirstymo, patvirtinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliami ABĮ 60 straipsnio 3 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo klausimai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas, vienintelis atsakovo UAB „Nordic investicija“ akcininkas, 2009 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą paskirstyti įmonės nepaskirstytą pelną už 2008, kurio suma 5 299 161 Lt.; pelnas skirtas išmokėti akcininkui dividendus. Dividendus nuspręsta išmokėti tuomet, kai bus visiškai atsiskaityta su visais įmonės kreditoriais (b. l. 17).

Pagal ABĮ 60 straipsnio 3 dalį, visuotinis akcininkų susirinkimas (kurį atstoja vienintelis akcininkas) negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki arba, jeigu išmokėjusi dividendus, taptų nemoki; 2) paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma neigiama (gauta nuostolių); 3) įmonės nuosavas kapitalas yra mažesnis ar išmokėjus dividendus taptų mažesnis už jos įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 2 punktas kalba apie atitinkamų ataskaitinių finansinių metų, už kuriuos norima skirti ir išmokėti dividendus (šiuo atveju – 2008 m.), pelno (nuostolių) sumą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2008 m. atsakovas veikė pelningai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas sprendimą dėl įmonės 2008 m. uždirbto pelno paskirstymo skiriant jį išmokėti dividendus priėmė 2009 m. spalio 2 d., t. y. praėjus 9 mėn. nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos. 2009 m. spalio 2 d. sprendimas nebuvo įvykdytas per 1 mėn., kaip to reikalauja ABĮ 60 straipsnio 4 dalis. Pagal įmonės 2009 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis atsakovas 2009 m. patyrė 1 251 812 Lt nuostolį, pradelstos skolos (28 mln. Lt) 5,6 mln. Lt viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (b. l. 4-5). 2009 m. gruodžio 21 d. atsakovo vadovė L. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti įmonei bankroto bylą dėl jo nemokumo (informacija iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės), kas ir buvo padaryta.

Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad 2009 m. spalio 2 d. atsakovas de facto jau buvo nemokus, todėl 2009 m. spalio 2 d. priimti sprendimą paskirstyti 2008 m. pelną išmokant dividendus nebuvo galima pagal ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Tokia situacija paaiškintina tuo, kad sprendimas išmokėti dividendus padidina bendrą bankrutuojančios įmonės skolos sumą. Jei realizavus bankrutuojančios įmonės turtą gautų piniginių lėšų neužtenka patenkinti visus kreditorių finansinius reikalavimus, kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai. Tokiu atveju atitinkamos eilės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus tolydžio sumažėja. Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą ir Konstitucinio Teismo išplėtotą teisingumo sampratą bei bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą siekti kaip įmanoma maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, pripažintina, jog juridinio asmens organo sprendimo, kuriuo grindžiama reikalavimo teisė bankrutuojančiai įmonei, prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms yra pakankamas pagrindas atmesti tokio asmens prašymą dėl jo įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2009).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis