Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

išnagrinėjusi V. P. (V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), piliečio, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. spalio 27 d., 17.30 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vairuodamas autobusą ,, (duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, autobuso bagažo skyriuje gabeno 2500 pakelių cigarečių „Winston Blue“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 18675 Lt ir tuo pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 str. reikalavimus, t. y. kaip padariusiam administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta. 2013-10-27 jis važiavo autobusu, užsakytu ledo ritulio klubo „(duomenys neskelbtini)“ trims dienoms važiuoti į (duomenys neskelbtini). Grįžtant 27 dieną viskas vyko kaip visada. Vaikai pasiėmė kiekvienas po vieną krepšį. Jis pirmą kartą su tuo klubu važiavo, vežė 20 vienuolikmečių vaikų, buvo, atrodo, 4 tėvai, du treneriai. Su vairuotoju buvo dvidešimt šeši asmenys. Jis vienas vairuotojas buvo. Jis atidarė bagažinę ir netikrino krepšių. Niekada neatlikdavo krepšių tikrinimo. Jie pasamdė autobusą, ir jis vežė. Jis neturi teisės tikrinti bagažą, asmeninius daiktus. Jo asmeniniai daiktai buvo atskirai padėti vairuotojo miegojimo vietoje, o ne bagažinėje. Jie sekmadienio naktį atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Privažiavo prie kontrolės iš Baltarusijos pusės, kur patikrino pasus, saloną, o bagažo net neprašė atidaryti, po to atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Užėjo muitinės pareigūnė pasienietė, patikrino pasus, autobuso dokumentus ir išėjo. Po to užėjo du muitininkai, iš kurių vienas buvo stažuotojas. Jie jo paprašė atidaryti bagažą. Jis atidarė iš visų pusių. Buvo daug krepšių ir pasakė kiekvienam paimti savo krepšį ir eiti į tikrinimo salę. Visi pasiėmė savo krepšius. Salone treneriai paliko mažas rankines. Dar (duomenys neskelbtini), kai dėjo visi krepšius, treneris ir jo padėjėjas nešė krepšį su ratukais su aprangomis. Pirmą rankinę būtent jie įdėjo į bagažinę. Jis matė, kad ant viršaus buvo komandos aprangos. Padėjo U. K. – trenerio padėjėjas. Toliau muitinėje autobusą pasiuntė į rentgeną. Muitinės stažuotojas paklausė, kieno tai rankinė, o treneris apsisuko ir nuėjo, nieko neatsakė. Jis ir trenerio padėjėjo nematė, mano, kad jis girdėjo klausimą, nes jis netoli buvo. Pastarasis taip pat apsisuko ir nuėjo. Treneris ir padėjėjas nieko neatsakė į muitinės pareigūno klausimą. Tas krepšys liko autobuse. Ne jam konkrečiai sakė susirinkti krepšius, tai buvo liepta visiems. Treneris pasakė, kad tai sportinės aprangos. Visi nuėjo į tikrinimo salę, o jį nusiuntė į rentgeną. Salone irgi buvo mažos kuprinės, kuriose vėliau irgi rado cigarečių. Vėliau, kai jau parodė, tada jis sužinojo, priėjo treneris ir pasakė, kad tai jo cigaretės tuose mažuose krepšiuose. Jis (V. P.) muitininkui pasakė, kad jo krepšys buvo tik vienas, o salonas buvo pilnas mažų krepšių. Kai peršvietė rentgenu, muitininkai nuėjo į viršų. Pirmiausia pakvietė į saloną. Jis pasakė, kad ne jo tai daiktai, kad jo tik vienas krepšys. Kiekviename krepšyje buvo po kelis pakelius cigarečių. Treneris S. N. (S. N.) buvo pakviestas. Jis patvirtino, kad salone jo cigaretės. Tada rentgene matėsi, kad bagažinėje yra krepšys (sportinis), pasakė, jį atidaryti. Jis matė aprangas, nes ne iki galo tas krepšys buvo uždarytas. Jam liepė krepšį atsegti. Ten buvo rankšluostis ir nenauja apranga, o po jais gulėjo cigaretės. Tokios pačios, kaip buvo rastos salone. Jis pasiūlė tikrinti pirštų antspaudus, paaiškino, kad tai ne jo cigaretės. Muitininkai atsakė, kad jie patys žino, ką daryt, pradėjo visą autobusą sukinėti, viską išrinko, ėmė fotografuoti cigaretes. Treneris pasakė, kad jo cigaretės buvo tik salone. Muitininkai nerado jokių slėptuvių autobuse. Muitininkams jis (V. P.) pasakė, kas padėjo krepšį, pasakė, kad jo kaltė, kad jis jį turėjo išimti ir pastatyti šalia autobuso, o ne palikti bagažinėje. Tik po rentgeno viršininkas paaiškino, kad jis atsako už kiekvieną krepšį. Ne jam priklausė tos cigaretės ir krepšys. Jis nerūko ir neveža niekada. Jis įtaria, kad tai trenerio cigaretės, nes kai muitininkai liepė susirinkti daiktus kiekvienam, jis (treneris) suprakaitavo paraudo, nors nebuvo karšta lauke. Jis laukė, ką V. P. darys. Ir būtent N. S. sakė prieš rentgeną, kad tame krepšyje sportinės aprangos. Po to jie iškvietė kitą autobusą, nes pirmasis buvo konfiskuotas. Tėvai pasakė, kad už tą antrąjį autobusą nemokės, buvo pikti, apkaltino jį (V. P.) ir jis turėjo sumokėti už kitą autobusą. Nieko neuždirbo iš tos kelionės ir turėjo nuostolių. Bagažinėj dar be krepšio liko dvi pakuotės su vandeniu ir ritulio lazdomis. Visi matė, kad šie daiktai liko, muitininkai irgi matė, jiems paklausus, kodėl tas krepšys stovi, N. S. atsakė, kad ten sportinė apranga ir jos išimti nereikia. Salone liko daug daiktų, kompiuteriai, mažesnės rankinės. Paaiškinime jis parašė, kad be krepšio daugiau nieko nerado, nes kalbėjo tik apie bagažinę, o ne apie visą autobusą. Įdėjo krepšį trenerio padėjėjas U. K., kuris nešioja visada tokius daiktus. Jis neliepė treneriui išimti to krepšio. Visiems buvo liepta išimti krepšius. Muitininkas pasakė treneriui, o treneris tada visiems perdavė. Padėjėjas irgi girdėjo. Treneriai buvo neblaivūs. Jis pirmąkart važiavo į Baltarusiją. Yra važiavęs į Baltarusiją, į Kaliningradą. Su šita ledo ritulio komanda pirmą kartą važiavo. Trenerių jis nepažįsta. Vieno vaiko tėvas jį pažįsta ir paprašė, kad jis vežtų. Tai jo asmeninis autobusas. Jis važinėja pagal individualius užsakymus, turi licenciją. Baltarusijoje jis buvo dvi dienas. Jis pats vežėsi vieną krepšį, jis stovėjo, kur vairuotojo miegojimo vieta. Jis vežė kuro, nes pigesnis kuras nei Lietuvoje. Kai važiuoja į Rusiją, grįžta per Latviją. (duomenys neskelbtini) tikrino rentgenu dar vieną kartą. Kad rankinėse sportinė apranga, jis matė, nes matėsi rankšluostis, kepurė su numeriu, kai ji buvo truputį prasegta. Krepšius nešė trenerio padėjėjas. Kai jis liepė visiems išsinešti krepšius ir liko krepšys, jis nebematė to padėjėjo, todėl neliepė jam pasiimti. Kai krovė tuos krepšius, jie jam pasakė, kad ten apranga (b.l. 25-26, 69).

Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. (J. S.) paaiškino, kad jis surašė protokolą. Vairuotojas nelegaliai vežė cigaretes. Keleiviams jis nurodė eiti su savo bagažu į detalaus patikrinimo vietą. Muitinės instrukcija numato, kad jie perspėja vairuotoją, o jis toliau pats turi kontroliuoti. Autobusas buvo nusiųstas į rentgeną. Jam paskambino ir pasakė, kad bagaže rastos cigaretės. Jo akivaizdoje visi keleiviai su bagažu ėjo į patikrinimą, vairuotojas davė jiems tą nurodymą. Toliau patikrinime jis nedalyvavo. Kai atėjo į rentgeną, tuo metu jau buvo išimtos kuprinės su cigaretėmis. Pasilikę tie krepšiai buvo autobuse. Jam sakė kolega, kad paklausus kas tuose krepšiuose, jam atsakė, kad sportinė apranga. Jie pasakė, kad bus surašytas protokolas, bus sulaikytas autobusas. Vairuotojas ėmė sakyti, kad čia ne jo, jį pakišo treneriai. Iki to buvo rasta cigarečių pas trenerį. V. P. nepripažino, kad jo krepšiai ir ėmė neigti, kai pasakė, kad bus surašytas protokolas. Jie sulaikė autobusą. Jis galvoja, kad tai vairuotojo cigaretės, nes ir kuro buvo vežama daugiau nei galima. Mokestinis pranešimas dėl kuro surašytas. Matėsi iš elgesio, kad tai jo cigaretės. Rentgeno kontrolės patikrinime dalyvauja tik vairuotojas be keleivių. Buvo pranešta keleiviams, kad autobusas nevažiuos toliau, nes surastos cigaretės. Vairuotojas, kiek jis pamena, gailėjosi dėl pažeidimo. Jis matė krepšius rentgeno sistemoje, dalyvavo, kai keleiviai suėjo į salę su krepšiais. Krepšiai, kurie liko bagažinėje, buvo užsegti, nieko ant viršaus nesimatė. Davus nurodymą jis nuvyko į rentgeną, kitas pareigūnas važiavo su juo. Jis nežino, ar daromas vaizdo įrašas, bet mano, kad daromas. Jie fotografavo cigaretes, el. paštu nusiuntė nuotraukas teisės skyriui. Jei autobuse lieka ne jo krepšiai, tai vairuotojas turi liepti atidaryti juos pats. Vairuotojas turi dalyvauti kai dedama į jo automobilį. Jis nežino, ar vairuotojas turi teisę tikrinti kitų asmenų asmeninius daiktus. Visą laiką taip daroma, kad parodo svetimo krepšio turinį. Tokio dar atvejo nebuvo muitinėje. Jie nusprendė, kad tai vairuotojo cigaretės, nes jis neneigė, pradėjo neigti, kai tik buvo rašomas protokolas. Jei jis žinojo, kad ten sportinės uniformos, vadinasi, matė ką dėjo. Salone buvo maistas. Jie nereikalauja, kad išsineštų maistą. Iš salono būtų privaloma išnešti savo krepšį. Nebuvo dar tokio atvejo, kad paliktų bagažą. Visi nešasi bagažą su savimi. Jei atsiranda bešeimininkio turto, būdavo atvejų, kai palieka jį tiesiog salėje. Ar daugiau buvo rasta cigarečių, jis neatsimena. Dar buvo surašytas protokolas treneriui. V. P. gabentų cigarečių kiekio jis atsimena, nes buvo didelis kiekis, penkios dėžės. Dalyvavo patikrinime ir kiti pareigūnai, tik jis turėjo teisę surašyti protokolą. Nebuvo daugiau daiktų krepšiuose. Buvo per pusę perpjautos dėžės ir sudėtos į krepšį, jis atėjęs į rentgeną 15 minučių po patikrinimo matė tik cigaretes. Jis nepamena ar liko lazdų autobuse. Kur akivaizdžiai matosi kas vežama, jie neliepia išsinešti. Kur vairuotojo asmeniniai daiktai buvo, jis neatsimena. Jis pats neklausė, kas tuose krepšiuose, klausė T. B.. Vairuotojas atsakė, kad ten sportinė apranga. T. B. sako, kad kituose maršrutiniuose autobusuose randami kiekiai, bet tie kiekiai nedideli. Jie priskiriami bešeimininkiam turtui. Jis nevažiavo su V. P.. Jam paskambino rentgeno pareigūnai po dešimties, penkiolikos minučių. Pamainos viršininkas A. Ž. dalyvavo. Autobusą tikrino, nes sukėlė įtarimą, nes latviams dažnai surašomi protokolai. Liudytojas pats atsirenka pagal rizikos požymius, nurodo, kam važiuot į rentgeną. Tas pats ir žaliuoju kanalu, jis atsirenka, ir jie važiuoja. Jis negirdėjo kalbų, kam prisiimti kaltę. Krepšys buvo priskirtas vairuotojui, nes cigaretės nebuvo išimtos, nes jei ten buvo sportinė apranga, vadinasi, ji priklauso sporto klubui, treneriai matyt neigė, kad jų krepšiai. Visi ir išsinešė savo asmeninius daiktus. Jis pradėjo neigti tik tada, kai buvo surašomas protokolas. Jis (liudytojas) negirdėjo, kad vairuotojas pasakytų, kad tai jo krepšiai. Jis sakė, kad jį turbūt pakišo tie sportininkai. Kitam pareigūnui jis sakė, kad tai sportinė apranga (b.l. 60-61).

Teismo posėdžio metu liudytojas T. B. paaiškino, kad tuo metu dirbo jų pamaina: jis, inspektoriai J., T., L. D., keletas merginų. Vakare ar naktį, atvykus autobusui iš (duomenys neskelbtini), surinkus keleivių pasus buvo nutarta patikrinti autobusą detaliau. J. kilo įtarimas dėl autobuso vairuotojo arba trenerių veiksmų, pokalbių. Kai atvažiuoja ne maršrutinis autobusas, jie tikrina bagažą, keleivių krepšius arba tik vieną autobusą, jei jiems kyla įtarimas dėl neįprasto maršruto, ar vairuotojo neįprasto elgesio. Visus keleivius nusprendė nuvesti į patikrinimo salę, patikrinti jų krepšius, o patį autobusą nusiųsti į rentgeną, kad būtų greičiau. Iki rentgeno, T. B. visus, išskyrus vairuotoją, paprašė nueiti su savo asmeniniu bagažu į patikrinimo salę. Paprastai nurodoma vairuotojui, prie vairuotojo autobuso priekyje, kaip buvo šiuo atveju, jis negirdėjo. Jis tikrino, kad visi tvarkingai eitų į salę. Visą laiką yra sakoma vairuotojui, o jis perduoda keleiviams. Vairuotojas atsakingas už transporto priemonę, ką veža. Kokiam norminiam akte tai nurodyta, negali pasakyti, bet tokia praktika. Jis pro langą stebėjo ir negali pasakyti, ar visus daiktus pasiėmė. Iš bagažo keleiviai pasiėmė visus daiktus, jei lieka kažkokie daiktai, tai jie laikomi vairuotojo. Jis nežino, ar liko kokie daiktai. Tai, ką pats vairuotojas pripažįsta, tai laikoma jo daiktais. Smulkmenų, maišelių su maistu neprašo neštis į patikrinimą. Jei lieka koks didesnis krepšys, klausia žmonių, kam jis priklauso. Daiktų patikrinime jis dalyvavo. Kolegos sakė, kad buvo rasta cigarečių. Paskui matė, kad atėjo į postą treneriai ar padėjėjai. Rentgene dalyvavo inspektorius J. S.. Vaizdo, garso įrašas nedaromas, nebent buvo užfiksuota bendrų kamerų. Rentgeno nuotrauka išsaugoma kompiuteryje. Konkrečiai rentgeno veiksmus atlikinėjo rentgenistai, kurie tą pamainą dirbo. Rentgenistai bendrauja su vairuotoju, prašo dokumentų, turi užpildyti duomenis. Taigi jie bendravo su vairuotoju. Vizualiai gali pažiūrėti, kas mažose krepšiuose paliekama. Būna dažnai, kad slepiama autobuse, krepšiuose, tuomet pripažįstamas kaip bešeimininkis turtas. Kodėl šiuo atveju rastas krepšys buvo priskirtas vairuotojui, jis nežino, nes visus šiuos sprendimus priėmė inspektorius J. S. ir tie, kurie keleivių bagažą tikrino. Jei niekas neprisipažįsta, tai dažniausiai randa slėptuvėse, būna kad krepšiai būna ir maršrutiniuose ir privačiuose, turistiniuose, nuomotose autobusuose (b.l. 61-62).

Teismo posėdžio metu liudytojas T. B. paaiškino, kad buvo sulaikytas autobusas, rastas labai didelis kiekis cigarečių. Autobuso, kuriuo vyko ledo ritulio komanda, vairuotojas buvo V. P.. Jie prevenciškai tikrino, net pačius mažiausius keleivius. Patikrinimo salėje ir rentgene trenerių krepšiuose buvo rasta cigarečių. Keleivių tikrinime jis dalyvavo pats. Visi keleiviai sueina į patikrinimo salę. Vairuotojo buvo paprašyta, kad praeitų visi. Kas pasakė vairuotojui - ar jis, ar J. S., jis nepamena. Pasakoma vairuotojui, kuris atsakingas už visą autobusą. Vairuotojas pranešė visiems keleiviams. Visi nuėjo į salę. Iš bagažo skyriaus ėmė daiktus, pabaigoje vairuotojas parodė visas angas. Buvo likęs vienas didelis krepšys ir vairuotojas skubėdamas uždarė duris. Jis su vairuotoju apžiūrėjo, ar neliko krepšių. Jis paklausė, kieno tas krepšys, o vairuotojas pasakė, kad tai sportininkų apranga. Jis matė, kokius krepšius nusinešė vaikai, jis buvo labai panašus į tuos, kuriuos nusinešė vaikai, tik didesnis. Autobusas nuvažiavo į rentgeną. Jis tikrino su kolege krepšius. Trenerių bagaže buvo rastos cigaretės. Tada su rentegno kontrole buvo susisiekta ir sužinota, kad rastos cigaretės ir kuras. Vairuotojas sakė, kad ne jo cigaretės, ir kad jo kuras. Treneriai aiškinosi, ar dviems asmenims rašyti protokolus, ar vienam prisiimti, paskui treneriai ir su vairuotoju kažką kalbėjo. Vairuotojas buvo labai nervingas, elgėsi keistai, įtartinai. Nemano, kad nepastebimai būtų galima įdėti tas penkias dėžes. Vairuotojo atsakomybė, ką jis veža. Jei nenustatomas savininkas, turtas priskiriamas bešeimininkiam. Šiuo atveju kai buvo priskirtas krepšys V. P., jis nedalyvavo. Mano, kad tai buvo bendrininkavimas. Jis nervingai pasakė, kad tai sportinė apranga, kai liko tas bagažo krepšys. Kiekvieno vaiko krepšiuose buvo jo sportinė apranga, kai tikrino salėje. Bagažo skyriuje nieko daugiau neliko, tik tie du dideli krepšiai. Vaikai lazdas, inventorių viską su savimi pasiima. Salonas nebuvo tikrinimas, nes autobusas į rentgeną keliavo. Kai kilo triukšmas, kad rastos cigaretės, buvo daugiau susijaudinimo. Vairuotojas teigė, kad jam priklausė tiktai kuras, kuris buvo išslapstytas bagažo skyriuje. Jis nežino ar yra vaizdo įrašas. Yra aplinkui kameros, jos fiksuoja visus veiksmus. Pačiam autobuse irgi buvo rasta daugiau cigarečių. Buvo išdėliota, išslapstyta po visa saloną apie dvidešimt blokų cigarečių, trenerio medicininių įrankių dėžėje. Dėl kai kurių blokų kaltę prisiėmė treneris, nes rasta jo asmeniniuose daiktuose. Rentgeno darbuotojai ir jis išėmė cigaretes iš salono. Su J. S. vairuotojas važiavo į patikrinimą. Pirmiausia rentgeno patikrinimas įvykta, o paskui tikrino saloną. Jis su kolege dalyvavo keleivių patikrinime. J. S. rentgene buvo iki pabaigos. Jis yra aikštelės vyresnysis, dalyvauja, surašo protokolą. Jis per aparatą matė, kur cigaretės. Cigaretės rastos salone buvo tikriausiai įtrauktos prie trenerio protokolo, kai treneriai prisiėmė kaltę (b.l. 62-63).

Teismo posėdžio metu muitinės atstovė R. D. paaiškino, kad protokolai, pasiaiškinimas, atsakymai į klausimus, liudytojų parodymai rodo, kad V. P. įvykdė pažeidimą. Visos aplinkybės rodo, kad vairuotojas, kuris vairuoja jam asmeniškai priklausantį autobusą, ne kartą vykęs į trečiąsias šalis, žino, kad visi keleiviai privalo išsinešti savo daiktus. Liko du didžiuliai krepšiai, kuriuose buvo cigaretės. O vairuotojas įsitikinęs pareiškė pareigūnui, kad tai yra sportinė apranga, nors jis negalėjo to žinoti, nes jis nei treneris, nei vaiko tėvas. Suaugęs asmuo, vykstantis per sieną, turėjo tikrinti iš karto arba liepti muitininkams tikrinti. Jis to nedarė, tik pareiškė, kad tai yra sportinė apranga, nors to nežinojo, nebuvo įsitikinęs. Toks elgesys leidžia daryti išvadą, kad pats gabeno, žinojo, kad veža cigaretes, manė, kad bus netikrinamas. Tai rodo, kad jis žinojo, kas ten yra. Tik kai rentgeno kontrolės metu buvo rastos cigaretės, jis pasirinko gynybinę poziciją. Liudytojas T. B. parodė, kad vairuotojas tarėsi su treneriais, kas turi prisiimti kaltę dėl tų cigarečių, nes už kitas prisiėmė treneris. Galima daryti išvadą, kad treneriai irgi žinojo. Dėl administracinės nuobaudos rūšies – kadangi jis neprisipažįsta jam reikėtų skirti baudos vidurkį ir gailėjimasis yra tik deklaratyvaus pobūdžio, jis nepripažintinas lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

ATPK 210 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos.

Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima daryti prielaidą, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LVAT 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis Administracinė byla Nr. N575-644/2012).

Šioje byloje V. P. nuo pat autobuso patikrinimo nuosekliai tvirtino, kad cigaretės jam nepriklauso ir ne jis jas įdėjo į autobusą. Jis nurodė, kad krepšį, kuriame buvo rastos cigaretės, į autobusą įdėjo ne jis, o kitas autobusu važiavęs asmuo – trenerio padėjėjas. Vienintelė aplinkybė, kuri patvirtintų V. P. kaltę neteisėtai gabenus cigaretes ir padarius pažeidimą yra ta, kad jis buvo to autobuso, kuriame rastos cigaretės, vairuotojas, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, neginčijamai patvirtinančio V. P. kaltę. Prielaida, kad galimai krepšys su cigaretėmis priklausė V. P., nes keleiviams pasiėmus savo krepšius ir nuėjus į patikrinimo salę, šis krepšys liko autobuse, negalima pagrįsti V. P. kaltės, nesant kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų.

Teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. S., T. B. ir T. B. teisme duoti parodymai yra prieštaringi. Liudytojai nenurodė, kokiu pagrindu autobuso bagažo skyriuje rastas krepšys su cigaretėmis buvo priskirtas vairuotojui V. P.. Liudytojas J. S. tik paaiškino, jog vairuojas nervinosi, todėl ir manė, jog cigaretės gali priklausyti jam. Liudytojai vienodai tvirtino, kad jeigu niekas iš asmenų neprisipažįsta rastų daiktų savininkais, tai tie rasti daiktai laikomi bešeimininkiais. Liudytojai nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pasielgta kitaip, nes vairuotojas turi atsakyti, kas vežama autobuse, nors V. P. ir aiškino, kad krepšys ne jo. Tačiau į teismo klausimus, ar autobuso salone rasti palikti daiktai (smulkūs krepšiai, maistas ir kt.) taip pat laikomi vairuotojo daiktais, liudytojai atsakė, kad šie daiktai nelaikomi vairuotojo daiktais. Remiantis tuo, kas paminėta, darytina išvada, kad autobuso bagažo skyriuje rastas krepšys su cigaretėmis nepagrįstai buvo laikomas priklausančiu V. P., kadangi byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, o krepšio išvaizda pagal liudytojų parodymus buvo panaši į autobusu vežtų sportininkų krepšius.

Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimu pagal ATPK 210 str. 2 d. buvo nubaustas treneris N. S. (N. S.), kuris 2013-10-27 važiavo V. P. vairuojamu užsakomuoju autobusu. Pažeidėjas N. S. prisipažino neteisėtai per valstybės sieną gabenęs cigaretes. Iš Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad atitinka V. P. priskirtų ir N. S. gabentų cigarečių pakelių banderolių numeriai, t. y. jie eina iš eilės, kas patvirtina, kad cigaretės galėjo būti pirktos vienu metu. Iš šių aplinkybių galima daryti prielaidą, kad cigaretės galėjo būti pirktos visos kartu vieno asmens, o ne dviejų skirtingų asmenų. Juolab, kad N. S. dėl dalies rastų cigarečių gabenimo prisipažino.

V. P. jam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad jo kaltė tik tokia, kad prieš važiuojant autobusu rentgeno patikrinimui ir pastebėjus, kad autobuse liko krepšys, jis to krepšio neišėmė. V. P. vairavo jam priklausantį autobusą, kuris buvo išnuomotas kelionei ledo ritulio klubo. Autobusu buvo gabenama daug žmonių, kiekvienas turėjo savo asmeninius daiktus, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad V. P. atsakingas už visus autobusu gabentus daiktus. Jis savo asmeninius daiktus turėjo savo - vairuotojo miegojimo vietoje ir neturėjo pareigos tikrinti keleivių krepšių.

Įvertinus visus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog V. P. sąmoningai, tyčia per valstybės sieną gabeno leistiną normą viršijančias prekes – cigaretes ir kad autobuse rastos cigaretės priklauso V. P., o ne kitam autobusu važiavusiam keleiviui. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes ir nesant pakankamai įrodymų, kad cigaretės priklausė V. P., visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas laiko, jog V. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 str. 2 d., sudėties, todėl byla nutrauktina (ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).

Sprendžiant daiktų konfiskavimo klausimą šioje byloje, taikytinos LR ATPK 26 str. 1 d. nuostatos, kur nurodyta, jog gali būti konfiskuojamas daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu ATPK 210 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Nors šioje byloje nepasitvirtino, kad administracinį teisės pažeidimą padarė V. P., tačiau pripažintina, kad 2500 pakelių cigarečių „Winston Blue“ buvo gabenami neteisėtai, todėl rastos cigaretės laikytinos kontrabandos objektu ir konfiskuotinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. (V. P.) atžvilgiu dėl ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Konfiskuoti 2500 pakelių cigarečių „Winston Blue“.

Nutarimui įsiteisėjus autobusą ,, (duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti jo savininkui V. P..

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.