- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2-2458-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18401-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. N., V. N.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, D. G., R. G.
- Advokatai
- Audronė Žemeckė, Linas Šarkys
sekretoriaujant Gabrielei Žemaitytei, Rozalinai Gerulaitienei, Vaidai Margelevičienei, Mildai Gailiūtei,
trečiojo asmens valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovui G. J. (prisijungus per ZOOM platformą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovams A. N., V. N. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, D. G., R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. R. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo: nustatyti atsakovams A. N. ir V. N. (toliau – atsakovai) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai kelio servitutą S1, kodas: 215, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; servituto plotas – 26 kv. m., pagal MB „Geolygis“ 2021 m. balandžio 15 d. parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą su 162,50 Eur pinigine kompensacija; priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas įsigijo 2019 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovo žemės sklypas iš vienos pusės ribojasi su tretiesiems asmenims R. G. ir D. G. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir su atsakovams priklausančiais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš kitos pusės sklypas ribojasi su V. G. L. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovo sklypas ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kartu su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1942 valdo patikėtinis Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (kodas 188710638). Tai patvirtina prie pirminio ieškinio pridėta VĮ Registrų centro išduota pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus. 2015 metais, formuojant ieškovo vėliau įsigytą žemės sklypą, nebuvo suprojektuotas joks atskiras patekimo į sklypą būdas. Įsigijęs žemės sklypą ir negalėdamas teisėtai į jį patekti, ieškovas ėmėsi priemonių įrengti ir įteisinti įvažiavimą į sklypą. Vienintelis įmanomas ir logiškas būdas ieškovui patekti į savo žemės sklypą yra nuo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1942 (Privažiuojamasis kelias prie Domeikavos nuo kelio Vilijampolė-Žeimiai-Šėta). Todėl ieškovas kreipėsi į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl nuovažos įrengimo sąlygų. Kadangi greta ieškovui priklausančio žemės sklypo jau yra įrengta nuovaža nuo privažiuojamojo kelio, kuria naudojasi kelių žemės sklypų savininkai, pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos išduotas sąlygas buvo rengiamas ir derinamas esamos nuovažos remonto (rekonstrukcijos) projektas, praplatinant esamą nuovažą nuo 3 iki 6 metrų, bei suplanuojant joje dvipusį transporto priemonių eismą. Pagal ieškovo rengtą projektą buvo numatyta praplatinti esamą nuovažą iki 6 metrų pločio. Toliau, nuo pagrindinio kelio per nuovažą patekus į atsakovams priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo siūloma nutiesti 6 metrų pločio dviejų eismo juostų kelią, kuris tęstųsi per atsakovams priklausančius žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki pat tretiesiems asmenims R. G. ir D. G. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kelyje būtų organizuojamas dvipusis eismas, tokiu būdu užtikrinant saugumą ir naudotojų patogumą. Naujai rekonstruota nuovaža ir įrengtu keliu patekdami į savo sklypus naudotųsi tiek ieškovas su atsakovais, tiek ir tretieji asmenys R. G. ir D. G.. Pagal tokį ieškovo projektą, tenkinant visų žemės sklypų savininkų bendrus interesus, patogiam dvipusiam įvažiavimui–išvažiavimui būtų lygiomis dalimis (po 3 metrų pločio juosta) panaudota ieškovo ir atsakovų žemės sklypų dalys, nustatant atitinkamus servitutus visų viešpataujančių sklypų atžvilgiu.
Ieškovo rengto ir derinto nuovažos rekonstrukcijos projekto užbaigti nepavyko, nes atsakovai be jokių argumentų ar racionalių pasiūlymų ėmė priešintis tokiai nuovažos rekonstrukcijai, nepriimdavo jokių ieškovo teikiamų dokumentų ar pasiūlymų, bet kokius ieškovo ar jo atstovų veiksmus skųsdami policijai ar kitoms įstaigoms. Atsakovai nesutinka leisti ieškovui rekonstruoti nuovažą, taip pat nesutinka leisti naudotis jų sklypu, kad ieškovas galėtų patekti į savo sklypą, bei reikalauja, kad ieškovas patekimui į savo žemės sklypą įsirengtų atskirą nuovažą nuo privažiuojamojo kelio. Atsakovams atsisakant bendradarbiauti ir nesutinkant suteikti servitutą ieškovui naudotis dalimi jų sklypo, ieškovas ieškojo kitų būdų įsirengti įvažiavimą į savo sklypą. 2020 metų vasario, balandžio ir liepos mėnesiais gauti atsakymai iš VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos galutinai patvirtino, kad ieškovas neturi kitos galimybės įsirengti atskiro įvažiavimo, kaip tik per atsakovų žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, kelyje, esančiame šalia atsakovų ir ieškovo žemės sklypų, yra nustatytas 100 metrų minimalus atstumas tarp įvažiavimų ir išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais. Artimiausia nuovaža Vandžiogalos plento kryptimi nuo ieškovo žemės sklypo yra už 2 metrų (t. y. ta, kuria dabar naudojasi atsakovai), o Užupio gatvės kryptimi – už 45 metrų. Todėl ieškovas negali įsirengti atskiros nuovažos tiesiogiai nuo bendrojo naudojimo rajoninio kelio į savo žemės sklypą tarp dviejų jau esančių nuovažų, tarp kurių atstumas yra net mažesnis, nei šiuo metu nustato teisės aktai. Pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos išaiškinimus privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo turėtų būti įrengtas per esamą nuovažą vystant sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaimyniniuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant. Ieškovo nuomone, planuoti privažiavimą prie sklypo per nuovažą, esančią už 45 metrų, yra neracionalu ir neekonomiška, nes tokiu atveju servitutas turėtų būti daug kartų didesnės apimties ir nustatomas dvejuose svetimuose sklypuose. Privažiavimo planavimas per atsakovams priklausantį žemės sklypą iš esmės neribotų tarnaujančio sklypo savininkų teisių, nes ieškovo siūlomam servitutui reikalingas plotas jau ilgą laiką yra naudojamas kaip kelias.
Atsiliepimas
Atsakovams nesutinkant su ieškovo siūlymu susitarti dėl nuovažos rekonstrukcijos ir didesnės apimties abipusių servitutų nustatymo, ieškovas kreipėsi į MB „Geolygis“, kuri parengė žemės sklypo servitutų nustatymo planą. Atsakovams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip tarnaujančiame daikte, buvo suprojektuotas kelio servitutas ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai (viešpataujantis daiktas) (MB „Geolygis“ 2021 m. balandžio 15 d. parengtas žemės sklypo servituto nustatymo planas pridedamas prie patikslinto ieškinio).
Ieškovas yra priverstas naudotis ta pačia nuovaža, kuria naudojasi atsakovai ir iš kurios nuo pagrindinio kelio patenkama tiesiai į atsakovams priklausantį žemės sklypą, ieškovas neturi jokių kitų galimybių teisėtai patekti į savo žemės sklypą, kaip tik nustačius kelio servitutą (S1) atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutas (S1) apima patį mažiausią įmanomą plotą (26 kv. m.), kuris yra apskaičiuotas taip, kad ieškovas per VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą nuovažą įvažiavęs į atsakovams priklausantį žemės sklypą iš karto kairiniu posūkiu galėtų įvažiuoti į savo sklypą. Be to, šiuo metu ieškovo prašomo nustatyti servituto užimtas plotas visiškai sutampa su kitu, 250 kv. m. ploto servitutu (S2), einančiu per atsakovų žemės sklypą nuo nuovažos iki tretiesiems asmenims R. G. ir D. G. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei į kitą pusę – iki R. B. priklausančio kito žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kad ieškovo prašomas servitutas sutampa su atsakovų žemės sklype anksčiau nustatytu kitu servitutu S2, suteikiančiu teisę viešpataujančio daikto savininkams važiuoti, eiti ir tiesti inžinierinius tinklus, matyti iš prie ieškinio pridėto detalaus plano, Nekilnojamojo turto registro išrašų ir atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų žemės sklypų planų. Ieškovo naudai nustačius kelio servitutą atsakovų žemės sklype, atsakovų naudojimosi savo žemės sklypu apimtis ir sąlygos iš esmės nepasikeis, jokių turtinių nuostolių ar vertės sumažėjimo jie nepatirs – servituto nustatymas neatims iš tarnaujančiojo daikto savininkų daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai savo atsiliepimu reikalauja atlyginimo už teisę ieškovui naudotis jų sklype nustatytu kelio servitutu, ieškovas pareiškia sutinkantis atsakovams sumokėti teisingą sumą, apskaičiuotą remiantis jų pačių pateiktais duomenimis atsiliepime į ieškinį.
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jiems priklausančio žemės sklypo, kuriame ieškovas prašo nustatyti servitutą, 1 aro kaina vidutiniškai sudaro 3 750 Eur. Ieškovo prašomo kelio servituto plotas sudaro 0,26 aro, kurį atsakovai vertina 975 Eur.
Tačiau ieškovas nesutinka su tokio dydžio kompensacija, nes ji akivaizdžiai per didelė. Atsakovų pateiktu variantu apskaičiuota kompensacija reikštų, kad atsakovai parduoda ieškovui 0,26 aro savo sklypo. Tačiau taip nėra, ieškovas neperka iš atsakovų sklypo dalies, tačiau nori naudotis ja kartu su visais kitais tos sklypo dalies naudotojais.
Atsakovų žemės sklype 2007 m. sausio 4 d. sutartimi Nr. GDM1-46 nustatytu 250 kv. m. ploto servitutu (S2), suteikiančiu teisę eiti, važiuoti ir tiesti inžinierinius tinklus, naudojasi:
žemės sklypas (tarnaujantis), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovams, žemės sklypas (viešpataujantis), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), taip pat priklausantis atsakovams, žemės sklypas (viešpataujantis), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), priklausantis tretiesiems asmenims R. G. ir D. G., žemės sklypas (viešpataujantis), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), priklausantis R. B. žemės sklypas (viešpataujantis), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), taip pat priklausantis R. B.. Nustačius atsakovų žemės sklype servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo naudai, servitutą sudarančiu 26 kv. m. plotu iš viso naudosis šešių žemės sklypų savininkai. Todėl, ieškovo manymu, būtų teisinga atsakovų įvardintą 26 kv. m. sklypo dalies kainą padalinti visiems naudotojams, įskaitant ir ieškovą: 975 Eur / 6 = 162,50 Eur, tokiu būdu nustatant ieškovo mokėtinos atsakovams kompensacijos dydį.
Atsakovai ir jų atstovė posėdyje nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka.
Trečiojo asmens VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas neprieštaravo dėl ieškinio tenkinimo.
Tretieji asmenys R. G. ir D. G. dėl ieškinio tenkinimo pozicijos nepareiškė.
Teismas konstatuoja:
Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo
Ieškovas prašė leisti nustatyti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai kelio servitutą S1, kodas: 215, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; servituto plotas – 26 kv. m., pagal MB „Geolygis“ 2021 m. balandžio 15 d. parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą su 162,50 Eur pinigine kompensacija.
Atsakovai su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko.
Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis).
Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas MB „Geolygis“ 2021 m. balandžio 15 d. parengtas žemės sklypų servitutų nustatymo planas. Todėl patikslintas ieškinys tenkintinas. Nustatytinas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai kelio servitutą S1, kodas: 215, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; servituto plotas – 26 kv. m., pagal MB „Geolygis“ 2021 m. balandžio 15 d. parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą.
CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip.
Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Ieškovas nurodė 162,50 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovai sutiko su siūloma kompensacija. Todėl šioje dalyje reikalavimas tenkintinas.
Trečiojo asmens VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas neprieštaravo dėl patikslinto ieškinio tenkinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalis).
Ieškovas byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Patikslintą ieškinį tenkinant visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, t. y. po 37,50 Eur.
Ieškovo atstovas posėdyje paaiškino, kad atsakovams sutinkant su patikslintu ieškiniu, prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai iš atsakovų mažina iki 700,00 Eur. Atsakovai sutiko dėl šių išlaidų sumažinimo iki 700,00 Eur. Ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 350,00 Eur.
Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti atsakovams A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), servitutą ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), naudai kelio servitutą S1, kodas: 215, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; servituto plotas – 26 kv. m., pagal MB „Geolygis“ 2021 m. balandžio 15 d. parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą su 162,50 Eur pinigine kompensacija.
Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminį mokestį ir po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.