Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-11-26 · Civilinė byla Nr. 2-1433/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-26
Bylos Nr.
2-1433/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas (pran.)
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1433/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-2225-360/09 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pokomsta“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Pokomsta“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė iš atsakovo A. S. priteisti 156 600 Lt nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą 156 600 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas vengia atsakomybės, tad gali savo turtą paslėpti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovo A. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba jo neužtekus – turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, banke ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 156 600 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, be to, pinigų suma, dėl kurios šioje byloje kilo ginčas, yra didelė. Atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

Atsakovas A. S. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Tarp UAB „Pokomsta“ ir G. G. buvo sudarytos keturios raštiškos sutartys, o ne trys. G. G. vengė pasirašyti sutartis, orderius. Su UAB „Eurotroba“ taip pat buvo pasirašytos dvi sutartys, o ne viena. UAB „Eurotroba“ vengė pasirašyti sutartį, mokėjimus prašė atidėti, sąskaitos buvo išsiųstos registruotu laišku. Kol nebuvo paskelbtas bankrotas, užsakovas jokių pretenzijų neturėjo.

2. Ieškovas G. G. yra pateikęs ieškinį anksčiau (civ. b. Nr. 2-1431-125/09). Dabar yra pareikšti du ieškiniai dėl vieno fakto.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės apie faktiškai sudarytas sutartis, darbų apmokėjimus, pretenzijų iki bankroto bylos iškėlimo nebuvimą, negali turėti reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Apeliantas A. S. atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas G. G. yra pateikęs ieškinį civ. b. Nr. 2-1431-125/09, tad yra pareikšti du ieškiniai dėl vieno fakto.

Tačiau iš civilinėje byloje Nr. 2-1431-125/09 pareikšto patikslinto ieškinio, kurio kopija buvo išreikalauta iš Klaipėdos apygardos teismo, turinio negalima daryti išvados, kad byloje Nr. 2-1431-125/09 ir byloje Nr. 2-2225-360/09 yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismui nustačius aplinkybę, kad kitame teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, jis turi pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.) ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).

Atsakovui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasGintaras PečiulisDonatas Šernas