- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 2-76-635/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01548-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- G. B., J. V.
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovams G. B. ir J. V. dėl santuokoje įgyto turto dalių nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad ½ dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56,68 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), yra jos (ieškovės), asmeninė nuosavybė, o kita ½ dalis minimo buto yra P. B., mirusio 2018-06-24, asmeninė nuosavybė. Taip pat prašo nustatyti, kad 17,26 kv. m. ploto garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė. Nurodo, kad 1986-08-09 ieškovė sudarytos santuokos su P. B. metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo įregistruotas ieškovės T. B. vardu. Ieškovės ir P. B. santuoka nutraukta 1994-06-28 metais Šilutės rajono apylinkės teisme, tačiau teismo sprendimu šalių santuokoje įgytas aukščiau nurodytas turtas padalytas nebuvo. Mirus P. B., jo palikimą pagal testamentą priėmė palikėjo ir ieškovės santuokinis sūnus - atsakovas G. B., tačiau jis negali savo vardu įteisinti nuosavybę į mirusio tėvo P. B. paliktą turtą, kuriame nenustatyta P. B. santuokoje su ieškove įgyto turto dalis, todėl būtina šias dalis nustatyti. Taip pat nurodo, kad minimas garažas buvo įgytas santuokoje su atsakovu J. V., tačiau po santuokos nutraukimo jie tarpusavyje susitarė, kad garažas atitenka jai. Santuoką su atsakovu J. V. ieškovė nutraukė 1985-02-05.
Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovas J. V. informuotas asmeniškai, atsakovas G. B. informuotas elektroninio ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu), per kurias atsakovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir tenkinti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 1963-11-06 sudarė santuoką su atsakovu J. V., kuri buvo nutraukta 1985-02-05 (b. l. 49-50).
1986-08-09 ieškovė sudarė santuoką su P. B., kuri nutraukta 1994-06-28 metais Šilutės rajono apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-553/94). Teismo sprendimu šalių santuokoje įgytas turtas padalintas nebuvo ( b. l. 10, 11, 37-38 ).
2018-04-24 mirus P. B., jo palikimą pagal testamentą priėmė palikėjo ir ieškovės sūnus - atsakovas G. B. (b. l. 13-14).
Ieškovės T. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas registre nuo 1993-11-08 (b. l. 17) ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas registre nuo 1992-09-10 ( b. l. 18). Butas įgytas ieškovės santuokoje su P. B. metu, o garažo nuosavybė įregistruota jau ieškovei nutraukus santuoką su J. V.. Kaip paaiškino ieškovė garažo statyboms pinigus kooperatyve mokėjo santuokos metu su J. V., o galutinį nuosavybės įteisinimą baigė jau po santuokos su J. V. nutraukimo. Jokių pretenzijų J. V. jai dėl garažo nereiškė ir šiuo metu nereiškia, nes buvo susitarę, kad garažas lieka jai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas atsakovo J. V. sūnus R. V..
Ieškovė nurodė, kad santuokos su P. B. nutraukimo metu, santuokoje įgyto ginčo buto nesidalijo ir buvo sutarę, kad jis priklauso jiems abiem. Šiuo metu P. B. mirus ir jo turtą pagal testamentą paveldėjus jos (ieškovės) ir P. B. sūnui G. B. (b. l. 13), pastarasis neturi galimybės užbaigti paveldėjimo procedūrų dėl nenustatytų jos ir P. B. turto dalių minėtame ginčo bute.
Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau tekste – ir SŠK) 21 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2001-07-01 nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė - tai sutuoktinių bendra teisė disponuoti, naudoti, valdyti vieną ir tą patį daiktą. Bendroji nuosavybė pasižymi teisės subjektų daugetu. Šios nuosavybės rūšies – bendrosios jungtinės nuosavybės - subjektai visada gali būti tik sutuoktiniai. Santuokai pasibaigus, buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės subjektai, kurių dalys nuosavybėje lygios, kol jie patys susitarimu ar teismas sprendimu nenustato kitaip. Bendrosios dalinės nuosavybės subjektai – bendraturčiai - valdo daiktą bendrai. Nustačius kiekvieno iš jų dalį į daiktą, išlieka valdymo, naudojimo ir disponavimo bendrumas. Teismai, dalindami santuokoje įgytą turtą, pirmiausiai nustato šio turto masę, kokia nuosavybės teise sutuoktiniai ją valdė. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio I dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje A. K. v. R. K.; Nr. 3K-3-476/2002).
Tarp šalių nėra ginčo dėl turto dalių, todėl atsižvelgiant į santuokinio turto lygių dalių prezumpciją bei atsakovo J. V. poziciją išreikštą per savo sūnų, nustatytina, kad tiek ieškovei, tiek jos mirusiam buvusiam sutuoktiniui P. B. priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir ieškovei T. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Specialioji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma nustato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios dydis yra 100 procentų, t. y. ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-01-10 pažymos Nr. NTP-7-170 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra 550,64 Eur.
Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ginčas iš esmės kilo ne dėl atsakovo kaltės, nes šalys nutraukiant santuoką nereikalavo padalinti turto, atsakovas G. B. santuokos nutraukimo metu buvo mažametis ir neturėjo galimybių įtakoti jo tėvų turtinių santykių, atsakovas J. V. yra neįgalus, jam yra nustatyti specialūs nuolatinės slaugos poreikiai, o žinant, kad ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos. (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56,68 kv.m bendro ploto, yra ieškovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė, o kita ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56,68 kv.m bendro ploto, yra P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2018-06-24, asmeninė nuosavybė.
Nustatyti, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.