Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1507-1109/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-04
Bylos Nr.
1-1507-1109/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00990-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
V. R.
Nukentėjusysis
R. R.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1507-1109/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00990-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,kaltinamajam V. R., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nukentėjusiajam R. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1969 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. R. 2021 m. sausio 9 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ne mažiau tris kartus rankos delnu sudavė savo sūnui R. R. per veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. sausio 9 d. apie 18–19 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Virtuvėje gamino valgį, o jo sūnus R. R. plovė indus. Sūnui davė pastabą dėl per stipriai leidžiamo vandens. Jie tarpusavyje apsižodžiavo. Sūnus V. R. pastūmė, todėl šis sudavė sūnui R. R. tris kartus per veidą. Galėjo būti, kad R. R. jautė fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, supranta, jog negalima konfliktų spręsti fizinio kontakto būdu, pasižada daugiau konfliktų tokiais būdais nespręsti. Jis sūnaus atsiprašė, sūnus jam atleido, jie susitaikė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 9 d. apie 19.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, tarp jo ir tėčio V. R. kilo konfliktas dėl to, kad jis (nukentėjusysis) per stipriai leidžiąs vandenį, per daug naudojantis indų ploviklio. Konflikto metu tėvas jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir pastūmė jį nuo kriauklės. Šis veiksmas fizinio skausmo jam nesukėlė. Jis supykęs dėl tokio elgesio, tėvą pavadino „pyderu“. Tada tėvas priėjęs prie jo ne mažiau kaip tris kartus delnu sudavė jam į veidą. Tokiais veiksmais tėvas jam sukėlė stiprų fizinį skausmą, jam skaudėjo kairę veido pusę, po akimi ir skruostas buvo paraudę, kaito, buvo nežymiai patinę. Tokie tėvo veiksmai jį labai išgąsdino. Po įvykio jis skambino bendruoju pagalbos telefonu. Apie įvykį papasakojo močiutei ir draugui Arnoldui (1 t., b. l. 48–58).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 9 d. apie 20.00 val. jam telefonu paskambino R. R. ir pasakė, jog tėvas jį sumušė. Jis nuvažiavo pas R. R. į namus, kur R. R. paaiškino, kad, šiam plaunant indus, atėjo tėvas, kuris priekaištavo dėl per didelio indų ploviklio kiekio bei rankomis nustūmė nuo kriauklės. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius, po ko V. R. nukentėjusiajam sudavė tris kartus į veidą. 2021 m. sausio 11 d. nukentėjusiojo tėvas buvo paleistas iš areštinės, todėl su R. R. sutarė, kad šis pagyvens pas jį. Vakare jiedu buvo grįžę į R. R. namus pasiimti daiktų ir rūbų, namuose buvo V. R., kuris iškart pradėjo konfliktuoti, taip pat prisipažino jog R. R. sudavė į veidą, tyčiojosi iš nukentėjusiojo, jog jis verkia nuo poros smūgių. Konfliktas įrašytas liudytojo telefone, kurį tuo metu kišenėje turėjo nukentėjusysis (1 t., b. l. 61–64).

Liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 9 d. pas ją ryte atėjo R. R., kuris papasakojo, kad 2021 m. sausio 8 d. namuose tarp jo ir tėvo V. R. buvo kilęs konfliktas dėl skardinių, kurias kolekcionavo R. R.. Ji aiškino R. R., kad negalima taip elgtis su tėvu, ir kad jokios policijos šis nekviestų. Po jų pokalbio R. R. grįžo namo. Apie 19.00 val. jai paskambino sūnus V. R. ir pasakė, kad R. R. iškvietė policiją, taip pat pastarasis sakė, kad sūnui trenkė, dėl ko šis verkia kaip boba, sakė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad R. R. naudojo per daug indų ploviklio ir pylė per daug vandens, kad net per kriauklės kraštus bėga ant grindų, V. R. nukentėjusįjį nustūmė nuo kriauklės. V. R. sakė, kad sūnus vartojo necenzūrinius žodžius, negražiai pavadino. Baigus pokalbį, ji paskambino R. R., kuris pasakė, kad tėvas prieš jį smurtavo ir sudavė tris kartus per veidą (1 t., b. l. 73–76).

Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 9 d., dirbant kartu su kolega M. V., apie 19.18 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tėvas mušė rankomis, trenkė per veidą ir galvą. Nuvykus minėtu adresu, lauke juos pasitiko pranešėjas R. R. taip pat buvo V. R.. R. R. nurodė, jog tėtis prieš jį smurtavo. V. R. buvo stipriai susierzinęs, kalbėjo piktai, pakeltu balsu, bandant pasikalbėti ir išsiaiškinti aplinkybes, šis tai juokėsi, tai vėl kalbėdavo piktai. R. R. jiems nurodė, kad tėvas prieš jį smurtauja jau ne pirmą kartą, atrodė stipriai susijaudinęs, išsigandęs, buvo šoko būsenoje. Taip pat nurodė, kad tėvas virtuvės patalpoje sudavė tris ar keturis kartus į galvą su delnu. Minėjo, kad konfliktas kilo dėl to, kad, plaunant indus, tėvas pradėjo priekaištauti dėl per daug naudojamo indų ploviklio ir šį nustūmė nuo kriauklės, po ko R. R. tėvą negražiai pavadino, dėl ko šis supykęs ir sudavė minėtus smūgius. Ant nukentėjusiojo veido jokių sužalojimų, paraudimų ar patinimų nematė. V. R. visus veiksmus neigė. V. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę, apie įvykį informuoti Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjai (1 t., b. l. 67–70).

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 9 d. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tėvas mušė sūnų rankomis, įtariamasis sulaikytas, sūnus lauks namuose. Apie 21.15 val. nuvykus minėtu adresu, kieme pasitiko R. R., kuris paaiškino, jog šiandien, tai yra 2021 m. sausio 9 d., apie 19.10 val., namuose, virtuvės patalpoje tarp jo ir tėvo V. R. įvyko konfliktas, dėl to, kad Robertas plaudamas indus naudojo per daug indų ploviklio. V. R. nustūmė R. R. nuo kriauklės. Po to V. R. išplūdo R. R. necenzūriniais žodžiais ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė ranka į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po šio įvykio R. R. bandė kviestis pagalbą telefonu, tačiau tėvas telefoną atėmė, todėl bandė kviesti pagalbą iš laidinio namų telefono, tačiau tėvas šį telefoną taip pat atėmė, todėl R. R. suradęs tėvo seną nenaudojamą telefoną išsikvietė pagalbą. Esant šioms aplinkybėms iš R. R. buvo priimtas pareiškimas, atlikta įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 79–82).

Iš 2021 m. sausio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021 m. sausio 9 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), R. R. buvo virtuvės patalpoje, plovė indus. Jam plaunant indus, į virtuvės patalpą atėjo jo tėvas V. R., pradėjo ant jo rėkti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu tėvas tyčia trenkė jam nemažiau kaip tris kartus rankos delnu į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė jo tėvą. Įvykio metu namuose su tėvu buvo vieni (1 t., b. l. 12–17).

Iš 2021 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–30).

Iš 2021 m. sausio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad R. R. paaiškino, jog 2021 m. sausio 9 d. apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje R. R. tėvas V. R. po žodinio konflikto su sūnumi kelis kartus ranka trenkė R. R. į veido sritį, šitaip sukeldamas R. R. fizinį skausmą. Smurtą patyrusio asmens būsena – šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, R. R. buvo blaivus (b. l. 31–34).

Iš 2021 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta garso įrašo stenograma. Garso įraše užfiksuotas R. R., V. R., A. K. pokalbis, kurio metu V. R. pripažįsta sudavęs R. R. smūgius (1 t., b. l. 83–90).

Iš 2021 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta garso įrašo stenograma. Garso įraše užfiksuotas R. R., A. K., N. R. pokalbis, kurio metu N. R. papasokojo, kad sūnus jai prisipažino sudavęs smūgį R. R., o R. R. atsako, kad tėvas jam sudavė ne vieną, o tris keturis smūgius (1 t., b. l. 91–96).

Iš 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad buvo atlikta garso įrašų stenograma. Garso įrašuose užfiksuotas R. R. ir bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis, kurio metu R. R. kvietėsi pakalbą, nurodė, kad tėvas prieš jį smurtavo, trenkė du ar tris kartus per veidą (1 t., b. l. 101–107).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. R. ne mažiau tris kartus rankos delnu sudavus savo sūnui R. R. per veidą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Šeimos nario ar artimo giminaičio sąvokos pateiktos BK 284 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, objektų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai tarpusavyje susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamų veikų aplinkybes.

Kaltinamasis pripažino, jog 2021 m. sausio 9 d. apie 18–19 val. namuose kilusio konflikto metu sudavė sūnui R. R. tris kartus per veidą, dėl ko šis galėjo jausti fizinį skausmą. Šie kaltinamojo parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo R. R. parodymus, liudytojų parodymus bei kitus rašytinius įrodymus.

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad 2021 m. sausio 9 d. apie 19.10 val., namuose, virtuvės patalpoje, tarp jo ir tėčio V. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis tėvą pavadino įžeidžiančiu žodžiu, dėl ko supykęs tėvas jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir ne mažiau kaip tris kartus delnu sudavė jam į veidą. Dėl suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą, po akimi ir skruostas buvo paraudę, šiek tiek patinę.

Tai, kad V. R. naudojo smurtą nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu, patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, bet ir liudytojų parodymai. Liudytojas A. K. parodė, kad po konflikto jam paskambino R. R. ir pasakė, kad tarp jo ir V. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius, po ko V. R. nukentėjusiajam sudavė tris kartus į veidą. Kaltinamojo motina ir nukentėjusiojo močiutė liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po konflikto jai paskambinęs sūnus V. R. prisipažino sudavęs sūnui smūgius. Šios aplinkybės užfiksuotos ir liudytojo A. K. telefonu darytame garso įraše. Į įvykį atvykę pareigūnai K. M. ir K. J. parodė, jog buvo vykstama į iškvietimą dėl to, kad tėvas sumušė sūnų, nuvykus R. R. nurodė, jog konflikto metu tėvas sudavė jam smūgius, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Iš 2021 m. sausio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. R. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Netikėti nukentėjusiuoju teismas neturi pagrindo, nes, kaip matyti iš šių įrodymų visumos, nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo susijaudinęs, tas pačias įvykio aplinkybes nurodė draugui ir močiutei, į įvykį atvykusiems pareigūnams, be to, iš 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis net du kartus skambino bendruoju pagalbos telefonu, kvietėsi pagalbą, nurodė, kad pieš jį smurtavo tėvas – trenkė du ar tris kartus per veidą.

R. R. nurodė, kad dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, buvo matyti paraudimas bei patinimas. Netikėti šiais parodymais teismas taip pat neturi pagrindo, nes buvo suduotas ne vienas smūgis, o keli, jie buvo suduoti į gyvybiškai svarbų ir jautrų organą – veidą. Nukentėjusysis po įvykio buvo susijaudinęs, visais būdais stengėsi išsikviesti pagalbą. Be to, pats kaltinamasis pripažino, kad dėl jo suduotų smūgių nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą, nes jis pats dėl tokių smūgių jaustų skausmą. Aukščiau aptarti įrodymai taip pat neabejotinai patvirtina, jog R. R. fizinį skausmą jautė dėl tėvo suduotų smūgių ranka jam į veidą. Tai patvirtina, jog fizinis skausmas yra susijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamojo elgesiu – smūgių sudavimu, ir yra šio elgesio pasekmė.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad V. R. 2021 m. sausio 9 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini)., namuose, ne mažiau tris kartus rankos delnu sudavė savo sūnui R. R. per veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad fizinio smurto vartojimas – smūgių sudavimas į gyvybiškai svarbų ir jautrų organą – galvą, veido sritį, yra nederamas elgesys, kad gali sukelti fizinį skausmą ar netgi sutrikdyti sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą kilusio konflikto metu – sudavė ne vieną, o net kelis kartus ranka per veidą. Tai patvirtina, jog asmuo norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Smurtas vartotas sūnaus atžvilgiu, t. y. artimo giminaičio (BK 248 straipsnis), atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą artimam giminaičiui požymiai, todėl kaltinamojo V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas V. R. ir R. R. pareiškimas dėl susitaikymo baudžiamojoje.

Iš V. R. ir R. R. pareiškimo dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje matyti, kad kaltinamasis V. R. pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. V. R. susitaikė su R. R., prašo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (2 t., b. l. 10). Teisiamojo posėdžio metu R. R. paaiškino, kad jis su tėvu susitaikė, jam atleido, susitaikymo sutartis parašyta jo laisva valia, civilinio ieškinio nepareiškė.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu gali būti atleistas tik jeigu yra nustatytos visos šios sąlygos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė su V. R.. Kaltinamasis V. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo V. R. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad praeityje jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų pradėta kitų ikiteisminių tyrimų V. R. atžvilgiu ar padarytų naujų administracinių nusižengimų. Be to, V. R. dirbantis, dėjo pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis pasimokė iš padarytų klaidų, išvadas padarė, stengiasi nedaryti naujų teisės pažeidimų, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi nustatytos visos būtinos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kaltinamasis V. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš artimą giminaitį ir savo šeimos narį, smurtas vartotas spontaniškai, konflikto, kilusio dėl menkavertės priežasties buityje, metu, teismo vertinimu, siekiant prevencinių tikslų, siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų, išmokti atpažinti neigiamas emocijas ir jas kontroliuoti, valdyti konfliktines situacijas, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios priemonės įvykdymo terminą nustatant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokurorė prašė taip pat skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau šią priemonę šiuo atveju, teismo vertinimu, skirti netikslinga. Pažymėtina, jog paties fondo paskirtis yra atlyginti dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų patirtą žalą, t. y. užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą, jų interesus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis yra artimas kaltinamojo kaltinamajam žmogus – sūnus, jis civilinio ieškinio nereiškė, turtinio pobūdžio reikalavimų tėvui nepateikė, su juo susitaikė, be to, mokosi, todėl yra pagrindas manyti, kad tėvas toliau padės sūnui. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad geriausiai šiuo atveju teisingumo principą užtikrintų ir nukentėjusiojo interesus labiausiai atitiktų sprendimas neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, todėl įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis, atlesti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios priemonės įvykdymo terminą nustatant – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Ramonienė