Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AB “Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB “Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. L. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Dėl ieškovės pasirinkto atsakovo. Transporto priemonės valdytojo sąvoka įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje: transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Paprastai transporto priemonės savininkas kartu yra ir jos valdytojas, nes jis transporto priemonę valdo nuosavybės teise. Analogiškai valdytojo sąvoka išaiškinta ir TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punkte. Tačiau nustačius, kad transporto priemonės valdymą jos savininkas perdavė civilinio sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, deliktinė atsakomybė už ja padarytą žalą bus taikoma valdymą perėmusiam jos valdytojui. Dėl teisėto transporto priemonės valdymo perleidimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonės valdymas gali būti teisėtai perleistas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavimo ją naudotis naujam valdytojui momento. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 2 dalimi teisėtas valdymas yra tada, kai jis atliekamas teisėto civilinio sandorio pagrindu, esant valdymą perduodančio ir valdymą priimančiojo asmens valiai. Valdymo perdavimas yra tada, kai valdymą įgyjantis asmuo įgauna teisę daryti transporto priemonei faktinį poveikį, savarankiškai priimti sprendimus dėl transporto priemonės naudojimo (net ir trumpą laiką) Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Nustačius, kad transporto priemonės valdymą savininkas perdavė civilinio sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, deliktinė atsakomybė už ja padarytą žalą bus taikoma valdymą perėmusiam jos valdytojui. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 ir 3 dalis už transporto priemonės sukeltą žalą tretiesiems asmenims be kaltės atsako tiek teisėtas, tiek neteisėtas jos valdytojas. Byloje ieškovė kelia reikalavimą atsakovui S. L., kaip transporto priemonės Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, kuria 2016-10-29, apie 16.23 val., Vilniuje, Salomėjos Neries 95, buvo apgadintas kitas automobilis, Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas draudimo bendrovėje „Gjensidige“. Ir ieškovas ir atsakovas neginčija fakto, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu, transporto priemonę vairavo ir žalą trečiajam asmeniui padarė ne atsakovas, o į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas A. L.. Šis faktas patvirtinamas administracinio nusižengimo tyrimo bylos medžiaga ir A. L. paaiškinimais apie tai, kad 2016-10-29, apie 16.23 val., Vilniuje, Salomėjos Neries gatve S. L. priklausantį automobilį Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su savininko leidimu vairavo jis. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad žąlą trečiajam asmeniui savo veiksmais padarė ne atsakovas, o tretysis asmuo A. L., įvykio metu faktiškai valdęs atsakovui priklausančią transporto priemonę. Kaip jau minėta A. L. S. L. turtą -automobilį Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdė teisėtai, su turto savininko leidimu ir sutikimu (CK 4.23 str., 4.24 str.), todėl už savo veiksmais valdant jam patikėtą turtą padarytą žalą, turėtų atsakyti būtent A. L.. Ieškovei nesutikus keisti netinkamo atsakovo, ieškinys negali būti tenkintinas. Pažymėtina, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ į pateiktą 2017-04-20 raštą dėl išmokos išieškojimo, 2017-04-25 gavo A. L. rašytinį atsakymą, kuriame pastarasis pareikalavo iš ieškovės atšaukti kaip nepagrįstus jos piniginius reikalavimus atsakovui S. L..

Dėl ieškinio senaties.

Ieškinio senatis — tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visa ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui (esant įstatymų ar sutartyje numatytoms sąlygoms) CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi ieškovė, atlyginusi trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą, iš žalą padariusio asmens reikalauti gali per trijų metų terminą. Ieškovė 2017-04-20 mokėjimo nurodymu pervedė ADB „Gjensidige“ 352,14 ,€ išmoką dėl 2016-10-29 įvykio metu apgadintą transporto priemonę, o 2017-11-21 mokėjimo pavedimu papildomai tai pačiai raudimo bendrovei pervedė 82,65 €. Taigi trijų metų ieškinio senaties terminas nei nuo 2017-04-20 nei nuo 2017-11-21 iki ieškinio padavimo teisme, nesuėjo. Teismo manymu ieškovės per kelis kartus sumokėtos žalos atlyginimo išmokos negali būti dalomos į pagrindines ar papildomas. Šioje situacijoje žalą patyrusiam patikslinus žalos dydį ji nors ir sumokėta per du kartus visgi yra pagrindinė, atsiradusi konkrečiu įvykiu, konkrečioje vietoje padaryta tuo pačiu metu ir tam pačiam turtui. Atsižvelginat į tai nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Be to , teismo manymu , šioje byloje taikytinas ne vienerių o trijų metų ieškinio senaties terminas kaip ir numatyta ieškiniams dėl žalos atlyginimo CK 1,125 str. 8 p.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, kad draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais, pvz., TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą išimtį. kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu Ieškovė būtent šiuo pagrindu ir reikalauja atlyginti žąlą iš atsakovo nurodydama , kad A. L. po įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Bylose, kuriose keliamas klausimas dėl draudiko teisės susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką, būtent ieškovė (draudikė) turi įrodyti aplinkybes suteikiančias atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovei, siekiančiai susigrąžinti eismo įvykio dalyvio draudikui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, taip pat atsakomybę mažinančių ar šalinančių sąlygų buvimą, siekiant sumažinti atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis). A. L. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017-03-30 surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. duomenys neskelbtini dėl įvykusio 2016-10-29 apie 16.23 val. Vilniuje, Salomėjos Neries 95 eismo įvykio, nurodytas KET 101 p. pažeidimas. A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 417 str. 8 d. (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas). Jam už šį nusižengimą buvo paskirta 5 Eur bauda, kuri sumokėta 2017-04-13. Dėl kokių nors kitų pažeidimų A. L. ir S. L. nenubausti. Teismo posėdžio metu A. L. paaiškino, kad vairuodamas automobilį Vilniuje, S.Neries gatve 2016-10-29 apie 16.23 val. nepajuto jokio susidūrimo su kitu automobiliu požymių, todėl nebuvo sustojęs ir išlipęs apžiūrėti nei savo, nei kokių kitų automobilių. Paaiškino, kad susidūrimo su kitu automobiliu galėjo nepajusti dėl automobilyje vežamų molinių puodų gėlėms. Iš ieškovo pateiktų apgadinto automobilio nuotraukų matyti, kad automobilio apgadinimai minimalūs, padaryti maždaug 3x2 cm. plote, apie 46 cm. aukštyje, nubraukiant detalės lako ir dažų paviršių. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai tikėti, kad A. L. susidūrimo nepajuto kaip ir tai, kad jis turėjo pagrindą manyti, kad jokio eismo įvykio nesukėlė. Taigi A. L. nežinodamas, kad apgadino kitą automobilį, negalėjo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Neįrodžius A. L. ir juo labiau S. L. tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, pastariesiems negali kilti pareiga, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, atlyginti žalą.

Ieškinio dėl pagrindinio reikalavimo netenkinant, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teisme patyrė 350 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti už teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovimą pirmosios instancijos teisme parengiamųjų ir teismo posėdžių metu. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 285 – 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ S. L. naudai 350 € bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.