- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-15
- Bylos Nr.
- I-2380-484/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Petras Viščinis
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. V.
- Advokatai
- Kęstutis Virbickas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant pareiškėjai D. K., pareiškėjos atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui, atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo S. V.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymu Nr. 7P-83 „Dėl antstolės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“, vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Antstolių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, antstolė D. K. nuo 2007-10-01 atleista iš antstolių, neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, ir išbraukta iš Lietuvos antstolių sąrašo (b.l. 26, 55).
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-83.
Pareiškėja skunde nurodė, kad nuo 2003 m. dirba antstole (iki 2003 m. dirbo teismo antstole). Nuo 2003 metų mokosi Tarptautiniame universitete Maskvoje Kaliningrado filiale. Pažymėjo, kad 2002 metais formuojant naują antstolių rezervą, Teisingumo ministerijai pateikė Vilniaus universiteto pažymą, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, studijų šioje mokslo įstaigoje nebaigė. Paaiškino, kad 2002 m. išlaikė kvalifikacinius antstolio egzamino testus, todėl tikėjosi, kad, baigusi pasirinktas studijas, atitiks visus įstatymo keliamus reikalavimus.Tik 2007 metais baigusi studijas sužinojo, kad jos įgyto išsilavinimo nepakanka ir kad ji turi dar papildomai laikyti kvalifikacinį egzaminą. Pažymėjo, kad Užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas Lietuvoje yra dviejų tipų: profesinis ir akademinis. Profesinį pripažinimą (kai asmuo nori dirbti Lietuvoje) atlieka darbdaviai arba atitinkamos kompetentingos institucijos. Pareiškėja mano, kad Teisingumo ministerija atliko jos profesinį vertinimą ir kvalifikacijos pripažinimą, kai ji 2002 m. laikė antstolių kvalifikacinį egzaminą ir 2002 m. pateikė pažymą apie studijas Tarptautiniame Universitete Maskvoje Kaliningrado filiale. Pažymėjo, kad 2006 metais buvo atestuota. Tokiu būdu mano, kad jos kvalifikacija jau yra įvertinta.
Pareiškėja skunde pabrėžė, kad studijas Tarptautiniame universitete Maskvoje Kaliningrado filiale baigė 2007 metais, diplomas išduotas 2007 m. gegužės mėnesį. Diplomą 2007-05-23 pateikė Studijų kokybės vertinimo centrui, kuris nusprendė, kad įgyta kvalifikacija vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, kad ji išlaikys kvalifikacinį teisės egzaminą. Pageidaujama egzamino laikymo data gali būti ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Studijų kokybės vertinimo centro pažymos dėl kvalifikacijos įvertinimo gavimo dienos. Pareiškėjos tvirtinimu, kvalifikacinis egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po 5 mėnesių nuo diplomo gavimo dienos. Pareiškėjos teigimu, galiojanti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje procedūra nesudarė realių galimybių iki 2007-10-01 išlaikyti kvalifikacinį egzaminą bei nesėkmės atveju nesudarė realių galimybių iki spalio 1 d. įgyvendinti teisę perlaikyti egzaminą (perlaikyti kvalifikacinį egzaminą būtų galima tik po 8 mėnesių nuo diplomo gavimo dienos). Todėl pareiškėja mano, kad jai nebuvo suteiktas protingas terminas legalizuoti įgytą išsilavinimą.
Pareiškėjos tvirtinimu, visą laiką vykdė visus įstatyme nustatytus reikalavimus: išsinuomojo patalpas, atitinkančias keliamus reikalavimus, įsigijo materialinę bazę, baldus, techninę įrangą, priėmė dirbti samdomą darbuotoją. Nuo 1994 m. yra įrašyta į antstolių sąrašą ir dirba šioje srityje daugiau negu 10 metų, šiuo metu papildomai mokosi, todėl pagrįstai tikėjosi protingų ir pagrįstų įgytų teisių apsaugos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, įrašius ją į antstolių rezervo sąrašą, iškeltą reikalavimą įgyti aukštąjį išsilavinimą, įvykdė 2007 metais. Todėl mano, kad įgyvendino visus jai įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau neįgijo jokių teisių - priešingai - jai atsirado tik dar vienas papildomas reikalavimas, t.y. kvalifikacinio egzamino laikymas. Mano, kad toks įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų nesilaikymas pažeidžia jos teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Pabrėžė, kad tiek Antstolių įstatymas, tiek Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų pabaigą. Pareiškėjos tvirtinimu, Antstolių įstatymo 12 straipsnyje pateikiamas baigtinis antstolio įgaliojimų pasibaigimo sąrašas. Atleidimo pagrindo, dėl kurio ji atleista, t. y. iki 2007-10-01 neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, Antstolių įstatymo 12 straipsnis nenumato. Antstolių įstatymas laikytinas specialiąja įstatymo norma, reglamentuojančia antstolio įgaliojimų pasibaigimą. Tai, pasak pareiškėjos, reiškia, kad nurodytuose įstatymuose yra įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos, todėl priimtas teisingumo ministro įsakymas Nr. 7P-83, kuris grindžiamas tik Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, neatitinkančiomis Antstolių įstatymui, prieštarauja teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principui (b. l. 3-7).
Pareiškėja 2008-02-01 pateikė teismui rašytinį prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2000-10-10 Teismo antstolių įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, taip pat 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principams (b. l. 85-91).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad vienas iš privalomų antstolio statusui įgyti pagal Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra aukštasis teisinis universitetinis išsilavinimas ( vienpakopis, bakalauro, magistro). Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Šio straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad antstolis, iki 2007-10-01 neįgijęs Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių. Kadangi pareiškėja Teisingumo ministerijai iki 2007-10-01 nepateikė nustatytą išsilavinimą patvirtinančio dokumento, teisingumo ministras turėjo Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą atleisti pareiškėją iš antstolių.
Atsakovė pažymėjo, kad taikant pagal analogiją administracinių teismų praktikoje dėl tarnybinių ginčų suformuluotas nuostatas, netaikomi reikalavimai dėl įspėjimo prieš atleidimą, dėl atestavimo ar kitokių procedūrų, kurių būtina laikytis kitais atleidimo iš pareigų atvejais, kadangi ši norma turi įspėjamąją reikšmę.
Atsakovės tvirtinimu, antstolių atleidimo atvejai, nustatyti Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, vienas kitam prieštarauja. Aplinkybė, kad specialus antstolių atleidimo iš pareigų pagrindas yra nustatytas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, nėra aplinkybė, dėl kurios šis atleidimo iš pareigų pagrindas negali būti taikomas ar vertinamas kaip prieštaraujantis Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 daliai. Pažymėjo, kad Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta išimtis antstoliams dėl Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimo taikymo, todėl būtent šiame straipsnyje yra nustatytas specialus išimtinis atleidimo iš antstolių pagrindas.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog asmenys turi teisę mokytis kitose šalyse, neatleidžia jų nuo pareigos įvykdyti teisės aktų reikalavimus dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo. Kai asmuo įgyja aukštąjį išsilavinimą užsienio aukštojoje mokykloje, jo įgyta kvalifikacija laikoma atitinkančia kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje, tik švietimo ir mokslo ministro įsakymu pripažinus užsienyje įgytą kvalifikaciją. Pažymėjo, kad pareiškėja iki 2007-10-01 nepateikė Teisingumo ministerijai tokio sprendimo, ir iš skundo turinio matyti, kad toks sprendimas dar nėra priimtas. Pasirinkdama aukštąją mokyklą ir studijų programą pareiškėja privalėjo pasidomėti ne tik dėl galimybės įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą, bet ir dėl diplomo gavimo bei pripažinimo procedūrų ir galimybės įgyti reikalaujamą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Teisinio tikrumo principo tikslas yra užtikrinti, kad administracinė priemonė būtų pritaikyta laikantis galiojančių teisės aktų ir pranešus apie ją suinteresuotam asmeniui (b.l.51-53).
Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti remdamasi jame nurodytais motyvais ir palaikė prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Papildomai paaiškino, kad kvalifikacinio egzamino neišlaikė, kadangi negavo pranešimo, kada jį gali laikyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais, taip pat palaikė pareiškėjos prašymą kreiptis Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą bei prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmesti kaip nepagrįstus. Papildomai paaiškino, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog skirtingas teisinis reguliavimas yra leidžiamas tam tikros kategorijos asmenims. Atsakovės manymu, nustatytas terminas aukštajam teisiniam išsilavinimui įgyti yra pakankamas. Pareiškėja, pasirinkdama aukštąją mokyklą, prisiėmė visą riziką už tai, kad tos procedūros nespėjo atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad nuo 1994-09-28 iki 2003 metų pareiškėja dirbo teismo antstole prie Alytaus rajono apylinkės teismo.
Pareiškėja 2002-07-19 pateikė Teisingumo ministerijai prašymą dėl leidimo dalyvauti viešame konkurse Alytaus, Lazdijų ir Prienų rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijose (b. l. 157).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2003-01-03 įsakymu „Dėl įrašymo į Lietuvos antstolių sąrašą“ Nr. 4 D. K. įtraukė į Lietuvos antstolių sąrašą (b. l. 166-169).
Pareiškėja 2006-05-25 atestuota(b. l. 188-189).
Pateiktas Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filialo aukštojo mokslo diplomas patvirtina, kad D. K. 2003 m. įstojo į Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filialą ir jai 2007-03-10 suteiktas „jurisprudencinės“ krypties juristo bakalauro laipsnis (b.l.99-101).
Studijų kokybės vertinimo centras 2007-07-24 nusprendė pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys kvalifikacinį teisės egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre (b. l. 138-140).
Pareiškėja 2007-04-20 raštu Nr. 5 informavo Teisingumo ministeriją, kad ji 2007 m. kovo mėnesį išlaikė valstybinius egzaminus ir apsigynė diplominį darbą Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filiale. Diplomų įteikimas numatytas 2007 m. gegužės mėnesį (b. l. 56).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2007-09-28 įsakymu „Dėl antstolės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-83 2007-10-01 atleido antstolę D. K. iš antstolių, neįgijus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo, įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui (b. l. 55).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2007-10-02 įsakymu „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės D. K. įgaliojimams“ Nr. 110 paskyrė antstolį S. V. perimti D. K. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą (b. l. 43).
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (2002-05-09 Nr. IX-876) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002-05-09 Nr. IX-877) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007 m. spalio 1 d. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, iki 2007 m. spalio 1 d. neįgijęs Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjai 2007-03-10 išduotas Nevalstybinės Tarptautinės autonominės nekomercinės mokymo organizacijos Tarptautinio Universiteto Maskvoje diplomas (b. l. 99-101).
Pagal 2000-03-21 Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo Nr. VIII-1586 2 straipsnio 1 dalį aukštasis išsilavinimas apibrėžiamas kaip išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalį užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. O nurodyto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2006-07-18 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, baigusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą, o baigusiam rezidentūros programą, – rezidentūros pažymėjimą. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarimu Nr. 60 patvirtinti Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai (toliau – Kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, Nuostatai). Sistemiškai aiškinant minėtas Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas, Vyriausybės 2005-01-21 nutarimo Nr. 60 2.2 punktą, šiuo nutarimu patvirtintų Nuostatų 10, 21, 22 ir 23 punktuose įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad pagrindiniai dokumentai, įrodantys asmens užsienio aukštojoje mokykloje įgytą teisinį universitetinį išsilavinimą, yra diplomas ar kitas pažymėjimas, liudijantis sėkmingai baigtą studijų ar mokymo programą užsienio aukštojoje mokykloje, ir švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuriuo pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje.
Iš byloje esančios Studijų kokybės vertinimo centro 2007-07-24 pažymos „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Nr. 14-385, išduotos pareiškėjai, matyti, kad tarp pareiškėjos kvalifikacijos ir atitinkamos Lietuvos Respublikoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos nustatytas esminis skirtumas, todėl Studijų kokybės vertinimo centras nusprendė pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą. Pareiškėja šio Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Studijų kokybės vertinimo centro 2007-07-24 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas. Pareiškėja teisme pripažino, kad iki 2007-10-01 kvalifikacinio egzamino neišlaikė.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos (2007-10-01) pareiškėja nepateikė dokumentų, reikalingų pripažinti, kad ji turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, t. y. nepateikė švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtinta, kad pareiškėjos užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines, vientisąsias arba antrosios pakopos (magistrantūros) studijas. Taigi pareiškėja iki 2007-10-01 neįvykdė Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo antstoliui turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro). Vadovaudamasis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Antstolių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, teisingumo ministras įsakymu Nr. 7P-78 2007-10-01 atleido antstolę D. K. iš antstolių.
Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atvejai, kada asmuo atleidžiamas iš antstolių. Kaip jau minėta, Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais. Vienas iš reikalavimų – aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo (vienpakopio, bakalauro, magistro) turėjimas. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnis numato Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimo netaikymo teismo antstoliams terminą ir teisines pasekmes jam pasibaigus. Šiomis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims, kurie iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos buvo teismo antstoliai ir kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir Lietuvos antstolių sąrašą. Šiems asmenims buvo nustatyta išlyga – iki 2007-10-01 jie galėjo dirbti antstoliais, neturėdami Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo. Jei asmuo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos neįgijo nustatyto išsilavinimo, laikytina, kad asmuo, dirbantis antstoliu, neatitinka antstolio pareigybei taikomų reikalavimų. Pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį toks asmuo atleidžiamas iš antstolių. Darytina išvada, kad pereinamojo laikotarpio ir teisinių pasekmių jam pasibaigus nustatymas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme neprieštarauja Antstolių įstatymui.
Pareiškėja skundžiamo įsakymo neteisėtumą grindžia ir ta aplinkybe, kad jai nebuvo suteiktas protingas terminas įgytam išsilavinimui legalizuoti.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėja teismo antstole dirbo nuo 1994-09-28.
Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo (2000-10-10 Nr. VIII-1993) 7 straipsnis nustatė, kad „asmenys, pretenduojantys tapti teismo antstoliais <...> 3) turi turėti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą)“. Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2000-10-10 Nr. VIII-1994) 2 straipsnis 1 dalis nustatė, kad per septynerius metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo teismo antstoliai, neturintys tinkamo išsilavinimo, turi įgyti išsilavinimą, numatytą Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo 7 straipsnyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką asmuo neįgyja tinkamo išsilavinimo, jis laikomas praradusiu karjeros statutinio valstybės tarnautojo statusą ir atleidžiamas iš teismo antstolio tarnybos. Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis įtvirtino nuostatą, kad dirbti teismo antstoliais trejus metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos gali būti priimami asmenys, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir studijuoja siekdami įgyti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Taigi įsigaliojus Teismo antstolio įstatymui, teismo antstoliai, taip pat ir pareiškėja, žinojo, kad per septynerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo jie turi įgyti reikiamą išsilavinimą. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, priimtame 2002-05-09, išsilavinimo reikalavimui netaikymo terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į ankstesnį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į įprastinę teisės krypties studijų trukmę, konstatuotina, kad septynerių metų terminas laikytinas protingu terminu nustatytam išsilavinimui įgyti.
Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime konstatavo, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Nutarime taip pat konstatuota, kad atsižvelgiant į antstolio atliekamų funkcijų pobūdį ir reikšmę, yra pagrįsta tokiam asmeniui nustatyti tam tikrus profesinius, kvalifikacinius ir kitus reikalavimus, taip pat ir reikalavimą turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Tiek Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme, tiek Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį antstoliai, neturintys reikiamo antstoliui išsilavinimo, galėjo jį įgyti. Be to, pažymėtina, kad pereinamasis laikotarpis, per kurį yra taikomos tam tikros išimtys tam tikrai asmenų grupei, negali tęstis nepagrįstai ilgai. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas tų asmenų, kurie jau yra įgiję reikiamą antstoliui aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, atžvilgiu. Tokiems asmenims, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, turi būti suteikiama galimybė užimti tų asmenų, kurie neįgijo reikiamo antstoliams išsilavinimo per įstatymo nustatytą terminą, vietas. Nepagrįstas pereinamojo laikotarpio prailginimas suponuotų nelygiateisiškumą tokių asmenų atžvilgiu.
Konstitucinis Teismas 2007-11-22 nutarime konstatavo, kad konstituciškai nepagrįstas būtų toks aiškinimas, kad įstatymų leidėjas, vienąkart nustatęs tam tikrą teisinį reguliavimą, nebegali jo keisti, koreguoti, racionalizuoti, atsižvelgdamas į visuomenės ir valstybės poreikius. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo nustatytos garantijos tam tikriems asmenims (šiuo atveju Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl socialinių garantijų), turi būti numatytas laikotarpis, kurio pakaktų, kad tie asmenys galėtų pasirengti atitinkamiems pasikeitimams. Taigi įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti tam tikrus išsilavinimo reikalavimus tam tikroms pareigybėms, taip pat turi teisę nustatyti terminą, per kurį asmenys, einantys tam tikras pareigas, turi įgyti reikiamą išsilavinimą.
Pareiškėja į Tarptautinio Universiteto Maskvoje Kaliningrado filialą įstojo 2003 m. (b. l. 99-101). Tai, kad pareiškėja pasirinko užsienio aukštąją mokyklą yra jos pačios teisė ir apsisprendimas.
Pasirinkdama aukštąją mokyklą ir studijų programą, pareiškėja privalėjo pasidomėti ne tik dėl galimybės įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą, bet ir dėl diplomo gavimo bei pripažinimo procedūrų ir galimybės įgyti reikalaujamą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje tvarka įstatymų reglamentuota ir viešai paskelbta. Taigi nurodytą situaciją sąlygojo pačios pareiškėjos apsisprendimas ir nesiėmimas visų įmanomų priemonių per įstatymo nustatytą terminą įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarimu Nr. 60 patvirtintuose Kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatuose yra numatyta galimybė pareiškėjo pageidavimu užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą Studijų kokybės vertinimo centro vadovo sprendimu atlikti skubos tvarka (per 5 darbo dienas), jeigu netrūksta informacijos apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją (13 p.). Pareiškėja, žinodama, kada ji baigs užsienio aukštąją mokyklą, kada gaus diplomą, kada turi įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą, kad jos išsilavinimui pripažinti reikės atlikti tam tikrą procedūrą, privalėjo atitinkamai veikti, siekdama atlikti tam tikrus veiksmus (pasidomėti procedūra, laiku pasirūpinti reikiamais dokumentais ir pan.), kad iki Antstolių įstatyme nustatyto termino (2007-10-01) įgytų reikiamą teisinį išsilavinimą. Pareiškėjos neveikimas ir iš to kilusios jai neigiamos pasekmės negali būti pateisintos, pasak pareiškėjos, jos teisėtais lūkesčiais, kadangi jokie teisėti lūkesčiai, kad terminas įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą bus pratęstas ir jis bus ilgesnis nei iki 2007-10-01, teisės aktais numatytas nebuvo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad teisingumo ministro įsakymas Nr. 7P-78, kuriuo pareiškėja atleista iš antstolio pareigų 2007-10-01, yra pagrįstas ir teisėtas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjos nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principams, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-83 ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 nutartimi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-83 „Dėl antstolės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“ galiojimas (b.l. 46-49). Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, įsiteisėjus teismo sprendimui, šioje byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos D. K. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-83 galiojimą, taikytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 nutartimi.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.