Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-462-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
1A-427-462-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
G. J.
Advokatai
Juozas Ančiukaitis
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-427-462/2011

Teisėjas Erikas Jurgutis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.;

1.1.4.7.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistajam G. J.,gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems (4) metams ir šešiems (6) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą – padarė plėšimą:

jis 2010-12-02, apie 18.25 val., pėsčiųjų take prie Kretingos rajono kultūros centro, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Kretingos mieste, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė L. M. Pavartojęs prieš L. M. fizinį smurtą, tai yra ranka sugriebęs jai už kaklo ir ją parklupdęs ant žemės, ne mažiau kaip du kartus smogė kumščiu ir du kartus kojos keliu sudavė jai į galvą, padarydamas galvos sumušimą, sprando ir dešinio peties sąnario raiščių patempimą, tai L. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, iš L. M. pagrobė jai priklausantį turtą: rankinę, kurios vertė 80 Lt, rankinėje buvusią piniginę, kurios vertė 25 Lt, „Eurovaistinės“ nuolaidų kortelę „Medus“ be materialinės vertės, parduotuvės „Maxima“ nuolaidų kortelę be materialinės vertės, vaistinės „Litfarma“ nuolaidų kortelę be materialinės vertės, fotoaparatą „Sony“, kurio vertė 1 200 Lt, fotoaparato „Sony“ atminties kortelę, kurios vertė 100 Lt, fotoaparato „Sony“ dėklą, kurio vertė 50 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio vertė 600 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6080“, kurio vertė 50 Lt, dvi „Tele 2“ „Pildyk“ korteles, kurių vienos vertė 5 Lt, bendra vertė 10 Lt, laisvų rankų įrangą „Nokia“, kurios vertė 15 Lt, vieną pakelį kavos „Aroma“, kurio vertė 9 litai, keturis keksiukus, kurių vieneto vertė 0,30 ct, bendra vertė 1,20 Lt, sūrį „Braziliškai“, kurio vertė 3 Lt, kosmetinę, kurios vertė 5 Lt, laką „Buk“, kurio vertė 2,50 Lt, lūpdažį, kurio vertė 10 L, du akių pieštukus, kurių vieno vertė 2 Lt, bendra vertė 4 Lt, rutulinį dezodorantą „Avon“, kurio vertė 6 Lt, makiažo pagrindą, kurio vertė 12 Lt, lūpų blizgesį, kurio vertė 5 Lt, raktų pakabuką, kurio vertė 5 Lt, nagų žnyples, kurių vertė 2 Lt, nagų odelių nuėmiklį, kurio vertė 6 Lt, kvepalų mėginį, kurio vertė 1 Lt, popieriui pjaustyti peiliuką, kurio vertė 3 Lt, pasidabruotus auskarus, kurių vertė 6 Lt, popierinę dėžutę, kurios vertė 2 Lt, du vienetus raktų, kurių vieno vertė 5 Lt, bendra vertė 10 Lt, ir 80 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. M. 2302,7 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apylinkės teismas nurodė, kad jis yra nedirbantis, tačiau jis nuo 2010 m. spalio mėnesio yra užsiregistravęs darbo biržoje. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė jam griežtesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo G. J. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis G. J. neneigia savo kaltės ir sutinka su jo nusikalstamų veiksmų įvertinimu pagal baudžiamąjį įstatymą (padarytos veikos kvalifikavimu). Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma paskirti švelnesnę bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl nuteistojo G. J. kaltės nepasisako.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, be to, yra užsiregistravęs darbo biržoje. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus.

Spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, teismas turi kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiuo atveju asmuo nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą.

Taigi skirdamas bausmę nuteistajam G. J. apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, t. y. kad padaryta tyčinė nusikalstama veika, apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę apeliantui tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teistas 5 kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., pagrįstai jį pripažino recidyvistu.

Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad G. J. padarė apysunkį nusikaltimą – plėšimą (panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į kito žmogaus sveikatą, jo veiksmų laisvę. Pirmosios instancijos teismas apeliantui skirdamas bausmę nurodė, kad G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 142). Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, yra nepagrįsti.

Apeliantui paskirta ketverių (4) metų ir šešių (6) mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė. Taigi skirdamas bausmę apylinkės teismas už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri yra griežtesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Tačiau pabrėžtina tai, kad apeliantas anksčiau teistas 5 kartus ir visais atvejais už analogiškas, tapačias nusikalstamas veikas, t. y. plėšimus (b. l. 71–88). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad anksčiau skirtos bausmės nepasiekia savo tikslo ir nesulaiko G. J. nuo nusikaltimų (plėšimų) darymo. Apeliantas darydamas nusikalstamas veikas vartoja fizinį smurtą, tai rodo, kad jis yra pavojingas visuomenei. Be to, nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, jis padarė nepraėjus net dviem mėnesiams po išėjimo iš laisvės atėmimo vietos (b. l. 138). Todėl darytina išvada, kad tokių nusikalstamų veikų – plėšimų – darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas apeliantui skirdamas bausmę pagrįstai pažymėjo, kad anksčiau paskirtos neilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nesulaikė G. J. nuo nusikalstamų veikų darymo (b. l. 142).

Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra per griežta.

Konstatuotina, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri yra griežtesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Aurelija SadauskaitėSavinijus Katauskas