- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- A2.7.-104-363/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00037-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Pažeidėjas
- T. S., Telšių teritorijų planavimo
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, 2014 m. birželio – rugsėjo mėn., vykdė inžinerinio statinio – siloso tranšėjų, priskiriamų neypatingų statinių kategorijai statybą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Babrungo sen., Plungės r. Statyba buvo baigta 2014 m. rugsėjo 30 d., Siloso tranšėjų parametrai: plotas 2220 m2, aukštis 3,5 m, statinio matmenų įvertinimo koeficientas K lygus 95183.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Nurodė, kad vykdė statybas neturėdamas leidimo, kadangi tuo metu komplekse buvo 300 vnt. karvių, kurioms be jokių išimčių buvo reikalingas pašaras, senosios silosinės yra apgriuvusios, neatitinkančios reikalavimų, yra nebetinkamos ruošti silosui, o nepradėjus statyti naujų silosinių nebūtų turėjęs galimybių išmaitinti tokios bandos galvijų. Pripažįsta, kad veikė netinkamai, tačiau nurodė, kad vykdant statybas kartu buvo rengiami visi reikiami dokumentai, šiuo metu jie yra pateikti statybos leidimui gauti.
Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė E.L. palaikė surašytame protokole nurodytas aplinkybes, prašė skirti nuobaudą sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytose ribose.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 159 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis apibrėžia savavališką statybą kaip statinio ar jo dalies statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Įstatymo 2 straipsnio 94 dalyje įtvirtinta, jog neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams, o 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad neypatingo statinio statyba leidžiama turint leidimą statyti naują statinį.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius; savavališkos statybos aktas; statinio fotolentelės; T. S. byloje esantys paaiškinimai bei duoti parodymai teismo posėdžio metu, patvirtina, jog T. S. vykdė neypatingo statinio (Siloso tranšėjų) statybą neturėdamas tokią statybą leidžiančio dokumento, taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, jo veika atitinka ATPK 159 straipsnio 5 dalies sudėtį.
Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į tai, kad T. S. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnis), taip pat į tai, kad dėl T. S. neteisėtų veiksmų didelių neigiamų pasekmių nekilo, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6406.
Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės al. 4, Plungė).
Vėliau įrodymas apie sumokėtą baudą turi būti pateikiamas institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.
Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu teismas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.