Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., 2011-11-30, apie 19.50 val., S. K. g.-V. P. g., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota C. V.“, v/n (duomenys neskelbtini) prieš reguliuojamą sankryžą pėsčiųjų perėjoje ir prieš važiuojant kryptimi, kurią nurodo rodyklė įjungta papildomoje sekcijoje, kai šviesoforo signalas leidžia važiuoti, nedavė kelio nespėjusiai pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajai, kuri įžengė į ją esant leidžiamam eiti signalui, kliudė pėsčiąją, kuri įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš eismo įvykio vietos A. L. pasitraukė, tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 35, 231.4, 231.5 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. parodė, kad 2011-11-30, apie 19.50 val., ji su dukra važiavo iš Konarskio gatvės, iš mokyklos, link Geležinio vilko gatvės. Prieš įvažiuojant į reguliuojamą sankryžą jai degė žalia rodyklytė, kad ji gali daryti manevrą, bet prieš tai turėjo įsitikinti, ar nėra pėsčiųjų, ar kitų trukdžių ir ji taip darė. Tik jai sustojus, prie jos automobilio, iš kairės pusės vairuotojui įbėgo G. K. ir pradėjo daužyti į stiklą su kumščiais. Tada teko išlipti iš automobilio ir paklausti kas atsitiko. Ką toji moteris pasakė ji nežino, kadangi jau praėjo du metai. Atsimena tik tai, kad jai buvo pasakyta, kad ji nemoka vairuoti, bet žino tik tai, kad tikrai jos atsiprašė. A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji nieko jai nesakė, nerodė, tik visą laiką rankoje laikė mobilųjį telefoną. Tarp jos automobilio ir nukentėjusiosios, bei tarp šuniuko ir automobilio kontakto nepajuto, net jos dukra nieko nesuprato.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas R. B. parodė, kad konstatuotina, jog šiuo atveju administracinė nuobauda A. L. galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio teisės pažeidimo dienos. Akcentavo, jog A. L. administracinėn atsakomybėn patraukta 2011-11-30 už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, jog minėtas dvejų metų bendrasis administracinės atsakomybės taikymo terminas baigėsi 2013-11-30, tačiau iki šio termino jokia administracinė nuobauda asmeniui už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą nebuvo paskirta. Be to, dėl administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, praėjo daugiau nei vieneri metai ir nuo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties. Atsižvelgiant į tai bei, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 7 p. ir 35 str. 4 d., administracinę bylą A. L. atžvilgiu dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų prašo nutraukti.

Teismo posėdyje nukentėjusioji G. K. parodė, kad labai gerai atsimena šią situaciją. Ji su šuniuku ėjo per pėsčiųjų perėją. Gatvių sankryžoje eismas yra reguliuojamas šviesoforų pagalba. G. K. teigimu, ji į perėją įžengė ir šia ėjo degant jos atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui, o automobiliams degė raudonas šviesoforo signalas su įjungta žalia rodykle į dešinę. Pasak nukentėjusiosios, jai degė leidžiantis eiti per perėją šviesoforo signalas, todėl ji ramiai ėjo į kitą gatvės pusę. Eidama per perėją, liudytoja matė link jos iš dešinės pusės artėjantį automobilį, iki kurio tuo momentu buvo pakankamas atstumas, todėl bėgti ar skubėti per perėją jai nebuvo jokio reikalo. G. K. žengė kelis žingsnius, kai aukščiau minėtas automobilis netikėtai užkabino vedamą šunį priekiniu ratu, o ji pati nugriuvo ant automobilio variklio dangčio. Nukentėjusioji pradėjo klykti, rėkti. Po to, kai minėtas automobilis kliudė liudytoją, ji užkrito ant variklio dangčio, o pats automobilis tuo momentu nesustojo ir judėjo toliau į priekį. Pripažįsta, jog, gal ir daužė automobilį, kad vairuotoja sustotų. Parašė paaiškinimą, pasakė, kad kreipsis į medikus, nes skaudėjo dešinę ranką. Nukentėjusiajai keista, kad A. L. nuvažiavo nepasidomėjusi kaip ji jaučiasi, nei kaip jaučiasi jos šuniukas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. dėl padarytų pažeidimų neprisipažįsta, motyvuodama, kad ji nesuvokė ir nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį, šie faktai paneigtini byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji G. K. kategoriškai tvirtino, kad gatvių sankryža buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu, jokios kliūties pamatyti pėsčiųjų perėją einančia pėsčiąją su šuniuku nebuvo, matomumas buvo geras, o vairuotoja A. L. buvo išlipusi iš transporto priemonės bei kalbėjo su pėsčiąją, todėl negalėjo nematyti, kad kliudė G. K..

Pažymėtina, jog, siekiant išvengti administracinio teisės pažeidimo byloje neaiškumų, ir siekiant išsiaiškinti kokiomis aplinkybėmis galėjo susižaloti G. K., administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovo R. B. prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 nutartimi buvo paskirta teismo kompleksinė autotechninė medicininė ekspertizė.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-01-03 Nr.11-2572 (13) ekspertizės akto matyti, kad buvo konstatuota, jog G. K. nustatytas dešinės plaštakos sužalojimas galėjo būti padarytas kaip tiesioginio kontakto su automobilio dalimis ar kitais kietais bukais daiktais, taip ir atsimušant į tokius daiktus, tokiais daiktais galėjo būti ir priekinis automobilio stiklas ir variklio gaubtas. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas vien tik tai atsitrenkimui į važiuojantį ar stovintį automobilį. Minėtame ekspertizės akte pažymėta ir tai, kad iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti tikslaus G. K. sužalojimo padaryto mechanizmo, laiko ir aplinkybių, tačiau toks sužalojimas galėjo būti padarytas nedideliu greičiu važiavusiam automobiliui Toyota C. V. kontaktuojant su G. K. plaštaka. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2011-11-30.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, galima pagrįstai teigti, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. L. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 130 str. 1 d., o pačios pažeidėjos parodymai vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 punktu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

LR ATPK 35 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal analogiją su LR BK 95 straipsniu asmuo negali būti baustas jei nuo pažeidimo praėjo daugiau nei du metai, o šiuo atveju praėjo daugiau, kadangi užsitęsė tyrimas. Atsižvelgtina į tai, kad buvo iš naujo apklausta pažeidėja, nukentėjusioji, paskirta ir atlikta ekspertizė. Nuo 2013-01-17 apygardos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas A. L. apeliacinis skundas iš dalies ir panaikintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas bei grąžinta byla iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, praėjo daugiau nei 1 (vieneri) metai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įstatyminį pagrindą, vadovaujantis, teisingumo, protingumo principais, teismas vertina, kad administracinė nuobauda A. L. galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos. Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-17 nutarimą administracinėje byloje Nr. N261-1332/2012, kuriame buvo konstatuota, jog įstatymų numatytas dvejų metų senaties terminas yra naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pažymėtina ta aplinkybė, jog šiuo atveju dvejų metų bendrasis senaties terminas baigėsi 2013-11-30 (pažeidimas padarytas 2011-11-30), o kadangi iki to termino administracinė nuobauda A. L. nebuvo paskirta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu pagal LR (duomenys neskelbtini) str., 1 d. ir 130 str. 1 d. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ATPK 35 str, 127 str., 2 d., 130 str. 1 d., 250 str., 286 str., 287 str. 2d., , teismas

nutarė:

A. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, kadangi iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatyti terminai.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.