Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. P. – gynėjai advokatei Daliai Dudėnienei,

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovui – VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojui psichiatrui Audriui Grigui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo G. P. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. sausio 2 d. nutartimi G. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. spalio 28 d. gautas (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo pratęsimo. Teikime nurodoma, kad G. P. (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose apsigyveno 2024 m. liepos 18 d. G. P. nevaldė emocijų, konfliktavo su kitais globos namų gyventojais, grasino darbuotojams, į darbuotojų pastabas nereagavo. Po sistemingo vaistų vartojimo G. P. elgesys tapo adekvatus, jis nebepažeidinėja globos namų vidaus tvarkos taisyklių, pagarbiai bendrauja su kitais asmenimis. G. P. nuo 1993 m. serga (duomenys neskelbtini). Liga pasireiškia paranoidine simptomatika, nemiga, agresyviu elgesiu, priekabių ieškojimu. Gydytojo psichiatro išvadoje yra nurodyta, jog G. P. ligos paūmėjimai itin dažni, dėl ryškiai neadekvataus elgesio 2024 m. 6 kartus gydytas įvairiose psichiatrijos stacionaruose, jam būtina tęsti ambulatorinį priverstinį gydymą, kuris užtikrina bent jau minimalų asmens psichikos būsenos stabilumą. Nors socialinės globos namuose G. P. užtikrinamas gydymas bei priežiūra, asmuo nesuvokia vaistų vartojimo būtinybės, jam paskirti vaistai (3 kartus dienoje) yra trinami, reikalinga nuolatinė bendrosios praktikos slaugytojų pagalba vartojant vaistus. Be priverčiamosios medicinos priemonės nėra galimybės užtikrinti saugių G. P. gyvenimo globos namuose sąlygų.

3. (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovas teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad G. P. yra nevaldomas. Jis yra labai rimtas ligonis. Jis geria trinamus vaistus ir tik dėl to jo būklė pagerėja. Prieš papuldamas į globos namus, jis buvo pabėgęs į užsienį, sulaikytas Rygoje. Ten su juo buvo problemų.

4. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras A. Grigas teismo posėdžio metu nurodė, kad G. P. serga (duomenys neskelbtini). Iki asmeniui papuolant į globos namus, jam nebuvo taikomas joks sistemingas gydymas. Asmuo lakstydavo po Lietuvą, ligoninėje buvo pridaręs daug žalos, priekabiaudavo prie gydytojų. Jis buvo sulaikytas Rygoje, vykstantis į Suomiją. Tai yra ypatingai sunkus ligonis. Net vartojant vaistus galimi ligos paūmėjimai. Kontaktas su juo yra labai specifinis ir net menkiausias nepasitenkinimas iš pašnekovo pusės gali iššaukti agresiją. Dabar jam yra šioks toks pagerėjimas, bet tai yra vienas iš pavojingesnių pacientų.

5. Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.

6. Gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad palieka spręsti klausimą teismo nuožiūra.

Teikimas tenkinamas.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis).

9. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

10. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovo bei gydytojo psichiatro paaiškinimų matyti, kad G. P. serga lėtine progresuojančia psichikos liga, jam yra būtinas sistemingas ambulatorinis gydymas, pacientas nesuvokia nuolatinio vaistų vartojimo būtinybės, 2024 m. jis 6 kartus buvo gydomas įvairiose psichiatrijos stacionaruose. Nors po sistemingo vaistų vartojimo stebimas G. P. būklės pagerėjimas, tačiau G. P. ligos paūmėjimai yra itin dažni, jam paskirti geriami vaistai yra trinami, reikalinga nuolatinė bendrosios praktikos slaugytojų pagalba vartojant vaistus, todėl, įvertinus ligos pobūdį, norint asmeniui užtikrinti pastovų gydymą, tikslinga tęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą.

11. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog G. P. pasveiko arba pagerėjo jo psichikos būklė bei išnyko jo pavojingumas. Tiek iš medicininių dokumentų, tiek iš (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovo bei gydytojo psichiatro paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad priverstinis gydymas yra reikalingas ir tikslingas, nes gydytojai turi galimybę kontroliuoti paciento gydymą. Taigi, visų aptartų aplinkybių visetas patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas G. P. tolesnis ambulatorinis stebėjimas bei gydymas, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teikimą tenkinti.

Pratęsti G. P. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.