Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-200-878/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
T-200-878/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nuteistasis
S. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-200-878/2020
Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00081-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14, 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 15 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. sausio 10 d), Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 9 d).

Bausmės pradžia – 2015 m. kovo 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 25 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., į Alytaus pusiaukelės namus perkeltas 2017 m. gruodžio 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2020 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 357–96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam S. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Šiuo metu S. B. yra atlikęs daugiau kaip 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pastaruosius kartus Komisija, vertindama nuteistojo elgesį, pritarė, jog būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistąjį vertino kaip besikeičiantį teigiama linkme. Šiuo metu vertinant nuteistojo elgesį, neigiamų pokyčių nenustatyta, nuteistasis ir toliau charakterizuojamas teigiamai. Iš viso skatintas 6 kartus už nepriekaištingą elgesį, drausmine tvarka nebaustas. Po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo buvo paskatintas. Kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose į kuriuos buvo perkeltas 2017 m. gruodžio 15 d. Dirba, atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat dirbo – visa tai rodo teigiamą darbinę motyvaciją. Darbdaviai nuteistojo darbo kokybe yra patenkinti, vertina jo profesionalumą dirbant, bendravimą. Siekdamas prasmingo užimtumo, nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, taip pat geranoriškai dalyvauja savanoriškose veiklose. Dalyvauja projekte „Žalioji oazė“, į ankstesnės Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. Kriminalinio elgesio riziką mažina tai, kad teisės pažeidėjas turi tinkamas nuostatas į darbą, yra darbštus, pats gali susirasti darbą. Socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti. Pasibaigus bausmės atlikimo laikui, planuoja gyventi su žmona ir dukra Vokietijoje. S. B. nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo nuo 58 ir šiuo metu vertinama 41 balu. Komisija, visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis S. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus S. B. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 357–96 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, nuteistajam S. B. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu S. B. atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą. Praeityje S. B. jau 3 kartus teistas, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus. Pirmąjį nusikaltimą įvykdė būdamas vos 16 metų amžiaus. Paskutiniai nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkiausi, lyginant su ankstesniais, pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei bei polinkį sistemingai nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teistumai (būdingas nusikaltimų modelis) išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo S. B. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 41 balą ir išlieka vidutinė. 25 balus sudaro statiniai balai, kurių S. B. pakeisti negali, tačiau dar 16 balų sudaro dinaminiai, kintantys balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo mažinti. Nepaisant to, nuo paskutiniojo vertinimo S. B. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 1 balu (buvo 42), o tai nėra akivaizdi pažanga, kuri duotų pakankamo pagrindo manyti, kad S. B. esmingai pakeitė savo elgesį teigiama linkme.

Vertinant S. B. mąstymą ir elgesį, teigiamai vertinama tai, jog jis geba atpažinti veiksnius dariusius įtaką jo nusikalstamam elgesiui praeityje, pavyzdžiui alkoholio vartojimas. Bausmės atlikimo metu turimas problemas sprendė dalyvaudamas elgesio korekcijos programose tiek individualiai, tiek grupėje. Už agresijos raišką bausmės atlikimo metu nebaustas, tikina išmokęs kontroliuoti savo emocijas, yra labiau susivaldantis, suvokiantis, jog kiekvienas veiksmas turi savo atoveiksmį. Analizuodamas savo nusikalstamą elgesį, S. B. geba pateikti alternatyvų, kaip reikėtų spręsti pasikartojusią situaciją, už kurią šiuo metu yra nuteistas. Vertybines nuostatas motyvuoja. Pokalbio metu akcentuoja socialinių ryšių palaikymo svarbą. Stebimas adekvatus požiūris į darbą. Stengiasi vykdyti įsipareigojimus. Apie ateitį masto pozityviai, turi realių planų, kuriuos bandys įgyvendinti laisvėje. Nuteistasis geba priimti kito nuomonę, nėra kategoriškas. Nepaisant šių teigiamų S. B. mąstymo ir elgesio pokyčių, jo asmenybėje išlieka ir nemažai neigiamų aspektų. Nors S. B. teigimu, jis nėra konfliktiškas žmogus, tačiau jo elgesyje stebimas pasikartojantis impulsyvumas, agresijos proveržiai. Atsakomybę dėl paskutinio savo įvykdyto nusikaltimo daugiau linkęs perkelti aplinkai, teisinasi, jog tiesiog tampa kitų auka, kai yra priverstas gintis. Minėtos aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog S. B. vis dar trūksta savikritiškumo vertinant savo asmenines savybes ir neigiamais veiksmais padarytą žalą aplinkiniams, jis vis dar negeba prisiimti atsakomybės už savo klaidas, jų pripažinti, todėl, teismo nuomone, S. B. elgesio ir mąstymo korekcija vis dar nėra pakankama.

S. B. ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas jauno amžiaus kartu su draugais. Nuteistojo teigimu, jis su netinkamos reputacijos žmonėmis nebendrauja ir vengia susitikimų su jais. Su ankstesniais draugais ryšių nepalaiko. Kitų duomenų apie tai, kad su buvusiais bendrais nuteistasis palaikytų ryšius byloje taip pat nėra, tačiau pažymėtina, jog S. B. šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę, tad jo bendravimo galimybės suvaržytos. Negalima garantuoti, jog būdamas laisvėje jis tikrai sugebės atsiriboti nuo neigiamos reputacijos asmenų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi labai didelių finansinių įsipareigojimų. S. B. įkalinimo įstaigoje dirba, todėl kiekvieną mėnesį iš jo algos vykdomi atskaitymai antstoliui, tačiau likusi nesumokėta suma yra labai didelė – 21 008,69 Eur. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai išėjus į laisvę labai apsunkins S. B. integraciją į visuomenę ir gali jį pastūmėti gauti pinigų neteisėtais būdais. Be to, S. B. nurodo, jog pasibaigus bausmės laikui, su šeima gyvens Vokietijoje, o tai galimai turėtų neigiamos įtakos jam priteistų ieškinių mokėjimui Lietuvoje.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. B. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas 6 kartus, tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis S. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra didelė – daugiau kaip 2 metai 10 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–96 dėl nuteistojo S. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio??1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. gegužės 13 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. B..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė