Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, susipažinusi su E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Telšių r. sav., iškelta administracinio teisės pažeidimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK patrulis E. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. Z. pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., už tai, kad jis, 2013-07-19, apie 18⁰⁰ val., kelyje Nr. 169 Skuodas-Plungė 39,84 km., Plungės r., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių vairavo D. B. vardu registruotą automobilį Citroen Xantia, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir atsitrenkė į pakelėje esančius krūmus. Eismo įvykio metu susižeidė automobilio vairuotojas, apgadintas automobilis ir pakelės krūmai. Vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Administracinio teisės pažeidimo protokole E. Z. veikos kvalifikuotos pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Atsakomybė už LR ATPK 127 str. 2 d. nurodyta pažeidimą kyla tada, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal minėtą KET punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra eismo įvykio fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog E. Z. galimai vairuota transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio, matomi jos sugadinimai, tačiau nėra jokių duomenų, kad dėl administracinio teisės pažeidimo buvo sužalotas svetimas turtas – buvo apgadintas šlaitas, medžiai ar kitas turtas. Ikiteisminio tyrimo metu išsamių duomenų apie žalą (kam padaryta žala, oficialus paskaičiavimas, pažyma, buhalteriniai dokumentai ar pan.), nėra.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu ir šiuo metu galiojančios KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 231.4 p., 234. p.).

Nenustačius, kad buvo sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar bet koks kitas eismo įvykio vietoje buvęs turtas, pareiga apie įvykį pranešti policijai neatsiranda.

Administracinių teisės pažeidimų bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklėse (patvirtintos LR generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-461), nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (12 p.). Nesant teismo nurodytų duomenų visumai, byla gražintina dėl papildomų įrodymų surinkimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

grąžinti Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK E. Z. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. trūkumų šalinimui ir procesinio sprendimo priėmimui iš naujo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.