- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-1217-785/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00489-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 8 d. 18:24 val. Šakių r. sav., Gelgaudiškio m., Taikos g., vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įtariama būdamas neblaivus, stabdomas nepaklauso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, kuris buvo išreikštas per garsiakalbį iš policijos automobilio, pažymėto skiriamaisiais ženklais, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei specialų garso signalais. Policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, asmuo tai daryti atsisakė, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo bei policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros kortelės, privalomojo civilinės atsakomybės poliso, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17 ir 18 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimu V. S. pripažintas padaręs inkriminuotus pažeidimus ir nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinus, jam paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Šalies argumentai
V. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą dalyje, kurioje jis pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje bylą nutraukti, taip pat taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas visiškai šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, kaip tinkamus įrodymus pripažino tik apeliantą kaltinančius, o jį teisinančius įvertino neva taip kaip netinkamus. Teismas visiškai nevertino jokių apelianto nurodytų aplinkybių, dėl ko buvo netinkamai kvalifikuotas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. Liudytojas A. M. nurodė, jog pastebėjus apelianto automobilį bei važiuojant priešpriešais, įjungė švyturėlius, tačiau neprisimena buvus įjungtą garsinį signalą, teigia, jog tik apsisukus įjungė garsinę sireną ir kalbėjo per garsiakalbį. Tačiau pats pareigūnas nurodė, jog tai buvo daroma jam esant už dviejų-trijų automobilių nuo apelianto. Liudytoja J. S. paaiškino, jog „pamačius priešais atvažiuojantį ieškomą automobilį nebuvo laiko išlipti ir stabdyti lazdele, todėl kolega įjungė švyturėlius“. Taip pat pats apeliantas neneigia to fakto, jog jis matė priešpriešais atvažiuojantį policijos automobilį, bet neturėjo nei menkiausio įtarimo, jog įjungti švyturėliai yra nukreipti būtent į jį, jokių kitokių ženklų, kad būtų stabdomas būtent jis, juolab, kad policijos automobilis važiavo priešpriešais, apeliantas nematė, kas sudaro pagrįstą išvadą, jog apelianto veiksmuose nebuvo tyčios. Jis nuosekliai nurodė, kad jo automobilyje garsiai grojo muzika, todėl šių garsų jis negirdėjo, juolab, kad kaip ir nurodė liudytojas A. M., prieš policijos automobilį važiavo 2-3 automobiliai, kurie skyrė juos ir apelianto automobilį. Vėliau prasidėjo žvyrkelis, dėl ko jame automobilio sukeltos dulkės trukdė matomumą per galinio matymo veidrodėlius, tą aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. S.. Tik sustojus prie garažo jis išvydo policijos automobilį, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo suvokti savo neteisėtų veiksmų, to, jog jis nepaklūsta policijos pareigūnų teisėtiems nurodymams, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios, kuri yra būtina asmenį pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. Mano, kad teismas privalėjo vertinti ir tas aplinkybes, kad jis yra turėjęs sunkią galvos traumą, yra dalyvavęs lėktuvo katastrofoje, jam diagnozuotos sunkios ligos, todėl jis negali tam tikru atveju realiai įvertinti aplinkybių arba susiorientuoti aplinkoje, šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai. Teismas išskirtinai vertino tik jo atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, tačiau šališkai vertino jo kaltę šalinančius įrodymus, nors jokių objektyvių duomenų, kad įvykio aplinkybės būtų kitokios, nei nurodė apeliantas ir liudytojai byloje, nebuvo.
Skunde taip pat nurodoma, kad jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kurios reikalingos taikyti ATPK 30¹ str. Norint tinkamai pritaikyti bausmę pažeidėjui būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių ir kitų svarbių bausmės skyrimui aplinkybių visumą. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių bausmės skyrimui aplinkybių ir nepagrįstai apeliantui netaikė ATPK 30¹ str. Jam vairavimo teisė reikalinga dėl jo paties bei jo tėvo sveikatos būklės. Teismui buvo pateikti įrodymai, jog apeliantas yra neįgalus, jam nustatyti įvairūs, gana sunkūs negalavimai. Taip pat apeliantas gyvena kartu su nuolatinį priežiūros poreikį turinčiu tėvu, kuris negali tinkamai savimi pasirūpinti, nusipirkti jam kasdienai būtinų prekių bei vaistų, todėl apeliantas yra įpareigotas pasirūpinti savo sergančiu tėvu ir nuolat vežioti jam maistą, vaistus bei kitas jam būtinas prekes, taip pat ir pats vykti į gydymo įstaigas. Taigi teisės vairuoti transporto priemones praradimas paliestų ne tik jo, kaip pažeidimą dariusio asmens interesus, tačiau ir jo artimųjų. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino ir tai bei nustatė kaip sunkinančią aplinkybę, jog jis yra baustas už tokio paties pažeidimo padarymą per metus laiko. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantas turi tik vieną galiojančią nuobaudą už automobilio vairavimą, kuris nebuvo nustatyta įregistruotas VĮ „Regitra“. Tačiau už aukščiau nurodyto pažeidimo padarymą, su kuriuo nesutinka apeliantas, niekuomet baustas nebuvo nei per metus, nei apskritai. Taip pat nėra suprantamas ir apelianto elgesio vertinimas paminint tai, jog jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pažymėtina tai, jog jis šioje byloje dar nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jam taikytina nekaltumo prezumpcija. Taip pat svarbu ir tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negali būti vertinamas apelianto elgesys per baudžiamosios teisės prizmę. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, kad šioje byloje privalėjo būti įvertintos ir kitos bausmės skyrimui svarbios aplinkybės, dėl ko apelianto manymu jam turėjo būti pritaikytas ATPK 30¹ str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK prašo V. S. apeliacinį skundą atmesti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
V. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) bei dėl nuobaudos individualizavimo taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Apeliantas neigia padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, jog nematė ir negirdėjo, kad jį būtų stabdę policijos pareigūnai. Apelianto įsitikinimu teismas neteisingai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kas ir nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog V. S. savo veiksmais padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Tai, kad V. S. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių r. policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. M., patrulės J. S., postinio V. Š. ir patrulio V. J. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. bylos tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis vėliau nagrinėjant bylą teisme pakeitė, kiti bylos duomenys. Tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek apklausti teismo posėdyje pareigūnai A. M. bei J. S. nurodė, jog V. S. vairuojamas automobilis Taikos gatvėje įjungus švyturėlius buvo pradėtas stabdyti dar atvažiuojantis priešais pareigūnų tarnybinį automobilį. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pareigūnų užfiksuotais parodymais, taip pat duotais paaiškinimais teisme ir manyti, kad jie yra klaidinantys, kadangi pats V. S. iš pat pradžių neginčijo padarytų administracinių teisės pažeidimų ir tai patvirtino savo parašu pareigūnams duotuose paaiškinimuose, tačiau teismo posėdžio metu savo kaltę pradėjo neigti. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad toks V. S. pozicijos pakeitimas yra siekis išvengti atsakomybės, kadangi jo paaiškinimai prieštaravo visai kitai byloje surinktai medžiagai, buvo nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareigūnų automobilis paskui V. S. vairuojamą automobilį važiavo mažu atstumu, todėl net ir automobilio salone grojant muzikai, V. S. turėjo girdėti pareigūnų įjungtą garsinį signalą bei per garsiakalbį duodamą nurodymą sustabdyti transporto priemonę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, kaip ir nurodė liudytojas A. M., prieš policijos automobilį važiavo 2-3 automobiliai, kurie skyrė juos ir apelianto automobilį, tačiau tai yra tik apelianto padaryta liudytojo parodymų interpretacija, kadangi liudytojas A. M. nedviprasmiškai nurodė, jog prieš policijos automobilį nevažiavo 2-3 automobiliai, o tarp pareigūnų ir V. S. vairuojamo automobilio važiuojant buvo 2-3 automobilių ilgio tarpas. Liudytoja J. S. teisme nurodė, kad vairuotojas nestojo ir nusuko, po to didino greitį. Apeliantas mano, kad teismas privalėjo vertinti ir tas aplinkybes, kad jis yra turėjęs sunkią galvos traumą, yra dalyvavęs lėktuvo katastrofoje, jam diagnozuotos sunkios ligos, todėl jis negali tam tikru atveju realiai įvertinti aplinkybių arba susiorientuoti aplinkoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas šias aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė, nurodydamas, kad byloje pateikta VĮ Gelgaudiškio ambulatorijos pažyma, iš kurios matyti, jog V. S. ligos yra susijusios su stuburu, galvos smegenų kraujotaka, kvėpavimo takais, širdimi, nepatvirtina fakto, jog jis prastai girdi ar negalėjo susiorientuoti aplinkoje.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Policijos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl netikėti jų paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Šakių rajono apylinkės teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, pagrįstai vadovavosi byloje nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtino, jog apeliantas nepakluso jų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, ir nesivadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. parodymais, kuriais akivaizdžiai buvo siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Priimant nutarimą teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl V. S. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, todėl pagrindo teigti, jog teismas vadovavosi tik apeliantą kaltinančiais motyvais ir nesivadovavo teisinančiais – nėra.
Apeliacinės instancijos teismas daro neabejotiną išvadą, jog V. S. suprato arba turėjo suprasti, kad yra stabdomas, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, taigi veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo sudėtį. Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi tai, kad paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus situacijos vertinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ str. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, ypatingai švelninančių pažeidėjo asmenybę (veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas ir kt.). Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2999/2011, N756-403/2010).
Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. ar 130 str. 1 d. sankcijoje, nenustatyta. Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad jam nustatyti įvairūs, gana sunkūs negalavimai, taip pat jis gyvena kartu su nuolatinį priežiūros poreikį turinčiu tėvu) nelaikytinomis išimtinėmis, kurių pagrindu galima būtų skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ar jos visai neskirti. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad apsunkinta pažeidėjo padėtis atsirado tik dėl jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Taip pat pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė ir įvertino nustatytas V. S. vieną atsakomybę lengvinančią (dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., nuoširdžiai gailisi) ir vieną sunkinančią (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybes, į padarytų teisės pažeidimų kiekį, pobūdį bei pavojingumo laipsnį – padaryti trys pažeidimai, vienas iš jų – labai pavojingas, sukėlęs pavojų transporto eismo saugumui; į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka už KET pažeidimus anksčiau baustas ir nors visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau vienas iš padarytų pažeidimų buvo neblaivaus asmens. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino ir tai bei nustatė kaip sunkinančią aplinkybę, jog jis yra baustas už tokio paties pažeidimo padarymą per metus laiko, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pakartotinai per metus padarytu tos pačios rūšies pažeidimu ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikomi ne tapatūs, o tame pačiame ATPK skirsnyje numatyti pažeidimai, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1504/2008). Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 8-10) matyti, kad V. S. iki šių pažeidimų padarymo per vienerius metus administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas vieną kartą už automobilio vairavimą, kuris buvo nustatyta tvarka neįregistruotas VĮ „Regitra“, o šis pažeidimas yra tame pačiame skirsnyje, kaip ir ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatyti pažeidimai, ir jis buvo padarytas prieš mažiau nei metus iki nagrinėjamų pažeidimų padarymo datos. Apeliantui nėra suprantamas ir jo elgesio vertinimas paminint tai, jog jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurioje jis byloje dar nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jam taikytina nekaltumo prezumpcija, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu suabejojo ne paties apelianto asmenybe, o byloje pateiktos asociacijos Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ charakteristikos objektyvumu, taigi nėra pagrindo manyti, kad teismas nepaisė nekaltumo prezumpcijos principo.
Konstatuojama, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti nuobaudos ar sumažinti paskirtą minimalią nuobaudą, nenustatyta. Svarbu pažymėti ir tai, kad V. S. skundžiamu nutarimu nubaustas už vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą už padarytus pažeidimus taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nenustatyta. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.