Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-21 · Administracinė byla Nr. I-5022-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
I-5022-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5022-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02913-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. K. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2014-10-25 iki 2015-08-20 Lukiškių TI-K jam buvo draudžiama susirašinėti.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K jam draudė susirašinėti su draugais ir pažįstamais, kurie nėra pareiškėjo artimieji giminaičiai ir buvo įkalinimo įstaigose. Tokiais veiksmais pareiškėjui buvo atimta galimybė palaikyti ryšius ir kurti visuotinai priimtinus socialinius santykius. Buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir laisvės, privatumas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 99 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas. Po Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarimo priėmimo toks nuteistojo teisių ribojimas bendrauti laiškais buvo pripažintas nepriimtinu. Todėl pareiškėjo teisė susirašinėti buvo ribojama nepagrįstai, kas sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jis patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–14) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, todėl jie turėjo teisę ir galimybę susirašinėti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, kuriais pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala.

4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 26), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pareiškėjas prašo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl nepagrįsto teisės susirašinėti apribojimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-10-25 iki 2015-08-20.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, kai Konstitucinis Teismas 2015-02-26 nutarimu pripažino, kad BVK 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-10-24, nuolat buvo etapuojamas į kitas įstaigas, 2016-06-10 išvyko į Kybartų pataisos namus (b. l. 15). Šioje byloje nėra ginčo, kad, skunde nurodomu laikotarpiu (nuo 2014-10-25 iki 2015-08-20) pareiškėjas naudojosi suimtojo teisiniu statusu (b. l. 15). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2101-271/2015 įsiteisėjo 2015-12-29. Nors skunde pareiškėjas su savo teisiniu statusu susijusių aplinkybių nenurodo, tačiau minėti duomenys patvirtina, kad skunde nurodytu laikotarpiu (nuo 2014-10-25 iki 2015-08-20) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K ir turėjo suimtojo, bet ne nuteistojo, teisinį statusą. Suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato Suėmimo vykdymo įstatymas. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BVK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai pareiškėjo, kaip suimtojo, teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturėjo.

9. Šioje byloje bus sprendžiama, ar pagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K nuo 2014-10-25 iki 2015-08-20 buvo ribojama jo, kaip suimtojo asmens, teisė susirašinėti su kitais įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis, kurie nebuvo jo artimieji giminaičiai. Taip pat bus vertinama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

10. Suėmimo vykdymo įstatymo, kurio paskirtis, inter alia (lot. be kita ko), nustatyti suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, 16 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė susirašinėti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų; tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas; ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba kurių laiškų išsiuntimas ir įteikimas sustabdomas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad suimtųjų susirašinėjimas su gynėjais netikrinamas ir nestabdomas. Suėmimo vykdymo įstatyme įtvirtintos teisės susirašinėti įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad suimtųjų išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitą tam skirtose kortelėse (6 priedas) atlieka laiškų apskaitos darbuotojas. Suimtąjį paleidžiant iš tardymo izoliatoriaus ar perkeliant į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą, šiame punkte nurodyta kortelė įsegama į suimtojo asmens bylą.

11. Byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsniu, pareiškėjas turėjo teisę siųsti giminaičiams ar kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Pareiškėjas skunde nenurodo, su kokiais konkrečiais asmenimis, kurie buvo laikomi įkalinimo įstaigose, jis norėjo susirašinėti. Taip pat skunde nenurodytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų, kad, pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, siekė išsiųsti laišką, jį įteikė Lukiškių TI-K administracijai, o pastaroji atsisakė tokį jo laišką išsiųsti. Tačiau iš Kybartų pataisos namų, kur pareiškėjas atlieka bausmę, teismui pateiktų pareiškėjo gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelių turinio (b. l. 20–24) matyti, kad pareiškėjas nuo 2014-10-29, būdamas Lukiškių TI-K, siuntė laiškus asmenims, laikomiems Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Lukiškių TI-K. Tai patvirtina, kad pareiškėjo teisė susirašinėti jo nurodytu būdu nebuvo ribojama. Kartu teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl jo teisės susirašinėti teisės varžymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad buvo ribojama jo teisė susirašinėti su kitais suėmimą ar laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose esančiais asmenimis, ir kad Lukiškių TI-K neleistinai apsunkino jo galimybes laiškais bendrauti su kitais asmenimis ir palaikyti socialinius ryšius, vertintini kritiškai.

12. Nenustačius, kad buvo ribojama pareiškėjo teisė susirašinėti, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas