- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1-37-420/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-00856-09-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Nukentėjusysis
- V. I.
- Kaltinamasis
- E. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmo kurso studentas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nesunkiai sužalojo žmogų: 2009 m. spalio 24 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Zarasų r. Antalieptės sen. Purvinės kaime, kaimo turizmo sodyboje „Stromelė“, asmeninio konflikto su V. I. metu, verandoje tyčia kumščiu sudavė pastarajam du smūgius į veidą, po to namo kambaryje sudavė kumščiu šešis smūgius jam į galvą. To pasėkoje nukentėjusiajam V. I. dėl kraujosruvos akių vokuose, lūpose, nosies muštinės žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą, o dėl nosies kaulų lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. spalio 24 d., vakare, Antalieptės sen., Zarasų r., išnuomotoje sodyboje, kartu su savo grupės draugais šventė „cementovkę“ – bendravo, išgėrinėjo. Apie 23 val. sodybos verandoje tarp jo ir V. I. įvyko žodinis konfliktas ir jis sudavė V. I. apie 2-3 kartus į veidą. Nuo smūgių V. I. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. V. I. liko lauke, o jis nuėjo į namo vidų ir ten šoko. Po kurio laiko į kambarį užėjo V. I. ir, priėjęs prie jo, sudavė vieną kartą jam į veidą. Tada ir jis sudavė V. I. kumščiu į veidą 5-6 kartus. Po šių smūgių jie išėjo į lauką, dar norėjo suduoti V. I. koją, bet nepataikė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis V. I. parodė, kad 2009 m. spalio 24 d. vakare, Antalieptės k., Zarasų r., esančioje sodyboje kartu su savo grupės draugais šventė „cementovkę“. Ten jie bendravo, išgėrinėjo. Vienu momentu su E. K. išėjo į verandą, kuris vis prašė jam trenkti, o po to E. K. sudavė jam 2 kartus kumščiu į veidą – į nosį ir į skruostą. Nuo smūgių jis pajuto stiprų skausmą, jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Grupiokai nuvedė jį į antrą aukštą ir paguldė, tačiau po 5 min. jis vėl nuėjo į kambarį, kur tuo metu šoko E. K., nes norėjo su juo pasikalbėti. E. K. pradėjo maivytis ir jis, supykęs, sudavė E. K. vieną kartą į veidą. Po to E. K. trenkė jam apie 6 kartus, pora kartų pataikė į veidą. Jam išėjus į lauką ir atsisėdus ant suoliuko, prie jo priėjo E. K. ir spyrė jam vieną kartą į kaktą. Jam buvo sulaužyta nosis, buvo atlikta operacija, jam padaryta 500 Lt turtinė ir 12000 Lt neturtinė žala.
Liudytojas L. B. parodė, kad 2009 m. spalio 24 d. vakare, sodyboje, esančioje Antalieptės sen., Zarasų r., kartu su savo grupės draugais šventė „cementovkę“. Ten jie bendravo, išgėrinėjo. Po kelių valandų būdamas lauke jis pamatė, kad į lauką išėjo V. I. ir E. K., jie buvo girti, ginčijosi. Po to išgirdo, kad jie susikumščiavo. Atsisulęs pamatė, kad V. I. buvo nukritęs ant žemės, iš nosies jam bėgo kraujas. Jis nuvedė V. I. nusiprausti, po to į antrą aukštą, paguldė į lovą ir liepė išsikviesti tėvą, kad parvežtų jį namo. Po kažkiek laiko išgirdo, kad V. I. ir E. K. vėl susimušė, tačiau kas tarp jų įvyko nematė.
Liudytojas Š. R. parodė, kad 2009 m. spalio 24 d. vakare, Antalieptės sen., Zarasų r., išnuomotoje sodyboje kartu su savo grupės draugais šventė „cementovkę“. Ten jie linksminosi, išgėrinėjo. Po kelių valandų jis išėjo į lauką ir pamatė, kad ten stovi V. I., jam iš nosies tekėjo kraujas. V. I. sakė, kad E. K. sudavė jam į nosį. Po to jis nuėjo į kambarį ir po kiek laiko pamatė, kad kambaryje E. K. sudavė vieną smūgį V. I. į veidą. Jis juos išskyrė, V. I. ir E. K. išėjo į lauką ir kas vyko toliau nematė.
Iš specialisto išvados Nr. G 388/09(08) (b.l. 17-18) ir specialisto išvados Nr. G 72/10(08) (b.1. 21) matyti, kad V. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžimo. Atskirai vertinant, kiti konstatuoti sužalojimai: kraujosruvos akių vokuose ir nosies muštinė žaizda bei kraujosruvos lūpose – priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Iš nukentėjusiojo ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir jų priedų matyti, kad Zarasų r. Antalieptės sen. Purvinės kaime, kaimo turizmo sodyboje „Stromelė“, E. K. kelis kartus smūgiavo V. I. (b.l. 12-15, 50-53).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad jis po smūgių sudavimo V. I. kambaryje, dar spyrė jam vieną kartą į kaktą verandoje. Ši aplinkybė buvo grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais, kuris ją patvirtino ir teisme, tačiau, teismo manymu, ši veika neįrodyta. Kaltinamasis šių aplinkybių nepripažino ir parodė, kad tik norėjo suduoti V. I. koja, bet nepataikė. Analogiškai jis tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Kokių nors sužalojimų nukentėjusiojo kaktoje nei jį apžiūrint, nei medicininėje dokumentacijoje nustatyta ir konstatuota nebuvo (b.l. 17-18). Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į kaktą, byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių teismas mano, kad šis veiksmas neįrodytas, todėl iš kaltinimo pašalintinas.
Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis E. K. tyčia nesunkiai sužalojo V. I., todėl jo veika pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, parodymų nekeitė, ikiteisminio tyrimo neapsunkino. Taip pat nuo pirmos apklausos jis pareiškė, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismo manymu, alkoholio poveikis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to ir pats kaltinamasis parodė, jog blaivus to nepadarytų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Jis baustinas bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, t.y. laisvės apribojimu (BK 55, 48 str.). Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas, taip pat į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, kitų teisės pažeidimų nebuvo padaręs ir administracine tvarka nebaustas, teigiamai charakterizuojamas, mokosi, pajamų ir turto neturi, sutinka atlyginti padarytą žalą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. I. civilinis ieškinys dėl 500 Lt turtinės ir 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 22-24), taip pat Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 843,36 Lt gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 26-34).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, nes jis buvo sužalotas ir gydėsi. Todėl jis turi teisę į žalos atlyginimą. Nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta 500 Lt turtinė žala, kurią sudaro išlaidos vaistams, gydytojų konsultacijoms, taip pat transporto išlaidos. Nors nukentėjusysis kvitais pagrindė tik 87,28 Lt išlaidų vaistams (b.l. 23), o kitoje dalyje rašytinių įrodymų nepateikė, nes jų neišsaugojo, reikalavimas dėl turtinės žalos dydžio tenkintinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis 2009 m. spalio 25, 26, 29 d., lapkričio 2, 23 d. lankėsi pas gydytojus Utenoje, jam buvo išrašyti vaistai (b.l. 23), 2009-11-12 vyko į Vilnių, kur buvo paguldytas į VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur kitą dieną buvo operuotas, o 2009-11-16 vyko atgal į Uteną (b.l. 17). Dėl šių aplinkybių nukentėjusysis turėjo gydymų, transporto ir kitų būtinų kelionės išlaidų. Teismas mano, jog nukentėjusiojo nurodytas turtinės žalos dydis yra protingas, ieškinį šioje dalyje pripažino ir kaltinamasis, todėl iš jo priteistina nukentėjusiajam 500 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Nukentėjusysis nurodė, jog jam padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė emocinę traumą, išgyvenimus, įtampą. Jis nenurodė kitų CK 6.250 str. 1 d. pateiktų neturtinės žalos apibrėžimo požymių. Teismas sutinka, kad dėl sveikatos sužalojimo V. I. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau pažymi, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Vien neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajam padaryta didelė neturtinė žala. Teismas taip pat konstatuoja, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis nedirba, neturi nekilnojamojo turto ir piniginių santaupų. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad žalai atsirasti padėjo ir paties neblaivaus nukentėjusiojo nemažas neatsargumas, kuris pasireiškė tuo, kad jis pats vėlėsi į žodinį ginčą su kaltinamuoju, pats iškvietė jį į lauką, o po to, kai grupės draugų buvo paguldytas, vėl priėjo prie kaltinamojo ir jam trenkė kumščiu, kas iššaukė neblaivaus kaltinamojo neadekvačią reakciją. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 2000 Lt.
Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 843,36 Lt gydymo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. I. patyrė sužalojimų, dėl kurių jam buvo suteikta medicininė pagalba: 2009-10-25 – „Skubiosios pagalbos paslauga A**“, kurios bazinis įkainis 55,09 Lt, nuo 2009-11-12 iki 2009-11-16 jis buvo gydytas VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, kur jo gydymas kainavo 750,80 Lt, o už 2009-03-23 gydytojo konsultaciją VšĮ Utenos apskrities ligoninėje buvo sumokėta 37,47 Lt (b.l. 31-33). Viso jo gydymas viso kainavo 843,36 Lt Lt. Kadangi žala Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo kaltės, iš jo Valstybinei ligonių kasai priteistina 843,36 Lt gydymo išlaidų.
Byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės laiką atlyginti nukentėjusiajam V. I. ir civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš E. K. 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui V. I..
Priteisti iš E. K. 843,36 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris litus 36 ct) gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.