Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-13 · Administracinė byla Nr. I-4152-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-13
Bylos Nr.
I-4152-244/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02066-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4152-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02066-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. B. pateikė skundą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 1).

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2016-10-14 iki 2017-04-29. Nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Pareiškėjas buvo nuolat stebimas pareigūnų. Nors sanitarinis mazgas yra sumontuotas už pertvaros iš vidaus, tačiau tai neužtikrina pareiškėjo privatumo, kadangi jis vis tiek gali būti matomas kitų kalinčių asmenų ar sargybinių. Pažymi, kad privatumas nėra užtikrinamas ir einant į dušą, kadangi jis yra stebimas pareigūnų ir kitų kalinčių asmenų. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti (b. 1. 4–11).

Paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016-11-14 iki 2017-04-27. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, teise pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Pažymi, kad teisės aktai nenustato, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimas nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kadangi priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žala laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje E. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeidžiamas jo privatumas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015-11-01, 21 punkte buvo nurodoma, kad tardymo izoliatorių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad laikymo sąlygos laisvės atėmimo vietose, kuomet asmenys laikomi mažo ploto kamerose ir turi naudotis atvirais tualetais, neužtikrinančiais privatumo, pripažintinos pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (pvz., 2008-11-18 sprendimas Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), 2015-12-08 sprendimas Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 40828/12, 29292/12, 69598/12, 40163/13, 66281/13, 70048/13, 70065/13).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. pertvara ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš atsakovo atstovo pateiktų į bylą duomenų (b. l. 4) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2016-11-14 iki 2016-11-15 ir nuo 2016-11-16 iki 2017-04-26 Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 207 ir 383 . Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 28 d. pranešimo Nr. 24-4196 (b. l. 12) matyti, kad šiuo metu Lukiškių TI-K kamerose Nr. 386, 395, 252, 257, 406, 417, 418, 426 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Nors šiuo metu dalyje Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, užtikrinančios asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau atsakovės atstovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad tokios priemonės buvo įrengtos pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K kamerose metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpio metu kamerose buvo laikomas vienas, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017). Todėl, teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad privatumas nėra užtikrinamas ir einant į dušą, kadangi jis yra stebimas pareigūnų ir kitų kalinčių asmenų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Nors, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nėra pagrindo, tačiau pripažintina, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus jo privatumo apribojimus naudodamasis dušu nagrinėjamu atveju, ir į šią aplinkybę atsižvelgtina vertinant pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumą.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į privatumo neužtikrinimo trukmę, suėmimo sąlygų visumą. Vis dėlto, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad privatumo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 3 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, atsižvelgęs, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl privatumo neužtikrinimo teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1-2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska