Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-04-30 · Civilinė byla Nr. e2-4660-824/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
e2-4660-824/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02350-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Navickienė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4660-824/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02350-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 49,67 Eur žalos atlyginimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad atsakovui Vokietijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, ir pateiktos sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis.

Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2017-12-02) atsakovas V. S. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ESDK) Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. V. S., Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 49,67 Eur žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).

2018-12-13 bei 2018-12-18 atsakovui buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti padarytą žalą PSDF biudžetui.

Kadangi atsakovas neteisėtai panaudojo ESDK ir neatlygino žalos PSDF biudžetui išlaidų, konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos Vokietijoje (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs PSDF biudžetui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovas ieškovei prievolės neįvykdė, ieškovei iš atsakovo priteistina 49,67 Eur padaryta žala (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo V. S., gim. 1983-07-15, 49,67 Eur žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, į. k. 188783981.

Priteisti iš atsakovo V. S., gim. 1983-07-15, 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Navickienė