- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2-378/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02329-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- L. V. A., Ž. M.
- Atsakovas
- A. P., Z. A. G., uždarajai akcinei bendrovei „Elgamos grupė“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. V. A. ir Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-72-160/2014 pagal ieškovų L. V. A. ir Ž. M. ieškinį atsakovams A. P., Z. A. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Elgamos grupė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 1 320 000 Lt priteisimo (tretieji asmenys – antstolis R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Elgama-elektronika“), kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis dėl atsakovui Z. A. G. taikytų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai L. V. A. ir Ž. M. ieškiniu prašė pripažinti tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Elgamos grupė“ ir A. P. sudarytą 170 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 104 UAB „Elgamos grupė“ akcijų supirkimo negaliojančia ir taikyti restituciją: iš UAB „Elgamos grupė“ priteisti A. P. jam priklausančias 104 neteisėtai supirktas bendrovės akcijas, iš A. P. priteisti UAB „Elgamos grupė“ jos sumokėtą 104 savo akcijų supirkimo sumą, t. y. 1 040 000 Lt; priteisti iš UAB „Elgamos grupė“ ir subsidiariai iš atsakovo Z. A. G. ieškovams po 660 000 Lt, o atsakovui UAB „Elgamos grupė“ – iš ieškovų L. V. A. ir Ž. M. po 66 UAB „Elgamos grupė“ akcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovų L. V. A. ir Ž. M. ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 1 040 000 Lt sumai atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Nesant ar nepakankant turtiniams reikalavimams užtikrinti atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, neviršijant 1 040 000 Lt sumos areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, išskyrus pinigines lėšas, susijusias su atsakovo darbo užmokesčiu ar socialinėmis išmokomis, uždraudžiant jomis disponuoti; areštavo 1 320 000 Lt sumai atsakovui Z. A. G. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Nesant ar nepakankant turtiniams reikalavimams užtikrinti atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, neviršijant 1 320 000 Lt sumos areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, išskyrus pinigines lėšas, susijusias su atsakovo darbo užmokesčiu ar socialinėmis išmokomis, uždraudžiant jomis disponuoti; uždraudė UAB „Elgamos grupė“ iš A. P. įsigytas 104 įmonės akcijas perleisti, kitaip apsunkinti arba anuliuoti.
Šalies argumentai
Ieškovų prašymu Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui Z. A. G. – areštavo 759 557 Lt sumai atsakovui Z. A. G. priklausančius vertybinius popierius ir / ar turtines teises, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti. Šios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos teismui nustačius, kad antstoliui vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis atsakovui Z. A. G. priklausantis 560 443 Lt vertės turtas, kurio aiškiai nepakanka galbūt ieškovams palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti, o piniginių lėšų, esančių bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, atsakovas neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2679/2013 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – atmetė ieškovų L. V. A. ir Ž. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Atsakovai Z. A. G., UAB „Elgamos grupė“ ir trečiasis asmuo UAB „Elgama-elektronika“ 2013 m. lapkričio 25 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovų prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi sutiko su atsakovų Z. A. G., UAB „Elgamos grupė“ ir trečiojo asmens UAB „Elgama-elektronika“ atskiruoju skundu ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui Z. A. G. taikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų Z. A. G., UAB „Elgamos grupė“ ir trečiojo asmens UAB „Elgama-elektronika“ atskirąjį skundą, 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – atmetė ieškovų L. V. A. ir Ž. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog 2013 m. liepos 19 d. akcijų supirkimo sutarčių šalimi yra tik atsakovas UAB „Elgamos grupė“, kuriam taikyti turto areštą ieškovai neprašo, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo vadovui Z. A. G.. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės pripažinus, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos Z. A. G. turtui ir piniginėms lėšoms, atitinkamai laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir atsakovo vertybiniams popieriams bei turtinėms teisėms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai L. V. A. ir Ž. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsakovai atskirąjį skundą dėl 2013 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties teismui pateikė 2013 m. lapkričio 25 d., t. y. beveik prieš mėnesį iki skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimo dienos, taigi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas terminas pirmosios instancijos teismui pačiam pasinaikinti atskiruoju skundu atsakovų apskųstą nutartį skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo akivaizdžiai praleistas, o tai sudaro pagrindą šią nutartį naikinti kaip nepagrįstą.Vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo, savaime nereiškia, jog tos pačios apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindu naikintina ir kita Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių – kitos rūšies turto arešto – vienam iš atsakovų taikymo, dėl kurios pagrįstumo ir galiojimo apeliacinės instancijos teismas nesprendė. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių nutarties priėmimą, teismas nepateikė.Teismas neįvertino to, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį, kuria atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikino motyvuodamas tuo, jog, teismo nuomone, ieškovų ieškinio reikalavimai tariamai nėra preliminariai pagrįsti visoje apimtyje, tačiau ieškinio reikalavimų dalyje dėl 300 000 Lt sumos už 30 vienetų (po 15 vienetų) UAB „Elgamos grupė“ akcijų perleidimą bendrovei priteisimo Lietuvos apeliacinis teismas preliminaraus ieškinio nepagrįstumo nenustatė. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi iš esmės sutiko, jog ieškovų ieškinio reikalavimas dėl 300 000 Lt sumos už perleidžiamas akcijas priteisimo nėra preliminariai nepagrįstas, taip pat teismas nepaneigė aplinkybės, jog ši suma atsakovams yra didelė ir ieškovų reikalavimas dėl jos priteisimo užtikrintinas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dėl ko darytina išvada, jog dalyje dėl 300 000 Lt ieškinio sumos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams gali ir turi būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsakovai A. P., Z. G. ir UAB „Elgamos grupė“ bei trečiasis UAB „Elgama-elektronika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas pagrįstai vadovavosi aukštesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu, kaip turinčiu prejudicinę reikšmę šalių ginčui dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti. Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2-2679/2013 šalys yra tie patys asmenys kaip ir šioje byloje, ginčo dalykas taip pat sutampa – ieškinio reikalavimų 1 320 000 Lt apimtyje užtikrinimas. Civilinėje byloje Nr. 2-2679/2013 sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams teisėtumo yra tiesiogiai susijęs su šioje byloje sprendžiamu klausimu – papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vienam iš atsakovų Z. A. G., todėl civilinėje byloje Nr. 2-2679/2013 nustatytos faktinės aplinkybės ir tuo pagrindu aukštesnės instancijos teismo padarytos išvados yra reikšmingos ir nagrinėjant aktualų tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje. Aukštesnės instancijos teismas, atsisakydamas atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad ieškovų reikalavimas yra preliminariai pagrįstas tik dėl to, kad atsakovams yra nesumokėta iš viso 300 000 Lt pagal 2013 m. liepos 19 d. akcijų supirkimo sutartis, kurių šalimi yra tik atsakovas UAB „Elgamos grupė“ ir kuriam taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai neprašo. Ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik UAB „Elgamos grupė“ vadovui Z. A. G., kaip subsidiariai atsakingam asmeniui. Tačiau ieškovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui patenkinus ieškinio reikalavimus galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Atsakovo UAB „Elgamos grupė” turimo turto vertė (2012 metais buvo 4 752 999 Lt, iš jo ilgalaikį turtą sudaro net 4 730 224 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 30 623 Lt) žymiai viršija pareikštų 300 000 Lt reikalavimų sumą, kuri šiai įmonei nėra didelė.CPK 334 straipsnio 2 dalyje numatytas 3 kalendorinių dienų terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo atskirojo skundo priėmimo teismo žinion, o ne nuo jo gavimo teisme dienos. Teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą privalo atlikti ir CPK 316 straipsnyje nustatytus veiksmus, todėl 3 dienų terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti, kai visi nurodyti veiksmai yra atlikti. Be to, įstatymas nenumato reikalavimo perduoti atskirojo skundo nagrinėjimą aukštesnės instancijos teismui tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas, sutikęs su atskirojo skundo argumentais, pats per 3 dienas nepasinaikina skundžiamos nutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje iš esmės sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria atsakovui Z. A. G. buvo taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios normos nuostatų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galbūt bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti ekonomiškos bei proporcingos ir neturi suvaržyti atsakovo teisių labiau nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra skundžiamos atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą ir sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims, t. y. neperduoda atskirojo skundo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kaip tai nurodyta CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino ieškovų L. V. A. ir Ž. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 1320 000 Lt sumai atsakovui Z. A. G. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai turtiniams reikalavimams užtikrinti – ir atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė nustatęs, kad preliminariai įvertinus ieškinio ir jo priedų turinį, negalima teigti, jog ieškovų ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kad pareikštų reikalavimų suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2679/2013 ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta.
Pagal bylos duomenis antstoliui vykdant pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavus atsakovo Z. A. G. turto, kurio bendra vertė mažesnė nei reikėtų galbūt ieškovams palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovai L. V. A. ir Ž. M. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui Z. A. G. priklausančius vertybinius popierius ir / ar turtines teises. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų prašymą tenkino ir 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi areštavo 759 557 Lt sumai atsakovui Z. A. G. priklausančius vertybinius popierius ir / ar turtines teises. Papildomas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas taikė nustatęs, kad pagal 2013 m. spalio 18 d. nutartį areštuoto turto vertės aiškiai nepakanka galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino jokių papildomų aplinkybių, susijusių faktiniu ir teisiniu pagrindu, kuris yra aktualus, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės. Iš ieškovų paduoto prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi iš esmės buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ankstesne teismo nutartimi byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo. Pagrindinis klausimas dėl būtinumo taikyti civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų ieškinį, laikinąsias apsaugos priemones, buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi.
Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2679/2013 nustatytos aplinkybės yra reikšmingos ne tik sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi, bet ir 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo išspręstas klausimas, ar iš viso byloje gali ir turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ieškovų pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Šiuo atveju taip pat svarbu tai, kad teikdami prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios pagrįstų po pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties priėmimo atsiradusią papildomą grėsmę galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimui įvykdyti, nebuvo keičiami ar tikslinami ieškinio reikalavimai.
Atmesdamas apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šią skundžiamą nutartį, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir panaikino 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį.
Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje pripažino, jog preliminariai pagrįsta yra tik ieškovų L. V. A. ir Ž. M. reikalavimo dalis dėl 300 000 Lt priteisimo iš atsakovo UAB „Elgamos grupė“ ir subsidiariai iš atsakovų Z. A. G.. Tačiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovams nereiškiant reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindiniam skolininkui (UAB „Elgamos grupė“), nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones minėtai sumai ir atsakovo vadovui Z. A. G.. Atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra iš esmės konstatuota, jog pagal ieškovų L. V. A. ir Ž. M. reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-72-160/2014 nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nevertina ieškovų L. V. A. ir Ž. M. argumentų dėl 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir būtinumo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieškovai iš esmės kvestionuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytas aplinkybes, tačiau šiuo atveju ginčo dalykas yra ne tai, ar reikalinga ieškovų pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino savo nutartį, kuria buvo taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į jau pritaikytas laikinasis apsaugos priemones.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovų Z. A. G., UAB „Elgamos grupė“ ir trečiojo asmens UAB „Elgama-elektronika“ atskirasis skundas pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2013 m. lapkričio 26 d., tuo tarpu nustatyti, kada buvo išspręstas jo priėmimo klausimas nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, būtų galima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį priėmė praleidęs CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą trijų dienų terminą. CPK 328 straipsnis nustato, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, todėl vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį priėmė praleidęs CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo byloje susidariusią teisinę situaciją, pagrįstai panaikino 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria atsakovui Z. A. G. buvo taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, ir neperdavė atskirojo skundo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsakovai A. P., Z. G. ir UAB „Elgamos grupė“ bei trečiasis asmuo UAB „Elgama-elektronika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Elgama-elektronika“ 2014 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 256039 sumokėjo 3 630 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Duomenų apie atsakovų A. P., Z. G. ir UAB „Elgamos grupė“ turėtas išlaidas byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Elgama-elektronika“.
CPK 47 straipsnio 2 dalis inter alia nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.
Nagrinėjamu atveju ieškovai L. V. A. ir Ž. M. teikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties, o atsakovai A. P., Z. G. ir UAB „Elgamos grupė“ bei trečiasis UAB „Elgama-elektronika“ – atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirojo skundo ar kito dokumento, kuriame pareikšti atsikirtimai, parengimą negali būti priteista didesnė nei 500 Lt suma (0,5 MMA; 0,5 x 1 000 Lt; nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1 000 Lt), įskaitant visus privalomuosius mokėjimus.
Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes bei UAB „Elgama-elektronika“ atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, šioje byloje sprendžiamo klausimo sudėtingumą ir apimtį, kad trečiojo asmens UAB „Elgama-elektronika“ atstovas atstovauja trečiajam asmeniui tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atsiliepimas į atskirąjį skundą yra ir kitų asmenų (A. P., Z. G., UAB „Elgamos grupė“), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prašymas priteisti advokato atstovavimo apeliacinės instancijos išlaidas tenkintinas iš dalies ir trečiajam asmeniui UAB „Elgama-elektronika“ priteistina 125 Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo apeliacinės instancijos išlaidų) lygiomis dalimis iš ieškovų L. V. A. ir Ž. M., t.y. iš kiekvieno ieškovo po 62,50 Lt (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Elgama-elektronika“ (juridinio asmens kodas 110395970) iš ieškovų L. V. A. ir Ž. M. po 62,50 Lt (šešiasdešimt du litus 50 ct), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.