Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotajam atstovui Dariui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2024 m. balandžio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-1345-2024 (ROIK 24236023495).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiojo specialisto 2024 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-1345-2024 (ROIK 24236023495) V. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 538 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. V. Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai, turėdamas išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2023 m. kovo 4 d. bei (duomenys neskelbtini) piliečio biometrinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimui, (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurie turi biometrinius pasus, yra taikomas bevizis režimas, todėl vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau ir – UTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri nurodo, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Užsieniečio teisėtas buvimas, t. y. bevizis režimas, baigėsi 2023 m. birželio 2 d. Iki bevizio režimo galiojimo pabaigos V. V. nesiėmė jokių veiksmų įteisinti savo buvimo Lietuvoje ir iš jos neišvyko, todėl pažeidė UTPĮ 124 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir vadovaujantis to paties įstatymo 23 straipsnio 1 punkto nuostata, kuri nurodo, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jei užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką. V. V. Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. birželio 3 d. yra neteisėtai, tuo padarydamas ANK 538 straipsnyje numatytą nusižengimą. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 7-8).

Pareiškėjas V. V. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Andriejų Tiščenko pateikė skundą, kuriame nurodo, jog 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu Migracijos departamentas įpareigojo pareiškėją per 14 dienų išvykti į Ukrainą, kadangi jis viršijo užsieniečiams nustatytą buvimo šalyje laiką. Nurodo, kad neva laikinoji apsauga asmeniui pasibaigė 2023 m. kovo 4 d., nors leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, buvo išduotas būtent šiuo pagrindu. Vadovaujantis 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 224, laikinoji apsauga (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje pratęsiama nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2025 m. kovo 4 d. Tai nustato ir 2023 m. spalio 19 d. Europos Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/2409, kuriuo pratęsiama Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 nustatyta laikinoji apsauga.

Tačiau pareiškėjui atvykus į Migracijos departamentą susitvarkyti naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jis buvo apkaltintas neteisėtu buvimu Lietuvoje ir 2024 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 4500-ANR_N-1345-2024 nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu. Pažymi, kad pareiškėjas nesėkmingai bandė registruotis „MIGRIS“ dėl laikinosios apsaugos pratęsimo, tačiau dėl sistemos sudėtingumo to padaryti jam nepavyko. Vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 133 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 224 1 straipsniu, prašo panaikinti 2024 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-1345-2024 (ROIK 24236023495) (b. l. 5).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2024 m. balandžio 4 d. nustatė, kad pareiškėjas pažeidė užsieniečių gyvenimo, buvimo Lietuvos Respublikoje ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, nes pareiškėjas gyvena Lietuvoje neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje, pasibaigus bevizio režimo terminui, neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris negalioja nuo 2023 m. kovo 4 d., pareiškėjui bevizis režimas baigėsi 2023 m. birželio 2 d. Pareiškėjas iki paskutinės teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos (2023 m. birželio 2 d.) leidimo gyventi negavo. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu pareiškėjas neturėjo galiojančio leidimo gyventi ar vizos, taip pat nebuvo prieglobsčio prašytojas, t. y. pareiškėjo teisinė padėtis – neteisėtai Lietuvoje esantis užsienietis.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjas negali įteisinti savo buvimo/gyvenimo Lietuvos Respublikoje neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos.

Atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, Migracijos departamentas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje, ir skyrė pareiškėjui administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad skundžiamo nutarimo priėmimo faktinis pagrindas yra laikinosios apsaugos pabaiga. Skundžiamo nutarimo priėmimo faktinis pagrindas yra pareiškėjo buvimas/gyvenimas Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui ir bevizio režimo terminui ir pareiškėjo neišvykimas iš Lietuvos Respublikos.

Institucija pažymi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2022 m. birželio 7 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Leidimas gyventi išduotas tokiam terminui, kaip ir numatė tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“, – iki 2023 m. kovo 4 d. Laikinosios apsaugos suteikimo terminas pakeistas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1305 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ pakeitimo“. Todėl pareiškėjui leidimas gyventi ir buvo išduotas iki 2023 m. kovo 4 d., nėra ir nebuvo pagrindo leidimo gyventi išduoti kitokiam terminui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, pareiškėjui taikoma administracinė nuobauda (įspėjimas) yra proporcinga padarytam nusižengimui. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašo teismą palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 26).

Pareiškėjo atstovas adv. A.Tiščenko ir Institucijos įgaliotasis atstovas buvo atvykę tik į 2024 m. gegužės 29 d. teismo posėdį, kuriame buvo nutarta bylą nagrinėti pareiškėjui V. V. procese nedalyvaujant, tačiau byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, todėl proceso dalyviai savo paaiškinimų neteikė. Į 2024 m. liepos 17 d. teismo posėdį nei viena iš šalių neatvyko. Iš pareiškėjo įgaliotojo atstovo gautas prašymas bylą nagrinėti jam taip pat nedalyvaujant. Kadangi proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį, skundas išnagrinėtas pareiškėjo atstovui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 538 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti atitinkamą tvarką nustatančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju yra aktualios UTPĮ nuostatos. Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu ir tais atvejais, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi (UTPĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (UTPĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

UTPĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

UTPĮ 23 straipsnio 1 punktas papildomai numato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką.

Galiausiai UTPĮ 124 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko bei nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2023 m. kovo 4 d. joje gyveno teisėtai, t. y. turėdamas jam UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (kai užsieniečiui UTPĮ nustatyta tvarka yra suteikta laikinoji apsauga) išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, po to jis dar 90 dienų (iki 2023 m. birželio 3 d.) Lietuvos teritorijoje turėjo teisę būti bevizio režimo sąlygomis UTPĮ 11 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau po 2023 m. birželio 3 d. V. V. Lietuvoje buvo neturėdamas jokio dokumento, patvirtinančio jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas akcentuoja, kad 2022 m. birželio 7 d. jam leidimas gyventi Lietuvoje jam buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, kaip asmeniui, kuriam yra taikoma laikinoji apsauga, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1305 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ pakeitimo“ (duomenys neskelbtini) karo pabėgėliams buvo pratęsta iki 2025 m. kovo 4 d., o pasibaigęs laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje galiojimas niekaip nepanaikina fakto, kad pareiškėjui tebėra taikoma laikinoji apsauga ir jo buvimas Lietuvoje savaime yra teisėtas.

Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. (duomenys neskelbtini) karo pabėgėliams taikoma laikinoji apsauga įgalina juos įstatymų nustatyta tvarka gauti leidimą gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Kreipdamasis dėl tokio leidimo išdavimo užsienietis iš esmės deklaruoja Lietuvos valstybei, kad nori pasinaudoti jos teikiama apsauga, kad ši jam yra reikalinga. Teismas neginčija aplinkybės, kad V. V. turi teisę į apsaugą, taikomą (duomenys neskelbtini) karo pabėgėliams, ir ši teisė savaime neišnyko pasibaigus leidimo gyventi Lietuvoje galiojimui. Tačiau teismo vertinimu, nepagrįstai yra tapatinama teisė į minėtą apsaugą ir teisėtas užsieniečio buvimas Lietuvoje, siejamas su šios teisės įgyvendinimu teisės aktų nustatyta tvarka. Užsieniečio teisės į apsaugą buvimas nereiškia, kad ji neturi būti įtvirtinta šalies teisės aktuose numatyta tvarka ir užsienietis gali nesirūpinti dokumentų, suteikiančių galimybę jam teisėtai būti Lietuvoje, gavimu. Pareiškėjo minimame Vyriausybės nutarimo 2.1 punkte taip pat aiškiai nurodoma, kad asmenims, atitinkantiems šio nutarimo 1 punkte nurodytas sąlygas, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu išduodamas laikotarpiui iki 2025 m. kovo 4 d. Minėtam laikotarpiui išduodamas skaitmeninis dokumentas, suteikiantis teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis suteiktą laikinąją apsaugą.

V. V. laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje galiojimas pasibaigė dar 2023 m. kovo 4 d., tuo metu į Migracijos departamentą su prašymu dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo kreiptasi tik 2024 m. kovo 28 d. (b. l. 73-76), t. y. praėjus daugiau nei metams. Teismas šioje byloje nevertina Migracijos departamento sprendimų neišduoti naujo leidimo V. V. laikinai gyventi Lietuvoje ar užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos teisėtumo, dėl šių aplinkybių jau pasisakė Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendime byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Tačiau V. V. atžvilgiu priimtas palankus sprendimas (panaikinant Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. V. grąžinimo į užsienio valstybę) niekaip nekeičia fakto, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. birželio 3 d. jis buvo neturėdamas jokio dokumento, patvirtinančio jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje, ir iki 2024 m. kovo 28 d. nesirūpino tokį dokumentą gauti. Pažymėtina, kad UTPĮ 92 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami netaikant reikalavimų turėti galiojantį kelionės dokumentą, sveikatos draudimą ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę jiems atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje, taip pat gali būti netaikomos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi išdavimo sąlygos, jeigu šių reikalavimų užsienietis negali (negalėjo) užtikrinti dėl objektyvių priežasčių. V. V. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jam laiku kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo.

Užsieniečiui nerodant iniciatyvos gauti jam priklausančią apsaugą ir prasitęsti pasibaigusį leidimą gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto ar kitu pagrindu, jo buvimas Lietuvos Respublikoje nuo Institucijos nurodyto momento pagrįstai buvo įvertintas kaip neteisėtas ir užtraukiantis atsakomybę pagal ANK 538 straipsnį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina tai, kad V. V. neveikimas atitinka ANK 538 straipsnyje nurodyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir jam pagrįstai ir teisėtai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. V. (V. V.) skundo netenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2024 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-1345-2024 (ROIK 24236023495) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus