Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriuno,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal civilinio atsakovo Individualios imones „M. t.“ savininko G. G. apeliacini skunda del Ignalinos rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas bauda 25 MGL t. y. 3125 Lt (triju tukstanciu šimto dvidešimt penkiu litu).

Iš UAB „BTA draudimas“ nukentejusiojo A. V. naudai priteista 963,19 Lt (devyni šimtai šešiasdešimt trys litai 19 ct) turtinei ir 863,20 Lt (aštuoni šimtai šešiasdešimt trys litai 20 ct) neturtinei žalai atlyginti, o nukentejusiosios I. L. naudai 2482,36 (du tukstanciai keturi šimtai aštuoniasdešimt du litai 36 ct) turtinei ir 863,20 Lt (aštuoni šimtai šešiasdešimt trys litai 20 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Iš II „M. t.“ nukentejusiojo A. V. naudai priteista 24136, 80 Lt (dvidešimt keturi tukstanciai šimtas trisdešimt šeši litai 80 ct), o nukentejusiosios I. L. naudai 14136 Lt (keturiolika tukstanciu šimtas trisdešimt šeši litai 80 ct) patirtai neturtinei žalai atlyginti.

N. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 18 d. apie 18 val. 32 min. Ignalinos rajone, kelio Vilnius – Švencionys – Zarasai 113 – ame kilometre, vairuodamas keleivini mikroautobusa „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i kelio ir meteorologines salygas, matomuma, kad kiekvienu metu galetu sustabdyti transporto priemone, ant slidžios kelio dangos nesugebejo suvaldyti vairuojamo automobilio, tuo pažeisdamas Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 172 punkto reikalavimus, todel automobilis prarado stabiluma kelyje, nuslydo nuo važiuojamosios dalies ir atsitrenke i griovi, del ko mikroautobuse važiavusiems keleiviams buvo padaryti kuno sužalojimai: A. V. – stuburo juosmens antrojo slankstelio kompresinis lužis, nosies kaulu lužimas, galvos smegenu sukretimas, galvos kaklo, krutines sumušimas, nosies sumušimas, kraujosruvos akiduobiu srityse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. K. – dešinio klubikaulio sparno lužimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, I. L. – kairio kelio sanario muštine žaizda su blauzdos priekines dalies raumenu sausgysliu pažeidimais, žaizdos supuliavimas bei kaires šlaunies abscesu, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas II „M. t.“ savininkas pateikia du alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Ignalinos apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 27 d. nuosprendžio dali del nukentejusiesiems A. V. ir I. L. iš II „M. t.“ priteistos neturtines žalos ir šioje dalyje perduoti byla nagrineti iš naujo arba 2) jeigu byla šioje dalyje nebus perduota nagrineti iš naujo, pakeisti 2007 m. rugsejo 27 d. nuosprendžio dali, priteisiant A. V. naudai 4200 Lt ir I. L. naudai – 4880 Lt už patirta neturtine žala. Be to, apeliantas prašo priteisti iš ieškovu žymini mokesti, sumoketa už apeliacinio skundo pateikima, ir kitas apeliacinio proceso bylinejimosi išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad A. V. ir I. L. pareikti ieškiniai buvo priimti ir išnagrineti neiteikus ieškiniu ir ju priedu nuorašo civiliniam atsakovui II „M. t.“. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos CPK 135 str. ir 113 str. 1 d., 225 str. 1 d. 2 p. reikalavimai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., kai nagrinejant civilini ieškini kyla klausimu, kuriu nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme buvo pateiktas prašymas išreikalauti iš ieškovu ieškiniu ir priedu nuorašus, taciau del šio prašymo sprendimas nebuvo priimtas. Apeliantas daro išvada, kad teismo nuosprendžio dalis del pateiktu ieškiniu negali buti laikoma teiseta, jeigu civiliniai ieškiniai priimti ir išnagrineti nesilaikant istatymo nustatytos tvarkos. Ieškiniu ir ju priedu neiteikimas atsakovui II „M. t.“ yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris duoda pagrindo abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu.

Apeliantas nurodo, kad ieškovu A. V. ir I. L. pareikti ieškiniai buvo išnagrineti neišklausius atsakovu byloje dalyvaujancios individualios imones „M. t.“ atstovo paaiškinimu, atstovui buvo leista tik užduoti klausimus kitiems bylos dalyviams ir pasakyti baigiamasias kalbas. Tik apklausos teismo posedžio metu II „M. t.“ atstovas galejo duoti teismui paaiškinimus, kad 2006 m. vasario 18 d. N. S. keleivius i Visagina veže ne darbdavio nurodymu, o savavališkai, taip pat pasakyti savo nuomone del ieškiniu ir atsakyti i kitu bylos dalyviu klausimus. Tokiu budu buvo pažeisti rungimosi, lygiateisiškumo ir betarpiškumo principai ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris duoda pagrindo abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu.

Apelianto nuomone, nukentejusiesiems A. V. ir I. L. padarytos neturtines žalos dydis per didelis ir nepagristas. Civilinis atsakovas tvirtina, kad teismas turejo nurodyti, kokiomis pinigu sumomis ivertintas kiekvienas iš nukentejusiesiems padarytos neturtines žalos nustatymo kriteriju, kadangi tokiu budu buvo užkirstas kelias gincyti apskaiciavimo pagristuma ir tai yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Apeliantas skunde pateikia nukentejusiuju patirtos neturtines žalos kriteriju piniginius ivertinimus ir apskaiciuotas nukentejusiuju patirtos neturtines žalos sumas bei daro išvada, kad atsižvelgiant i visas aukšciau nurodytas aplinkybes, skundžiamoje dalyje nagrineti byla apeliacine tvarka nera galimybes, nes tik pirmosios instancijos teisme galimas ieškinio iteikimas atsakovui ir atsiliepimo i ieškini pateikimas, todel byla šioje dalyje turi buti gražinta iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

Civilinis atsakovas Individuali imone „M. t.“ atstovas ir jos atstovas advokatas Nikolaj Semionov prašo apeliacini skunda tenkinti. Nukentejusioji I. L., jos atstovas ir prokuroras prašo civilinio atsakovo Individualios imones „M. t.“ apeliacini skunda atmesti.

Civilinio atsakovo Individualios imones „M. t.“ savininko G. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikšta civilini ieškini, t.y. visiškai ar iš dalies del nusikalstamos veikos nukentejusiam asmeniui priteisti turtine ir (ar) neturtine žala.

Bylos duomenimis, nuteistasis N. S. 2006 m. vasario 18 d., tuo metu dirbes II „M. t.“ vairuotoju, grižes iš reiso Visaginas – Vilnius, Vilnius – Visaginas (reisas: 06.30 val. išvykimas iš Visagino – 10.00 val. išvykimas iš Vilniaus), gavo imones direktoriaus nurodyma 13.00 val. vel vykti reisu Visaginas – Vilnius. Šia aplinkybe, nekeisdamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu (1 t. b. l. 104-105; 124-125), teisme patvirtino ne tik nuteistasis N. S., bet ir 2007 m. rugsejo 14 d. ivykusio teisiamojo posedžio metu pasisake civilinio atsakovo II „M. t.“ atstovas I. F., kuris paaiškino, kad imoneje yra praktikuojami sudvejinti reisai, kai i viena maršruto puse ir atgal važiuoja du mikroautobusai (2 t. b. l. 75), bei iš dalies patvirtino civilinio atsakovo II „M. t.“ atstovas advokatas Nikolaj Semionov, kurs nurode, kad vairuotojui N. S. vežti keleivius i Vilniu nurode darbdavys, taciau darbdavio nurodymo vežti keleivius atgal nebuvo (2 t., b. l. 28). Be to iš 2007 m. rugsejo 14 d. teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad civilinio atsakovo II „M. t.“ atstovui I. F. bei atstovui advokatui Nikolaj Semionov nebuvo atimta galimybe pasinaudoti savo procesinemis teisemis (2 t. b. l. 73-87). Atsižvelgiant i tai, apeliacinio skundo argumentas, kad nukentejusiuju pareikti ieškiniai buvo išnagrineti neišklausius atsakovu byloje dalyvaujancios individualios imones „M. t.“ atstovo paaiškinimu, atmetamas kaip nepagristas.

Nuteistojo N. S. nurodytos aplinkybes, kad keleivius iš Vilniaus i Visagina jis veže ne savavališkai, o darbdavio nurodymu, civilinis atsakovas nepaneige. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo ivertinti irodymai patvirtina, kad II „M. t.“ buvo praktikuojami sudvejinti reisai, kai i viena maršruto puse ir atgal važiuoja du mikroautobusai. Tuo tarpu civilinis atsakovas savo teiginio, kad N. S. keleivius iš Vilniaus i Visagina veže savavališkai, neturedamas darbdavio nurodymo, nepatvirtino jokiais irodymais, todel šis jo teiginys atmetamas kaip nepagristas. Darytina išvada, jog nukentejusieji A. V. ir I. L. patyre žala del N. S. neteisetu veiksmu jam einant savo darbines pareigas, todel, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.264 str. 1 d., nukentejusiesiems padaryta neturtine žala pirmosios instancijos teismas pagristai priteise iš darbdavio – II „M. t.“.

Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos padarinius, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytus neturtines žalos dydžio vertinimo motyvus, kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismas, vertindamas II „M. t.“ darbuotojo N. S. veiksmais nukentejusiesiems A. V. ir I. L. padaryta neturtine žala, vadovavosi neturtines žalos turini reglamentuojanciomis baudžiamojo proceso ir civilines teises normomis, tinkamai ivertino visus neturtines žalos dydžio piniginio ivertinimo kriterijus bei atsižvelge i sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pirmosios instancijos teismas ivertino nukentejusiesiems A. V. ir I. L. padaryto sveikatos sutrikdymo masta, del nukentejusiuju patirtu sužalojimu atsiradusias pasekmes, kurias patvirtina išrašai iš medicininiu dokumentu, nukentejusiuju patirta fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, del sužalojimu patirtus nepatogumus ir atsižvelges i tai, kad civilinis atsakovas yra pelno siekianti imone, kurios finansine padetis yra stabili, vadovaudamasis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pagristai nukentejusiojo A. V. patirta neturtine žala ivertino 25 000 Lt, o nuketejusiosios I. L. – 15 000 Lt, ir priteise iš civilinio atsakovo II „M. t.“ nukentejusiuju naudai atitinkamai 24136,80 Lt ir 14136,80 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegijos nuomone, nukentejusiesiems A. V. ir I. L. padarytos neturtines žalos dydis vertinti kaip per dideli ir nepagrista, kaip to prašo civilinis ieškovas, bei klausima del civilinio ieškinio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka, nera pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turejo nurodyti, kokiomis pinigu sumomis ivertintas kiekvienas iš nukentejusiesiems padarytos neturtines žalos nustatymo kriteriju, atmetamas kaip nepagristas, kadangi tai prieštarauja susiklosciusiai teismu praktikai del civilinio ieškinio atlyginimo baudžiamosiose bylose. Taip pat nepagristas yra ir tas apeliacinio skundo argumentas, kad A. V. ir I. L. pareikti ieškiniai buvo priimti ir išnagrineti neiteikus ieškiniu ir ju priedu nuorašo civiliniam atsakovui II „M. t.“, ir tai yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, yra atmetamas kaip nepagristas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso institutas ir irodinejamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nustatytas taisykles. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. nustato, kad tik tuo atveju, kai del civilinio ieškinio iškyla klausimai, kuriu sprendimas nereglamentuojamas Baudžiamojo proceso kodekso normomis, yra taikomos civilines teises ir civilinio proceso normos. Bylos duomenimis, II „M. t.“ i byla kaip civilinis atsakovas buvo itrauktas 2007 m. vasario 22 d. prokuroro nutarimu (1 t., b. l. 83), apie šio sprendimo priemima civilinis atsakovas buvo informuotas pasirašytinai, jam buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos BPK 110 str. 2 d. ir 111 str. numatytos civilinio atsakovo teises, 2007 m. kovo 28 d. II „M. t.“ sudare atstovavimo sutarti su advokatu N. S. (1 t., b. l. 84). Atsižvelgiant i tai, kolegija preziumuojama, kad civilinis atsakovas turejo galimybe pasinaudoti visomis jam Baudžiamojo proceso kodekso suteikiamomis teisemis.

Lietuvos Respublikos BPK 110 str. 2 d. 4 p. nustato, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme civilinis atsakovas, taip pat ir jo atstovas turi teise susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamu dokumentu išrašus ir nuorašus. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato civilinio ieškinio nuorašo ir priedu pateikimo civiliniam atsakovui. Kolegijos vertinimu, Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas šio klausimo reglamentavimas yra pakankamas ir nesudaro kliuciu tinkamam civilinio ieškinio išsprendimui baudžiamojoje byloje, todel taikyti šiuo atveju apelianto nurodomas Civilinio proceso kodekso 135 str. 113 str. 1 d., 225 str. 1 d. 2 p. normas nera pagrindo. Atsižvelgiant i tai, apeliacinio skundo argumentas, kad civiliniai ieškiniai buvo priimti ir išnagrineti nesilaikant istatymo nustatytos tvarkos, atmetamas kaip nepagristas.

Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 2 d. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokescio. Tai yra papildoma civilinio ieškovo interesu garantija baudžiamajame procese, todel apelianto prašymas priteisti iš ieškovu žymini mokesti, sumoketa už apeliacinio skundo pateikima ir kitas apeliacinio proceso bylinejimosi išlaidas, yra nepagristas.

Esant tokioms aplinkybems, kolegija konstatuoja, kad Ignalinos rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 27 d. nuosprendis teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera pagrindo.

Civilinio atsakovo Individualios imones „M. t.“ savininko G. G. apeliacini skunda atmesti.